Šią iš pažiūros draugiško susitikimo dieną, kuri prasidėjo itin simbolišku abiejų lyderių ranku paspaudimu prie jų šalis skiriančios Karinės demarkacijos linijos, jie paskelbė deklaraciją, kurioje „patvirtino bendrą tikslą įgyvendinti visišką denuklearizaciją, kad Korėjos pusiasalyje nebeliktų branduolinių ginklų“.
Susitikimo kulminacija tapo šio dokumento pasirašymas, po kurio abiejų šalių lyderiai šiltai apsikabino ir šypsojosi demonstruodami savo draugiškus santykius priešais susirinkusius pasaulio žiniasklaidos atstovus.
Jie taip pat susitarė, kad sieks dar šiais metais galutinai užbaigti karą Korėjos pusiasalyje, kurį prieš 65 metus nutraukė pasirašyta paliaubų, o ne taikos sutartis.
Moon Jae-inas „rudenį“ planuoja apsilankyti Pchenjane, pranešė abiejų Korėjų lyderiai, kurie taip pat susitarė rengti „reguliarius susitikimus ir tiesiogiai susiskambinti telefonu“.
Vadinamoji Panmundžomo deklaracija vainikavo šią istorinę dieną, apie kurią niekas nė nebūtų pagalvojęs prieš kelis mėnesius, kai Šiaurės Korėja išbandė virtinę raketų ir atliko savo šeštąjį branduolinį bandymą.
Kim Jong Unas neslėpė jį „užliejusių emocijų“, peržengus betoninius blokus ir tapus pirmuoju Šiaurės Korėjos lyderiu, įžengusiu į Pietų Korėją nuo Korėjos karo paliaubų.
Kim Yong Uno kvietimu abu lyderiai, susikibę rankomis, taip pat trumpam įžengė į Šiaurės Korėjos teritoriją, o vėliau nuėjo į Taikos rūmų pastatą Panmundžomo paliaubų kaimelio pietinėje pusėje. Ten vyko abiejų šalių viršūnių susitikimas – trečiasis toks renginys nuo kovos veiksmų pabaigos 1953 metais.
„Atėjau čia pasiryžęs pasiųsti starto signalą prie naujos istorijos slenksčio“, – sakė Šiaurės Korėjos lyderis ir pažadėjo, kad jo „nusiteikimas bus atviras, rimtas ir sąžiningas“.
Abi Korėjos sieks užtikrinti, kad „nepasikartotų nesėkminga praeities susitarimų tarp abiejų Korėjų istorija... kai jie (susitarimai) žlugdavo pačioje pradžioje“.
Du ankstesni Korėjos pusiasalio lyderių susitikimai vyko 2000 ir 2007 metais Pchenjane. Jiems pasibaigus lyderiai taip pat demonstravo draugiškumą ir žarstė panašius pažadus, bet ilgainiui tie pažadai nebuvo įgyvendinti.
Viena pagrindinių penktadienio susitikimo darbotvarkės temų buvo Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo klausimas. Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas pareiškė, kad Šiaurės Korėjos paskelbtas branduolinių ir ilgojo nuotolio raketų bandymų moratoriumas yra „labai reikšmingas“.
Šis aukščiausio lygio vadovų susitikimas turėtų atverti kelią daugelio laukiamam Kim Jon Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) susitikimui.
Olimpinis ledlaužis
Pernai Pchenjanas įvykdė šeštąjį ir iki šiol galingiausią savo branduolinį bandymą, taip pat paleido tarpžemyninių balistinių raketų, pajėgių pasiekti JAV žemyninę dalį.
Dėl šių veiksmų smarkiai padidėjo įtampa, o Kim Jong Unas ir D. Trumpas ne kartą apsikeitė asmeniniais įžeidimais ir grasinimais imtis karo veiksmų.
Vis tik Moon Jae-inas pasinaudojo savo šalies surengtomis Pjongčango olimpinėmis žaidynėmis, kad užmegztų dialogą su Pchenjano režimu, ir sakė, kad jo susitikimas su Kim Jong Unu bus įžanga Šiaurės Korėjos ir JAV lyderių susitikimui.
Baltieji rūmai savo ruožtu išreiškė viltį, kad per šį viršūnių susitikimą „bus pasiekta pažanga dėl viso Korėjos pusiasalio taikios ir klestinčios ateities“.
D. Trumpas reikalauja, kad Šiaurės Korėja atsisakytų savo strateginės ginkluotės. Vašingtonas spaudžia, kad visas Pchenjano branduolinis arsenalas būtų likviduotas patikrinamu ir negrįžtamu būdu.
Tačiau Seulas prieš susitikimą tokių didelių lūkesčių nekėlė ir sakė, kad Šiaurės Korėjos pasiekta branduolinės ir raketų programos technologinė pažanga reiškia, kad dėl to „šis viršūnių susitikimas bus daug sudėtingesnis“.
Pchenjanas reikalauja saugumo garantijų, kad galėtų vykti derybos dėl branduolinio nusiginklavimo, bet dar nėra išdėstęs konkrečių sąlygų.
Praeitą mėnesį Kim Jong Unui apsilankius Pekine per kol kas vienintelį jo surengtą vizitą užsienyje, svarbios Pchenjano sąjungininkės Kinijos valstybinė žiniasklaida citavo lyderio žodžius, kad denuklearizacijos klausimas gali būti išspręstas, jeigu Seulas ir Vašingtonas imsis „progresyvių ir sinchroniškų priemonių taikai įgyvendinti“.
Praeityje Šiaurės Korėjos parama „Korėjos pusiasalio denuklearizavimui“ reikšdavo JAV karių išvedimą iš Pietų Korėjos ir amerikiečių branduolinio „skėčio“ savo saugumo sąjungininkei panaikinimą, o Vašingtonui tokios perspektyvos yra neįsivaizduojamos.
Moon Jae-inas išreiškė viltį, kad bus surengta tolesnių susitikimų abiejose Korėjos pusiasalio valstybėse, o Kim Jong Unas pareiškė esąs pasiruošęs aplankyti Seulą „bet kuriuo metu“, kai tik būtų pakviestas.
Po rytą surengtų derybų, trukusių 1 val. 40 min., Kim Jong Unas grįžo į savo šalies teritoriją papietauti, o jo juodą limuziną „Mercedes“ lydėjo 12 asmens sargybinių, bėgusių šalia automobilio.
Prieš popietės sesiją Moon Jae-inas ir Kim Jong Unas dalyvavo simbolinėje medelio sodinimo ceremonijoje prie demarkacijos linijos.
Žemių šiam medžiui bus atvežta nuo Baitoušano kalno prie Šiaurės Korėjos sienos su Kinija ir nuo Halasano kalno Pietų Korėjos pietinėje Džedžudo saloje.
Po sutarties pasirašymo abu lyderiai su sutuoktinėmis dalyvavo bankete, po kurio Kim Jong Unas sugrįžo į Šiaurės Korėją.
