JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) trečiadienį sakė, jog yra įsitikinęs, kad vienas Irano kariškių dalinys davė Irako kovotojams sprogstamųjų užtaisų, bet negali įrodyti, kad tai padaryti įsakė Irano lyderiai.
G.W.Bushas taip pat sakė, kad yra pasirengęs kovai su demokratų kontroliuojamu JAV Kongresu, jei įstatymų leidėjai bandytų nutraukti JAV karių Irake finansavimą.
"Esu visiškai tikras, kad galite nepritarti mano sprendimui, bet vis vien remti karius, - sakė jis per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose. - Bet patikrinimas bus (tas), ar duosite jiems pinigus, būtinus misijai vykdyti".
G.W.Bushas sakė, jog yra įsitikinęs, kad Irano revoliucinės gvardijos elitinis dalinys Kudso (Jeruzalės) pajėgos tiekė Irako kovotojams sprogstamuosius užtaisus, bet pripažino, jog nemano, kad amerikiečiai žino, ar tai padaryti nurodė Irano lyderiai.
Šis jo pripažinimas buvo padarytas kelios dienos po to, kai JAV pareigūnai Bagdade pareiškė, kad Teherano vyriausybės "aukščiausių lygių" pareigūnai yra susiję su Irako kovotojų apginklavimu.
JAV štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Peteris Pace'as (Piteris Peisas) atsisakė pritarti šiam kaltinimui.
Vis dėlto žvalgybininkų bendruomenė mano, kad Kudso pajėgos vargu ar veiktų be pritarimo aukščiausiu lygiu.
"Remdamasi mūsų supratimu apie Irano sistemą ir Islamo revoliucinės gvardijos operacijų istoriją, žvalgybininkų bendruomenė vertina, kad tokia plati ... Kudso pajėgų veikla nebūtų vykdoma be aukščiausių lyderių Irane pritarimo", - sakė vienas aukšto rango žvalgybos pareigūnas.
Į šį G.W.Busho kaltinimą žiūrima skeptiškai, nes jo 2002 metų kaltinimai Irakui dėl masinio naikinimo ginklų buvo klaidingi. Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas) paneigė, kad Teheranas aprūpina Irako kovotojus moderniais ginklais.
G.W.Bushas emocingai sakė, kad Jungtinės Valstijos nepateikia šio tvirtinimo kaip "preteksto pradėti karą". Jis taip pat žadėjo likviduoti tinklus, atsakingus už ginklų tiekimą.
"Mintis, kad mes kažkokiu būdu prasimanome tai, jog iraniečiai tiekia savadarbius sprogstamuosius užtaisus, yra absurdiška. Mano užduotis yra apsaugoti mūsų karius. Kai toje šalyje randame užtaisus, nuo kurių nukenčia mūsų kariai, ketiname dėl to kažko imtis - tai paprasta ir aišku", - sakė prezidentas.
G.W.Busho planai papildomai nusiųsti į Iraką 21 500 karių paskatino Kongresą skubiai pradėti debatus dėl neįpareigojančių rezoliucijų, smerkiančių šį žingsnį. Atstovų Rūmai šią savaitę svarsto tokios rezoliucijos projektą, ir G.W.Bushas jau susitaikė su mintimi, kad vyks balsavimas dėl jo politikos.
Keli įstatymų leidėjai respublikonai vienas po kito pasisakė už tokios rezoliucijos priėmimą.
"Pasakymas, jog tai buvo visiškai nereikalingas karas, jokiu būdu nėra kritika mūsų karių atžvilgiu. Tai visuomet buvo labiau susiję su pinigais, galia ir prestižu, o ne kokia nors realia grėsme mums ar mūsų žmonėms", - sakė Atstovų Rūmų narys respublikonas Johnas Duncanas (Džonas Dankanas) iš Tenesio.
G.W.Bushas sakė žinantis, kad įstatymų leidėjai laikosi skirtingų pozicijų dėl jo plano, tačiau nesupranta, kodėl jie turėtų atmesti strategiją, kurią vykdo generolas Davidas Petraeusas (Deividas Petreusas), praėjusią savaitę Senato patvirtintas sausumos pajėgų Irake vadu.
Kol kas nė viename rezoliucijoje projekte neužsimenama apie finansavimo nutraukimą, tačiau greitai Kongresas pradės debatus dėl G.W.Busho prašymo JAV pajėgoms Irake iš biudžeto skirti 100 mlrd. JAV dolerių.
G.W.Bushas pirmą kartą pareiškė, kad norėtų ilgainiui įgyvendinti rekomendacijas, kurias metų pabaigoje pateikė dvipartinė Irako studijų grupė, vadovaujama buvusio valstybės sekretoriaus Jameso Bakerio (Džeimso Beikerio) ir buvusio Atstovų Rūmų nario Lee Hamiltono (Li Hamiltono).
Formuodamas savo naują politiką dėl Irako prezidentas neatsižvelgė į šios grupės pateiktus siūlymus.
"Maniau, kad Bakerio-Hamiltono rekomendacijos buvo labai prasmingos. Tiesiog mes nebūtume galėję ten patekti, jei sostinė būtų liepsnojusi", - sakė G.W.Bushas.
Prezidentas nepaminėjo, kokias konkrečiai grupės rekomendacijas jis norėtų įgyvendinti. Grupė, be kita ko, siūlė pradėti tiesiogines derybas su Iranu ir Sirija.
Paklaustas, kodėl atsisako vesti derybas su M.Ahmadinejadu, G.W.Bushas atsakė, jog tai darytų tik tokiu atveju, jei derybos duotų rezultatų. Be to, pasak prezidento, jis nori, kad Iranas toliau jaustų tarptautinį spaudimą atsisakyti savo siekio įsigyti branduolinių ginklų, nors Teheranas neigia turintis tokių ketinimų.
"Tai pasaulis, kuriame žmonės sako: "Susipažinkite! Susėskite ir susipažinkite!" Mano atsakymas - jei tai duos rezultatų, esu tuo suinteresuotas", - sakė jis.
