„Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir kitos šalys sustiprino bendradarbiavimą su JAV vyriausybe, o aukšti politikai atidarė konfidencialius ryšių kanalus su pagrindiniais Trumpo administracijos pareigūnais“, – rašoma straipsnyje.
Pavyzdžiui, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas susidraugavo su D. Trumpu golfo turnyre Floridoje. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas birželio 5 d. apsilankė pas D. Trumpą Baltuosiuose rūmuose ir, pasak Vokietijos pareigūnų, po to su juo bendravo beveik kiekvieną savaitę.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte siuntė pagyrimo žinutes ir taip pat išreiškė paramą D. Trumpo siekiui užtikrinti paliaubas tarp Irano ir Izraelio.
Europos pareigūnai taip pat užmezgė ryšius su aukšto rango JAV administracijos pareigūnais, kurie, kaip manoma, yra palankesni Ukrainos atžvilgiu – įskaitant finansų ministrą Scottą Bessentą, valstybės sekretorių Marco Rubio bei proukrainietiškai nusiteikusių respublikonų įstatymų leidėjų tinklą.
Merzas rado bendrą kalbą su Trumpu
Pasak F. Merzo padėjėjų, dabartiniam kancleriui buvo lengviau rasti bendrą kalbą su D. Trumpu nei ankstesniems Vokietijos lyderiams. Vienas iš veiksnių – jo gebėjimas pažadėti didelį finansavimą JAV ginkluotei.
„Merzas surado tinkamą požiūrį ir dabar gali kalbėtis su Trumpu mobiliuoju telefonu bei užsiimti „čekų diplomatija“, – sakė buvęs aukštas Vokietijos gynybos ministerijos pareigūnas Nico Lange‘as.
Po to, kai JAV sustabdė ginklų tiekimą Ukrainai, F. Merzas paprašė D. Trumpo pokalbio telefonu. Skambutis įvyko liepos 3 d. – D. Trumpas skambino iš Ovaliojo kabineto, o pokalbyje taip pat dalyvavo gynybos ministras Pete‘as Hegsethas.
Pasak informuotų šaltinių, F. Merzas pasiūlė, kad Vokietija nupirktų dvi „Patriot“ sistemas Ukrainai, nes JAV buvo sustabdžiusios jų eksportą. Tuo tarpu D. Trumpas, regis, nežinojo apie šį sprendimą. „Pete‘ai, kas vyksta?“ – paklausė jis, pasak šaltinių, susipažinusių su situacija. Po kelių dienų Pentagonas pakeitė savo poziciją.
Vėliau, pamatęs vaizdus iš Rusijos oro smūgių Ukrainos miestams vėlų liepos 11-osios vakarą, D. Trumpas taip pat paskambino F. Merzui, norėdamas išreikšti nepasitenkinimą dėl tęsiamų V. Putino išpuolių.
Pasak šaltinių, F. Merzas buvo nustebęs, bet greitai suprato, kad D. Trumpas prarado kantrybę Rusijos prezidento atžvilgiu. Tuomet D. Trumpas pareiškė, kad yra pasirengęs priimti F. Merzo anksčiau pateiktą pasiūlymą – naudoti Vokietijos lėšas amerikietiškų ginklų pirkimui Ukrainai.
Tuo pačiu, kaip pranešama, D. Trumpas pokalbyje su F. Merzu pasiūlė ne tik dvi, bet penkias „Patriot“ sistemas.
„Vokietijos lyderis iš karto sutiko, nors, pasak šaltinių, susipažinusių su jo pozicija, jam teks aptarti finansavimą su kitais Europos lyderiais“, – rašo „The Wall Street Journal“.
Trumpas pakeitė savo požiūrį į Ukrainą ir Rusiją
JAV prezidentas pareiškė, kad Ukraina gaus ginklų iš JAV, tačiau už juos dabar mokės Europos šalys. Savo ruožtu Europos Sąjunga svarsto galimybę padengti amerikietiškų ginklų pirkimą Ukrainai iš įšaldyto Rusijos Federacijos turto pajamų.
Be to, D. Trumpas paskelbė, kad įves antrinius muitus Rusijai ir jos partneriams, jei per 50 dienų nebus pasiektas susitarimas dėl taikos Ukrainoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
