Graikijoje sekmadienį vyksta lemtingas referendumas dėl to, ar šalies žmonės turėtų sutikti su griežtomis tarptautinių kreditorių finansinio gelbėjimo sąlygomis, Europos Sąjungai (ES) nerimaujant dėl šio plebiscito padarinių bloko ateičiai.
Balsavimo apylinkės nuo atokių Egėjo jūros salų iki šiaurinės sienos su ES nare Bulgarija atsidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks 12 valandų - iki 19 val. vietos laiku. Savo balsą referendume gali atiduoti beveik 10 mln. graikų.
Preliminarūs referendumo rezultatai, nuo kurių, ES lyderių nuomone, gali priklausyti pinigų stokojančios Graikijos pasilikimas bendrosios ES valiutos zonoje, turėtų pradėti aiškėti nuo 21 val. vakaro.
Plebiscite graikai turi atsakyti į klausimą, ar nori priimti naujausią savo skolintojų pasiūlymą vykdyti naujas griežto taupymo reformas mainais į finansinės pagalbos paketą, kurio galiojimas baigėsi prieš keturias dienas.
Referendumo balsalapiuose pateikiamas klausimas skelbia: „Ar sutarties projektas, kuris buvo pateiktas Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo per Eurogrupės susitikimą 2015 m. birželio 25 dieną, susidedantis iš dviejų dalių, sudarančių vieningą pasiūlymą, turi būti priimtas? Pirmoji dalis vadinasi „Reformos dabartinės programos užbaigimui ir tolesniam laikotarpiui“, o antroji – „Preliminari skolų tvarumo analizė“.
Plebiscito dalyviai gali pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų variantų: „Nepritariu/Ne“ ir „Pritariu/Taip“.
Prieš referendumą rengtos apklausos rodė, kad abiejų stovyklų - ir „Ne“, ir „Taip“ - galimybės laimėti yra apylygės.
„Aš balsuosiu „Ne“, kadangi manau, jog tai geriau šaliai“, - sakė 80 metų Michelis, kuris balsuoti atėjo į balsavimo apylinkę, įrengtą Atėnų centrinėje Skufos gatvėje stovinčioje mokykloje.
„Jeigu balsuosime „Ne“, jie mus rimčiau vertins“, - sakė jis ir pridūrė, kad jis „balsuoja ne dėl savęs, bet dėl savo vaikaičių“ ir jų ateities.
Tuo tarpu 61 metų Theodora, į pensiją išėjusi žurnalistė, sakė, kad ji balsuos „Taip“, kadangi „tai yra „Taip“ Europos Sąjungai“.
Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras, radikalios kairės politikas, kuris prie vyriausybės vairo stojo prieš šešis mėnesius, su šiuo plebiscitu susiejo savo politinę karjerą.
Referendumą jis netikėtai paskelbė prieš savaitę, siekdamas įveikti aklavietę, į kurią pateko penkis mėnesius trunkančios derybos su tarptautiniais kreditoriais.
A.Tsipro teigimu, „Ne“ stovyklos pergalė galėtų tapti akstinu, kuris paskatintų restruktūrizuoti Graikijos milžinišką skolą ir padėtų pastangoms sušvelninti su jos grąžinimu siejamas itin griežtas sąlygas.
Prekybos centrai ištuštėję
Tačiau daugelis tų, kurie iš pradžių jį rėmė, perėjo į „Taip“ stovyklą, įsiklausę į ES lyderių, tarp jų – Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude‘o Junckerio, perspėjimus, kad dėl pasakyto „Ne“ Graikija gali būti išmesta iš euro zonos, kuriai dabar priklauso 19 valstybių.
Penktadienį Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kuriam tenka 144,6 mlrd. eurų Graikijos skolų, oficialiai paskelbė Graikiją nemokia, praėjus vos kelioms dienoms, kai ji tapo pirmąja išsivysčiusia šalimi, neįvykdžiusia su skola susijusių savo įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).
Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis šeštadienį paskelbtame interviu apkaltino Atėnams skolas teikusias organizacijas terorizmu – graikų referendumo dėl paramos teikimo sąlygų išvakarėse.
„Tai, ką jie daro su Graikija turi vardą – tai terorizmas, – ispanų laikraščiui „El Mundo“ pasakė tiesmukas J.Varufakis. – Ko šiandien nori Briuselis ir „troika“ (skolintojų trejetas) – laimėti „Taip“ (referendume), kad galėtų pažeminti graikus“.
„Kodėl jie verčia mus uždaryti bankus? Sukelti baimę. O baimės platinimas yra terorizmas“, – sakė jis, turėdamas omenyje TVF, Europos centrinį banką (ESB) ir Europos Sąjungą.
Jis pažymėjo, kad nėra jokio teisinio mechanizmo, kuriuo būtų galima priversti Graikiją išeiti iš pinigų sąjungos, kuri turėjo būti „negrąžinama“.
Vis dėlto graikai šią savaitę buvo sunerimę – kai Graikija uždarė šalies bankus, 60-čia eurų apribojo sumą, kurią galima išsigryninti per dieną, ir ėmėsi kontroliuoti kapitalą iki liepos 6 dienos.
Bankų likvidumas, kaip manoma, visiškai išseks vos per vieną ar dvi dienas, jeigu ECB skubiai neskirs pinigų.
Prekybos centrų lentynos dienomis prieš referendumą buvo iššluotos.
„Dauguma žmonių dabar perka maistą, nes baiminasi blogiausia“, – sakė 51 metų graikė Andreas Koutras, dirbanti finansų srityje sostinėje.
Motinos, pagyvenę vyrai ir universiteto studentai iš parduotuvių ėjo stumdami smarkiai prikrautus vežimėlius ar nešdami sunkius krepšius su maisto produktais, pirmiausia – tokiomis pirmo būtinumo prekėmis kaip cukrus, miltai ir makaronai.
Nepaisydamas gatvėse jaučiamos baimės A Tsipras penktadienį kategoriškai ragino balsuoti „Ne“ ir 25 tūkst. žmonių miniai pasakė: „Sekmadienį mes nusprendžiame ne tik pasilikti Europoje – mes nusprendžiame gyventi oriai Europoje, nusprendžiame dirbti ir klestėti Europoje“.
Taupymas ar pasitraukimas?
Referendumas laikomas tokiu lemiamu, kad kai kurie užsienyje gyvenantys graikai grįžo į tėvynę balsuoti, nes paskubomis surengus balsavimą nebuvo sudarytos sąlygos balsuoti ambasadose.
„Atvykau vien tam, kad balsuočiau“, – sakė Kostas Kokkinos, gyvenantis netoliese esančioje ir ES priklausančioje Kipro saloje. Šis 60-metis, kurį Atėnų oro uoste pasitiko giminaičiai, sakė, kad balsuoja „Taip“ ir kad po dienos ar dviejų išvyksta atgal.
Septintą dešimtį metų baigiantis profesorius TanaThanasis Hadzilacos), dirbantis Kipro atvirajame universitete, paankstino savo vasaros atostogas Graikijoje, kad Atėnuose galėtų atiduoti savo balsą. „Galvoju, kad balsuosiu „Ne“, – sakė jis, tačiau pridūrė: „Nemanau, kad kuris nors rezultatas, šiaip ar taip, reikš didelį skirtumą“.
Finansų analitikai taip pat sako abejojantys, kad „Taip“ arba „Ne“ smarkiai ką nors pakeistų. Daugelis sako, jog tikisi, kad derybos bus atnaujintos bet kuriuo atveju, nors „Ne“ galėtų priartinti pasitraukimą iš euro zonos.
Tuo tarpu kai kurie iškilūs pasaulio ekonomistai pareiškė, kad plebiscite ištartas „Ne“ būtų geriausias – arba bent jau mažiausiai blogas – pasirinkimas šaliai, kuriai atsivertų skausmingas išėjimo iš euro zonos kelias, bet kuri tada įgytų šansą grįžti prie ekonominio stabilumo per nuvertėjusią nacionalinę valiutą.
Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas, JAV Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius, šią savaitę rašė, kad per Graikijos referendumą dėl finansinės pagalbos programos sąlygų tiek balsavimas „Taip“, tiek „Ne“ yra susijęs su „didžiule rizika“.
Tačiau „balsavimas „Ne“ bent jau atvertų galimybę, kad „Graikija ... gali perimti savo likimą į savas rankas“ ir kurti ateitį, kuri „galbūt nebūtų tokia klestinti kaip anksčiau, bet teiktų daug daugiau vilčių negu dabartinė protu nesuvokiama kankynė“, sakė jis.
J.Stiglitzui pritarė kitas Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas, rašantis dienraščiui „The New York Times“.
Pasak jo, „Ne“ stovyklos pergalė galbūt nulemtų Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, „trumpuoju laikotarpiu sukeltų milžinišką sumaištį; vis dėlto pačiai Graikijai tai pasiūlytų ir realaus atsigavimo galimybę.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
