Pranešama, kad vyras, gimęs Palestinos teritorijoje, vėliau gyveno Irake, prieš kelerius metus įsikūrė Saudo Arabijoje, kur dirba statybų bendrovėje dizaineriu. Dubajuje jis susipažino su ten atostogaujančia 22 metų kazache Olesija Griščenko.
Praėjusių metų pavasarį Mohammedas, nusprendęs pasipiršti Olesijai, atvyko į Kazachstaną. Jos tėvai nebuvo prieš. Jaunuoliai pradėjo rinkti santuokai registruoti reikalingus dokumentus.
Kazachstane Mohammedas lankėsi turėdamas turistinę vizą, galiojančią tik mėnesį. Todėl jam reikdavo kas mėnesį grįžti į Dubajų, o vėliau vėl skristi į Kazachstaną, kad gautų naują vizą. Tačiau vėliau baigėsi vyro leidimo gyventi Saudo Arabijoje galiojimas. Jaunas vyras ryžosi skristi iš Kazachstano į Turkiją, manydamas, kad galės taip pat sėkmingai grįžti atgal į Kazachstaną. Tačiau Turkija atsisakė jam išduoti vizą ir deportavo į Kazachstaną. Kazachų pasieniečiai, motyvuodami vizos nebuvimu, išsiuntė vaikinuką atgal į Stambulą. Iš ten linksmasis Mohammedas buvo išsiųstas atgal į Almatą.
Nuo šių metų kovo mėnesio jaunas vyras gyvena nedideliame kambarėlyje, tranzitinėje oro uosto zonoje. Oro linijų „Air Astana“ darbuotojai atneša jam maisto. Pasak Mohammedo, oro uosto administracija su juo elgiasi gerai, tačiau padėti išlįsti iš uždaro rato negali.
Bandydamas kaip nors „įsiteisinti“, kad galėtų apsigyventi Kazachstane, vyras paprašė ten politinio prieglobsčio. Padėti jam pažadėjo ir JT atstovas.
