Už biudžetą ir administravimą atsakingas EK narys Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas) pareiškė, kad nepaisant Vengrijos pasiūlytų priemonių trūkumams šalinti, Komisija rekomenduoja sustabdyti 7,5 mlrd. eurų lėšų išmokėjimą.
J. Hahnas teigė, kad Vengrija turi laiko iki lapkričio 19 dienos informuoti Komisiją apie susirūpinimą keliančių klausimų sprendimą.
„Šiandienos sprendimas aiškiai parodo Komisijos pasiryžimą apsaugoti ES biudžetą ir panaudoti visas turimas priemones šiam svarbiam tikslui užtikrinti“, – pareiškime teigė jis.
Bet kokiems veiksmams, kuriais siekiama sustabdyti lėšų skyrimą, turi pritarti ES Taryba. Tam reikia kvalifikuotos daugumos pritarimo – kad 55 proc. valstybių narių, atstovaujančių bent 65 proc. ES gyventojų, balsuotų „už“.
„Komisija stebės padėtį ir informuos Tarybą apie visus svarbius aspektus, kurie gali turėti įtakos dabartiniam vertinimui“, – sakoma sekmadienio pranešime.
Tuo metu Vengrijos vyriausybė šeštadienį pranešė, kad parlamento nariai kitą savaitę balsuos dėl kelių įstatymų, kuriais siekiama padėti užbaigti priešpriešą su Briuseliu.
Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Guliašas) šeštadienį žurnalistams sakė, kad parlamento nariai po kelių dienų balsuos dėl priemonių, kuriomis siekiama išsklaidyti nuogąstavimus dėl kyšininkavimo ir skaidrumo trūkumo viešųjų pirkimų srityje.
Pasak jo, tai turėtų padėti užbaigti ginčą su Europos Komisija.
Šios priemonės turėtų apimti nepriklausomų kovos su korupcija institucijų, kurios stebėtų, kaip naudojamos ES lėšos, steigimą ir teisėkūros proceso skaidrumo didinimą.
EK daugiau kaip metus blokuoja lėšas Vengrijai, kaltindama šalies vyriausybę demokratijos standartų nepaisymu ir įtariama korupcija, kai ES pinigai nukreipiami atsižvelgiant į politinius ryšius.
Vengrijai taip pat numatyta 5,8 mlrd. eurų atsigavimo lėšų, skiriamų Europos ekonomikoms, nukentėjusioms per COVID-19 pandemiją, tačiau dėl panašių priežasčių Briuselis dar nepasirašė Budapešto lėšų panaudojimo plano.
Vengrija pastaruosius kelerius metus vis labiau kritikuojama dėl nukrypimo nuo demokratinių normų tokia savo politika kaip pernelyg griežtas teismų kontroliavimas, žiniasklaidos laisvės slopinimas ir LGBTQ asmenų teisių nepripažinimas.
