Bendroji ES žemės ūkio politika iš esmės reformuojama siekiant pagerinti jos veiksmingumą ir skaidrumą, padėti ūkininkams geriau orientuotis į rinką, taip pat užtikrinti aplinkosaugą ir gyvūnų gerovę. Šiemet pirmą kartą lėšos žemės ūkiui nesudaro didžiausios ES biudžeto dalies. Žemės ūkiui skiriama ES išlaidų dalis toliau mažės, o atitinkamai mažės ir tiesioginės išmokos ūkininkams. Trečiadienį Europos Parlamentas išreiškė savo nuomonę apie vykdomas reformas.
Parlamentas įvertino keturis tarpusavyje susijusius teisės aktus. Nors jie priimami pagal konsultavimosi procedūrą, ES Taryba yra pažadėjusi atsižvelgti į Parlamento nuomonę.
Numatoma didesnę ES paramos ūkininkams dalį „moduliuoti“ – t.y., teikti ją per valstybių kaimo plėtros fondus. Europarlamentarai siūlo „moduliuojamą“ paramos dalį didinti lėčiau, taip pat užtikrinti, kad iki 2013 m. „moduliavimas“ nebūtų taikomas naujosiose ES narėse (tais metais numatoma sulyginti tiesiogines išmokas senųjų ir naujųjų ES šalių ūkininkams). Europos Komisija siūlė mažinti tiesiogines išmokas ūkininkams, per metus gaunantiems bent 5 tūkst. eurų paramos, tuo tarpu europarlamentarai siūlo sumą, nuo kurios mažėtų tiesioginės išmokos, padidinti iki 10 tūkst. eurų.
Numatomas papildomas „moduliavimas“ ūkio subjektams, gaunantiems daugiau kaip 100 tūkst. eurų paramos, taip pat turėtų būti mažesnis, o ūkininkų kooperatyvams jis apskritai neturėtų būti taikomas, mano EP nariai. Jų nuomone, iš „moduliavimo“ gautos kaimo plėtros fondų lėšos turėtų tiesiogiai pasitarnauti ūkininkams. Savo ruožtu EP norėtų išlaikyti paramos dydžio priklausomybę nuo pagaminamos produkcijos kiekio gyvulininkystės ir smulkios žemės ūkio gamybos sektoriuose.
Europarlamentarai siūlo iki 15 proc. ES šalių gaunamos paramos naudoti labiausiai pažeidžiamiems žemės ūkio sektoriams remti – tokiems kaip gyvulininkystė ir pienininkystė, taip pat draudimo schemoms. Be to, Parlamentas norėtų išlaikyti rinkos intervencijos bei valdymo priemones grūdų, mėsos ir pieno produktų sektoriuose.
Kitas reglamentas leis padidinti ES šalių pieno kvotas, siekiant jų visiškai atsisakyti iki 2015 m. Europos Komisija siūlo kasmet jas didinti 1 proc. Europarlamentarai su tuo sutinka, tačiau siūlo iš naujo įvertinti pieno rinkos padėtį 2010 m. Be to, jie norėtų leisti laikinai padidinti to pageidaujančių ES šalių pieno kvotas tuomet, kai kitos šalys savo kvotų neišnaudoja. Savo ruožtu EP ragina įsteigti Europos pieno fondą, kuris remtų šio sektoriaus pertvarką.
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjęs Gintaras Didžiokas (Sąjunga už tautų Europą) pritarė tiesioginių išmokų suvienodinimui po 2013 m. „Jei mes kalbame apie solidarumą, sąžiningą konkurenciją ir bendrą rinką, tai turime elgtis atitinkamai. Reikia užtikrinti teisingą paramos paskirstymą“, – teigė EP narys. Jis taip pat pažymėjo būtinybę panaikinti apribojimus žemės plotams pagal 2003 m. birželio 30 d. būklę. „Jei kalbame apie maisto trūkumą, apie badą pasaulyje, pagaliau biokurą – tai leiskime ūkininkams išnaudoti esamų resursų galimybes“, – kalbėjo G. Didžiokas. Savo ruožtu deputatas paragino „apsaugoti ES bendrosios žemės ūkio politikos finansavimą ir neleisti išpešioti žemės ūkio biudžeto visokių abejotinų idėjų naudai“.
