Šis susidūrimas nekelia pavojaus Žemei, tačiau tikimasi, kad po jo liks krateris.
Nors oficialaus patvirtinimo, kad „Falcon 9“ viršutinė pakopa atsitrenkė į Mėnulio paviršių, dar nėra, buvo tikimasi, kad smūgis įvyks maždaug 9 val. 35 min. Lietuvos laiku.
NASA zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ ir Pietų Korėjos „Pathfinder Lunar Orbiter“ planavo nufotografuoti vietą po smūgio, tačiau informacijos rinkimas gali užtrukti kelias dienas.
Mokslininkai ir astronomai mėgėjai nekantravo stebėti smūgio sukeltą dulkių ir nuolaužų debesį.
„Žmonėms, turintiems teleskopą, gali pavykti stebėti smūgio sukeltą išmestų medžiagų debesį“, – teigė Benjaminas Fernando (Bendžaminas Fernando) iš Los Alamoso nacionalinės laboratorijos Naujojoje Meksikoje, pagrindinis neseniai paskelbto straipsnio apie numatomą smūgį autorius.
„Neaišku, koks ryškus jis bus, todėl ir norime ištirti šį įvykį“, – prieš smūgį AFP sakė tyrėjas.
Darę prielaidą, kad visas kuras išeikvotas, straipsnio autoriai skaičiuoja, kad erdvėlaivis sveria apie 4 tūkst. kg.
Tikėtasi, kad jis rėšis į Mėnulio šiaurinį pusrutulį netoli Einšteino kraterio, skriedamas maždaug 8 690 km/val. greičiu.
„Kosminės šiukšlės“
„Pavojaus Žemei nėra“, – pranešime teigė NASA atstovas Jimi Russellas (Džimis Raselas).
„NASA tęs stiprintuvo stebėjimą mokymo tikslais, taip pat vėliau stebės smūgio vietą mokslo tikslais“, – teigė jis.
Elono Musko kompanijos „SpaceX“ pagaminta raketa „Falcon 9“ pakilo 2025 metų sausį, gabendama du Mėnulio nusileidimo modulius. Stiprintuvas grįžo į Žemę, tačiau viršutinė pakopa liko kosmose, kad pastumtų modulius toliau.
Paprastai tokioms „didelės energijos misijoms“ „SpaceX“ atlieka manevrą, kad užtikrintų, jog antroji pakopa „yra saugi pagal atitinkamas taisykles ir reglamentus“, pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė Julianna Scheiman (Džuliana Šeiman), NASA mokslo ir „Dragon“ programų direktorė „SpaceX“.
„Mes tai padarėme“, – tęsė ji, tačiau „įvyko tai, kad iš esmės saulės aktyvumo ir gravitacijos jėgų mišinys nukreipė ją link Mėnulio“.
Kaip ir daugelis mokslininkų, J. Scheiman pridūrė, kad labai džiaugiasi pamatysianti smūgį.
Straipsnio autoriai skatino profesionalius astronomus ir mėgėjus bandyti stebėti ar įrašyti susidūrimą.
„Šis įvykis suteikia galimybę išbandyti būsimiems seisminiams eksperimentams skirtą metodą smūgių lokalizavimui Mėnulio paviršiuje, tirti dulkes ir smūgio sukeltus procesus, taip pat įvertinti dirbtinių kosminių šiukšlių keliamus pavojus“, – rašė tyrimų grupė.
NASA tikisi netrukus įsitvirtinti Mėnulyje, todėl tampa itin svarbu geriau suprasti kosminių šiukšlių judėjimą Mėnulio orbitoje.
Mėnulis nuolat patiria kosminių šiukšlių, įskaitant meteoroidus, smūgius. Dirbtiniai susidūrimai pasitaiko rečiau.
Aštuntajame dešimtmetyje JAV kosmoso agentūra vykdė sąmoningus smūgius vykdydama „Apollo“ programą, siekdama surinkti seisminius duomenis.
Raketos pakopa buvo tik viena iš daugelio aplink Žemę skriejančių „kosminių šiukšlių“.
Europos kosmoso agentūros duomenimis, liepos pabaigoje orbitoje buvo daugiau nei 46 tūkst. kosminių šiukšlių, kurių bendras svoris siekė 17 tūkst. tonų.
Kai kurie ekspertai įspėjo, kad pernelyg didelis kosminių šiukšlių kiekis aplink Žemę gali sukelti pavojingą grandininę susidūrimų reakciją, žinomą kaip „Kesslerio sindromas“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
