Iš „Orlen“ sukčiai išviliojo 400 mln. dolerių: skandalo mastą lygina su dingusiais pinigais iš „BaltCap“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Duda nukirto: Lenkija gins Lietuvą Rusijos invazijos atveju

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas: prasidėjo nauja karo era

Tuskas po nesėkmės Lenkijos vietos valdžios rinkimuose: „Mes nesiskundžiame, imkimės darbų!“

Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lenkijos energetikos gigantę „Orlen“, gaminančią degalus ir Lietuvoje, drebina milžiniškas skandalas. Paaiškėjo, kad Šveicarijoje veikianti jos dukterinė įmonė „Orlen Trading Switzerland“ užkibo ant sukčių kabliuko.

Už naftą ir jos produktus sumokėjo 400 milijonų dolerių. Tačiau liko ir be milijonų, ir be naftos. Lenkijoje kilęs „Orlen“ skandalas šokiravo ir šalies valdžią.

„Kai gavau pirmąją informaciją apie galimus nuostolius – tuos 400 milijonų dolerių – ir kai supratome, kad jų tikriausiai nepavyks susigrąžinti, man piestu plaukai ant galvos atsistojo“, – pasakoja Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

Ekonomistas Marius Dubnikovas „Orlen“ skandalo mastą lygina su visai neseniai Lietuvą sudrebinusia Šarūno Stepukonio istorija, kuris įtariamas iššvaistęs dešimtis investicinio fondo „BaltCap“ milijonų.

„400 milijonų eurų yra milžiniška pinigų suma. Tai tikrai yra skandalas netgi Lenkijos masteliu. Mes visai neseniai turėjome fondo išgrobstymo atvejį, kur pas mus buvo apie 40 milijonų, tai čia yra 10 kartų daugiau“, – teigia M. Dubnikovas.

Lygina su prarasta tankų brigada

O Lenkijos valdantieji vardija dar vaizdingesnius palyginimus.

„Atrodo, tarsi būtume praradę tankų brigadą, tarsi būtume praradę šešis F-16. Toks nuostolis turi reikšti neatidėliotiną valstybės valdžios atsaką, todėl reikalausime nedelsiant reaguoti“, – tikina Lenkijos parlamento narys Romanas Giertychas.

Ilgai laukti nereikėjo. Lenkijos pareigūnai sulaikė į Lenkiją atvykusį dukterinės įmonės „Orlen Trading Switzerland“ vadovą, pradėjo skubų įmonės auditą. O tyrimo, kur išgaravo 400 milijonų dolerių, ėmėsi Lenkijos prokuratūra.

„Bent iš pirminių pranešimų aiškėja, kad transakcija nebuvo labai standartinė, nes pinigai buvo pervesti be užstato ir be apsaugų, kad negavus prekių tų pinigų nebūtų galima atgauti. Tai reiškia, kad jie iškeliavo į vieną pusę ir nebegrįžo“, – paaiškina M. Dubnikovas.

Neatmeta pinigų plovimo varianto

Lenkijos premjeras D. Tuskas sako, kad įtarimų kelia ir tai, kad 400 milijonų dolerių pirkimo sandėrį „Orlen“ sudarė su įmone su kuria anksčiau reikalų neturėjo. Tad D. Tuskas kelia klausimą: ar iš tiesų 400 milijonų dolerių nugulė sukčių kišenėse, ar – galbūt – buvo suplanuotai „išplauti“.

„Šios bylos aplinkybės labai šokiruoja. Bėda ta, kad didžiausia Lenkijos įmonė, atsakinga už valstybės energetinį saugumą, yra valdoma žmonių, kurie – šiandien dėl to niekam nekyla abejonių – įeis į istoriją kaip nešvaraus verslo specialistai“, – sako D. Tuskas.

„Aišku, tyrimas turės nustatyti, kaip viskas įvyko – ar tiesiog nesuveikė apsaugos, ar tai buvo žmogiška klaida. Galimas variantas. Bet tokiose sumose vargu bau. Labai gali būti, kad tyrėjų akys kryps į įmonės vidų, ar nebuvo kas nors viduje, kas piktnaudžiavo savo teisėmis ir pasinaudojo situacija“, – paaiškina ekonomistas M. Dubnikovas.

Ekonomistas pabrėžia, kad neva sukčiams „Orlen“ sumokėti 400 milijonų yra dešimtadalis praėjusių metų pelno, kuris sudarė 4,5 milijardo eurų.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.