Europos Sąjungos(ES) valstybių vadovų laukia sudėtingas sprendimas dėl naujosios Europos Komisijos sudėties. Spalio 29-30 d. susirinkusi Europos Taryba turės apsispręsti remiantis kuria ES sutartimi formuoti naują EK sudėtį, kadangi dabartinės įgaliojimai baigiasi spalio pabaigoje.
Nors Airija ir prabalsavo už Lisabonos sutartį, tačiau galutinis jos ratifikavimas vis dar yra užstrigęs Lenkijoje ir Čekijoje, kur Konstitucinis teismas pradeda naują šios sutarties nagrinėjimą.
Todėl ES šalių vadovų laukia nelengva užduotis. Iš vienos pusės yra tikimasi, kad Lisabonos sutartis įsigalios iki 2010 m. pradžios, todėl yra būtina kuo greičiau apsispręsti dėl galimų naujų kandidatų į Europos Komisiją.
Iš kitos pusės, jei Lisabonos sutartis iki metų pabaigos nebus ratifikuota, naują Komisiją teks formuoti remiantis dabar veikiančia Nicos sutartimi, o ji numato mažesnį eurokomisarų skaičių.
Pagal Lisabonos sutartį eurokomisarų skaičius bus lygus valstybių narių skaičiui, reiškiasi ir Lietuva turės savo komisarą Europos Komisijoje. Nicos sutartis numato mažesnį komisarų skaičių - iki 15. Todėl iškyla grėsmė, kad Lietuva gali netekti ir savo nuolatinio komisaro.
Vokietija jau yra pareiškusi, kad jei nebus ratifikuota Lisabonos sutartis, naujoji Komisijos sudėtis turės būti formuojama remiantis Nicos sutartimi.
Abiems atvejams saugiausiai gali jaustis tik airiai, kurie pakartotiną referendumą dėl Lisabonos sutarties surengė tik gavę garantijų, kad šaliai bus skirta nuolatinė eurokomisaro kėdė.
Kol kas ES vadovams lieka tik tikėtis, kad euroskeptiškieji Lenkijos ir Čekijos prezidentai ilgai netemps ir padės savo parašus po Lisabonos sutarties ratifikavimu.
Kitu atveju ES būtinos institucinės reformos bus nukeltos neapibrėžtam laikotarpiui.
