Trečiadienį lėktuvas, vykdęs reisą FZ1073 iš Dubajaus į Tel Avivą, mažiau nei per 30 sekundžių prarado virš 4 km aukštį. Po to įgula davė pavojaus signalą, o lėktuvas pakeitė kursą virš Jordanijos teritorijos.
Keli keleiviai kartu su įgulos nariais sulaikė užpuoliką prispaudę prie lėktuvo grindų. Tuo metu britų pilotas, buvęs lėktuve kaip keleivis ir neatlikęs tarnybinių pareigų, atliko avarinį nusileidimą Saudo Arabijoje.
Po to, kai keleiviai atsidūrė saugioje vietoje ant žemės, jų artimieji pasakojo, kaip bandymo užgrobti lėktuvą metu atsisveikino vieni su kitais. Tuo pat metu kiti žmonės, sekę įvykių eigą, pareiškė, kad dabar stipriau bijo skrydžių. Kai kurie socialinių tinklų vartotojai parašė, kad jų nerimas prieš skrydžius lėktuvu staigiai išaugo.
Profesorius Robertas Boras, klinikinės aviacijos ir kosmoso psichologas iš „Centre for Aviation Psychology“, parašęs keletą mokslinių darbų bei knygų apie skrydžių baimės gydymą, pripažįsta, kad toks incidentas – „kiekvieno košmaras“. Tačiau, jo teigimu, norint susidoroti su nerimu, situaciją reikia vertinti teisingame kontekste.
„Tokie incidentai yra tokie neįtikėtinai reti, kad per visą moderniosios aviacijos istoriją galime juos išvardyti, įvardyti ir suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Ir šio atvejo baigtis taip pat buvo neįtikėtina“, – sakė R. Boras, pažymėjęs įgulos narių ir keleivių herojizmą.
Jo nuomone, šis atvejis rodo: net jei borte vyksta kažkas itin pavojingo, baisaus ir nepageidaujamo, tai nereiškia, kad situacija būtinai pasibaigs tragedija.
„Todėl mums reikia žvelgti į tai būtent iš tokios perspektyvos“, – pridūrė ekspertas.
Kol kas nežinoma, kas tiksliai tapo piloto užpuolimo ir galimo lėktuvo užgrobimo priežastimi, taip pat kokie motyvai jį valdė. Tai, kad užpuolimą įvykdė profesionalus pilotas, taip pat sukėlė klausimų dėl skraidančiojo personalo patikrinimo procedūrų ir to, kaip nustatoma, ar konkretus pilotas gali saugiai vykdyti skrydžius.
„Pilotai turi aukštą kvalifikaciją, jie nepaprastai susitelkę į saugumo ir apsaugos klausimus – tai neatsiejama jų darbo dalis. Tas pats galioja ir aviakompanijoms“, – sakė R. Boras, pabrėždamas išskirtinį tokio atvejo retumą.
Skrydžių baimės psichologija ir jos pasireiškimas
Pasak R. Boro, skrydžių baimė patenka į populiariausių fobijų dešimtuką, ypač šalyse, kur žmonės dažnai naudojasi oro transportu. Tačiau įdomi šios fobijos ypatybė yra ta, kad ji nebūtinai lemia skrydžių atsisakymą.
Skrydžiai lėktuvu dažnai yra būtinybė, jei žmogus nori patekti į kitą šalį – atostogauti, aplankyti draugų ar artimųjų užsienyje arba atlikti darbo pareigas. Todėl daugelis žmonių, kurie bijo skraidyti arba nemėgsta skrydžių, vis tiek sėda į lėktuvą, kad pasiektų tikslą, net jei pats procesas jiems nemalonus.
Tai skiria skrydžių baimę nuo kai kurių kitų fobijų, kurių lengviau išvengti. Pavyzdžiui, žmogus, bijantis klounų, gali tiesiog neiti į cirką, nežiūrėti filmų su baisiais klounais ir, galbūt, likti namuose per Heloviną.
Kai kurie žmonės kategoriškai pareiškia, kad daugiau niekada nesės į lėktuvą. Tačiau R. Boras paaiškina, kad skrydžių baimė nebūtinai lemia ilgalaikį skrydžių atsisakymą. Vietoj to ji gali pasireikšti kaip išaugusio susijaudinimo ir įtampos būsena.
„Žmonės gali patirti stresą, prakaituoti, daug galvoti. Jie gali bandyti susitarti su aplinkiniais, su savimi, su Dievu ar kuo nors kitu. Bet tai nebūtinai reiškia skrydžio atsisakymą. Skrydžio metu bus žmonių, kurie nenori būti lėktuve, bet vis tiek galės su tuo susidoroti“, – paaiškino psichologas.
Baimės priežastimi ne visada tampa avarija, apie kurią žmogus sužinojo iš naujienų. Egzistuoja daugybė kitų priežasčių, dėl kurių sėdimas į lėktuvą gali sukelti stresą ar nerimą.
„Iš dalies tai gali būti tiesiog įpročio klausimas: „Kaip visa ši metalinė konstrukcija apskritai laikosi ore?“ Kita priežastis – būtent fizinis pojūtis. Kaip rūšis, mes neevoliucionavome skraidymui, mums kur kas labiau tinka buvimas ant žemės“, – sakė R. Boras.
Baimę taip pat gali veikti stresas, išgyvenimai ir nerimas, kurį žmogus jau patiria kasdieniame gyvenime dėl kitų įvykių.
„Žmonės retai sėda į lėktuvą būdami visiškai laisvi nuo bet kokių išgyvenimų“, – pažymėjo psichologas.
Pasak jo, po tam tikro incidento ar avarijos baimės lygis iš tiesų gali laikinai išaugti. Tai paaiškinama taip vadinamu „ką tik įvyko“ efektu, kai paskutinis ryškus įvykis stipriau veikia rizikos suvokimą. Pavyzdžiu gali būti patirta stipri turbulencija arba kitas traumuojantis įvykis, nesusijęs su skrydžiais, pavyzdžiui, automobilio avarija.
Tokie veiksniai gali sustiprinti baimę, bet ar tai reiškia, kad žmogus atsisakys sėsti į lėktuvą?
„Teisingas atsakymas – nedažnai“, – sako R. Boras.
Pasak jo, žmonės gali tapti atsargesni: tikrinti papildomą informaciją, žiūrėti orų prognozę, galvoti apie tai, kiek saugi konkreti aviakompanija, ir net keisti vežėją.
„Jie gali grįžti prie savo užsakymo ir pakeisti pasirinktą skrydį. Bet tai nebūtinai lemia skrydžių atsisakymą“, – paaiškino jis.
Baimės lygį gali veikti ir ilgalaikiai veiksniai. Pavyzdžiui, žmogus galėjo užaugti šeimoje, kurioje kas nors iš tėvų ar kitų giminaičių taip pat bijojo skraidyti.
Dėl tokio didelio įvairių veiksnių skaičiaus sunku nustatyti, ar tikrai pastaruoju metu skrydžių baimė tapo labiau paplitusi dėl padidėjusio dėmesio mirtinoms avarijoms, ypač atsižvelgiant į tai, kad žmonės toliau naudojasi lėktuvais.
„Jei pažvelgtume į dabar turimą statistiką, ji, tikriausiai, nesiskiria nuo pastarųjų 15–20 metų rodiklių“, – sakė R. Boras.
„Mums įprasta girdėti apie tai, kaip neįtikėtinai saugus yra oro transportas, ir iš tikrųjų tai nepasikeitė, nepaisant tų atvejų, kurie patraukia dėmesį garsiais pavadinimais. Todėl aviacijos saugumui nebuvo iškilusi grėsmė. Mes neįžengėme į kokią nors naują erą, kai jis pradeda blogėti“, – pridūrė jis.
Kaip susidoroti su skrydžių baime
Žmonės, kurie vis dėlto sėda į lėktuvą, gali išgyventi dėl to, kaip jų organizmas sureaguos į skrydį – pavyzdžiui, bijoti panikos atakos arba jausti, kad stresas tampa nevaldomas.
„Tam tikrame lygmenyje tai tiesiog žmogiškoji prigimtis. Organizmas bando mus apsaugoti nuo to, ką mes suvokiame kaip kažką nepageidaujamo ar pavojingo“, – paaiškina R. Boras.
Tiems, kurie nori sumažinti nerimą prieš skrydžius, psichologas pataria atkreipti dėmesį į terapiją. Tai gali būti savarankiškas atitinkamos literatūros studijavimas arba darbas su specialistais – konsultantais, psichoterapeutais ar psichologais.
„Gydymas susideda iš to, kad suprastume, kas tiksliai šioje situacijoje, ypač buvimo lėktuve metu, mums sukelia stresą. Tada reikia išsiaiškinti, kaip reaguoja organizmas, ir išmokti būdų šiai reakcijai įveikti“, – sakė ekspertas.
Jei skrendate kartu su žmogumi, kuris bijo skrydžių, R. Boras pataria nesumenkinti jo išgyvenimų. Pasak jo, blogiausia, ką galima padaryti – numoti ranka į baimę. Kai žmogus sako tam, kuris kažko bijo: „Oi, nustok. Taip niekada nenutiks“, tai tik verčia jį jaustis blogai dėl problemos, su kuria jis susiduria“, – pridūrė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
