Brigados generolas Jamie Murray'us, Didžiosios Britanijos kontingento Estijoje vadas, socialiniame tinkle „X“ turi šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. sekėjų. Tai privati paskyra, kurioje jis daugelį metų demonstruoja savo mėgstamus šunis, karinius paradus Didžiojoje Britanijoje, prisimena tarnybą Airijoje. Šįkart jis nusprendė pasinaudoti savo pasiekiamumu ir išsiųsti žinutę, tarsi iš NATO būstinės: „Žinutė aiški: kad ir kas nutiktų, kada nutiktų, tai sulauks stipraus pasipriešinimo“, – parašė jis.
J. Murray'us patikino, kad jis ir 800 britų karių bei su jais bendradarbiaujančios Estijos ir Latvijos pajėgos jau seniai yra pasirengę scenarijui, kuriuo pastarąsias kelias savaites gyvena Europa. Kalbama apie politikų ir ekspertų įspėjimus dėl galimos Rusijos provokacijos arba ribotos atakos prieš NATO šalį.
Plintančios sąmokslo teorijos ir analizės
Apie galimą Rusijos puolimą įspėjo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Čekijos žvalgybos vadovas Michalas Koudelka kalbėjo apie „ribotos invazijos į NATO teritoriją“ riziką. Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas paragino suomius psichiškai pasirengti galimybei, kad „kažkas nutiks“. Slovakijos premjeras Robertas Fico savo ruožtu pareiškė nenorintis, kad Slovakijos kariai būtų įtraukti į konfliktą, susijusį su 5-ojo straipsnio aktyvavimu.
Kai politikai išsako tokius neaiškius žodžius, internetas padaro likusį darbą, pažymima „WP Wiadomosci“. Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti „įrodymai“, esą Rusijos ataka prieš Baltijos šalis jau beveik įvykęs faktas. Įrašas apie geležinkelio linijos Baltarusijoje, šalia Lietuvos Druskininkų, remontą buvo interpretuotas kaip logistinis pasirengimas atakai Suvalkų koridoriaus kryptimi. Vėliau atsirado teorijų, kad Rusija rengiasi perimti Estijos Narvą – miestą, įsikūrusį prie pasienio upės.
Atmosferą pakaitino ir JAV Vašingtono Karo studijų instituto (ISW) tekstas. Analitikai aprašė hipotetinį ribotos Rusijos operacijos prieš Narvos miestą Estijoje scenarijų. Dokumente svarstoma, kaip Kremlius galėtų įvykdyti nedidelę operaciją, kad patikrintų NATO sutartį ir 5-ąjį straipsnį.
Trumpai tariant: ataka prasidėtų nuo „miegančių agentų“ aktyvavimo Narvoje, kuriuos Kremlius prieš tai būtų aprūpinęs ginklais. Sabotažininkai turėtų užimti pagrindinius miesto objektus ir paskelbti eilinę „liaudies respubliką“.
Raginimai ignoruoti gąsdinimus ir žemėlapius
ISW analitikai aiškiai pabrėžė, kad tai yra hipotetinis scenarijus, o ne prognozė. Tačiau dalyje Vakarų žiniasklaidos šis tekstas greitai tapo „Kremliaus planu“. „Ar Narva bus naujasis Krymas?“ – klausiama straipsnių antraštėse.
Šios nesąmonių lavinos neatlaikė Edwardas Lucasas, britų žurnalistas, ilgametis korespondentas, vienas autoritetingiausių Baltijos šalių ekspertų ir publicistas, gyvenantis Estijoje. „Klausykite Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų vado Estijoje, o ne visažinių gąsdintojų, pražūties pranašų, paspaudimų medžiotojų ir kitų...“, – parašė jis tinkle „X“ ir pacitavo brigados vado įrašą.
E. Lucasas atkreipė dėmesį, kad ISW tekstas remiasi visa eile prielaidų, kurios, jo vertinimu, yra mažai tikėtinos. Jis paminėjo, be kita ko, prielaidą, kad Estija nepastebės rusų pasirengimo, nė viena iš jų tarnybų nereaguos į veiksmus Narvoje ir nesunaikins tiltų šiame mieste, kuris yra pagrindinė jungtis per upę. „Galėčiau ir toliau išvardyti, bet šie trys punktai patys savaime reiškia, kad likusį tekstą reikėtų pagardinti tona šviežiai išgautos Sibiro druskos“, – su ironija ir pykčiu parašė jis, turėdamas omenyje, kad visą tekstą reiktų vertinti itin skeptiškai.
Socialinių tinklų skaitytojams jis patarė: „Ignoruokite viską, kas skelbiama socialiniuose tinkluose, kur rodomi žemėlapiai su raudonomis rodyklėmis – judančiomis ar statinėmis“.
Baltijos šalys nėra lengvas laimikis
„Baltijos šalys jau daugiau nei dešimtmetį rengiasi ribotos Rusijos agresijos scenarijams. Pirmoji reakcija priklausytų jų pačių ginkluotosioms pajėgoms. Negalima į jas žiūrėti taip, tarsi jos tiesiog lauktų, kol kas nors kitas ateis jiems į pagalbą“, – portalui „Wirtualna Polska“ komentavo Linas Kojala, Lietuvos politologas ir Rytų Europos studijų centro (RESC) / Vilniaus politinės analizės instituto (VIPA) vadovas.
L. Kojala yra vienas iš ekspertų, raginančių sustabdyti paspaudimų paieškos (clickbait) naratyvus, vaizduojančius Baltijos šalis kaip lengvą laimikį Rusijai. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad internete kartojama istorija, jog „kita yra Narva“, dirbtinai atskiria Baltijos šalis nuo likusio NATO. Tarsi šios trys narės turėtų silpnesnę apsaugą nei kitos šalys.
„Pagrindinis klausimas neturėtų būti tas, ar Rusija yra pasirengusi pulti konkretų Baltijos šalių miestą. Jis turėtų skambėti taip: ar Rusija yra pasirengusi pulti NATO?“, – pabrėžia L. Kojala.
„Baltijos šalys rengiasi ribotos agresijos scenarijams jau daugiau nei dešimtmetį. Daugelis šių veiksmų kyla tiesiogiai iš pamokų, išmoktų pasirodžius taip vadinamiems „žaliesiems žmogeliukams“ Ukrainoje 2014 metais. Tai nėra naujos baimės“, – pabrėžia Lietuvos politologas.
„Taip, mes vis dar manome, kad Rusija kelia egzistencinę grėsmę, tačiau diskusija šia tema daugelyje tarptautinių žiniasklaidos priemonių atitrūko nuo tikrovės, o tai savaime yra pavojinga. (...) Europa turi išlaikyti dėmesį paramai Ukrainai ir išlaikyti ramybę bei aiškumą: Rusija neturi ko laimėti puldama NATO. Neturėtume padidinti neteisingo apskaičiavimo rizikos Kremliuje panika viešuosiuose debatuose“, – socialiniame tinkle „X“ komentavo Kristi Raik, Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) direktorė bei Europos saugumo ir Baltijos šalių saugumo politikos ekspertė.
Edwardas Lucasas kelis kartus per dieną nurodo tekstus ir įrašus, kurie, jo nuomone, sudaro „paviršutiniškų, banalių ir globėjiškų baubų laviną“.
Tai nereiškia, kad grėsmę iš Rusijos pusės reikėtų nuvertinti. Pati Estija jau daugelį metų rengiasi galimai Rusijos agresijai, o jos valdžia ir sąjungininkai stiprina rytinį NATO flangą. Kalbama greičiau apie skirtumą tarp galimo scenarijaus analizės ir informacijos, kad toks scenarijus būtent dabar prasideda.
Britų vadas pareiškė: „Eisiu į kovą be delsimo“
Tuo tarpu brigados generolas J. Murray'us nusprendė išsklaidyti dar vieną internetinių diskusijų elementą: įsitikinimą, kad Rusijos atakos atveju NATO ilgai tarsis, kol sureaguos. Jis davė interviu Estijos visuomeniniam transliuotojui. Jis kalbėjo taip: „Pirmiausia noriu užtikrinti tuos, kurie skaito ar klauso, kad mes į tai žiūrime itin rimtai; tokia yra mūsų užduotis“, – sakė J. Murray'us ERR.
„Estijos gynyba yra lygi NATO gynybai, o Jungtinės Karalystės atveju – lygi mūsų pačių gynybai. Tai nėra kažkas, į ką žiūrėtume lengvabūdiškai, jokia forma“, – priduria jis.
Išsamiam tekstui šia tema estų nacionalinio transliuotojo ERR portalo redakcija suteikė antraštę: „Britų vadas: Į kovą pulti pasirengęs be delsimo“. Vėliau J. Murray'us šią antraštę įvertino kaip pavykusią ir pasidalijo ja tinkle „X“, trumpai pridūręs: „Išties“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
