Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pritarė Bendrijos strategijos Baltijos jūros regione sukūrimo iniciatyvai. Švedija, pirmininkaujanti ES tikisi, kad Bendrųjų reikalų taryba patvirtins strategiją posėdžių, vyksiančių spalio 26 ir 27 d., metu.
Europos Komisijos (EK) vardu kalbėdamas Transporto komisaras Antonio Tajani sakė, kad strategijos tikslas – stiprinti bendradarbiavimą, siekiant išspręsti Baltijos jūros regiono problemas. Be to, nustatytos keturios temos: aplinkosauga (sausumos ir jūrų taršos sumažinimas), ekonomika (prekybos kliūčių panaikinimas, darbuotojų laisvas judėjimas ir t.t.), energetika ir transportas (vidaus ir išorės ryšių plėtojimas, energetikos rinkų plėtra), ir saugumas (jūrų ir sausumos saugumo stiprinimas, kova su nusikalstamumu).
Be to, ši Baltijos jūros strategija turėtų būti pavyzdžiu kitiems regionams, tokiems kaip Dunojus. Pavyzdžiui Vengrija remia analogiškos strategijos Dunojaus upės baseine įgyvendinimą. Todėl ES valstybės mano, kad EK turėtų koordinuoti tokių strategijų kūrimą bei įgyvendinimą. Tačiau Lenkija patikino, kad „EK iniciatyva Strategijos veiksmų planas turi būti patobulintas“.
Vis dėlto Austrija savo ruožtu pareiškė besąlygiškai remianti Baltijos jūros strategiją. Į klausimą „Ar požiūris į Baltijos jūros strategiją nesumažins ES vienybės?“ buvo atsakyta kad „nėra jokio prieštaravimo tarp ES vienybės ir darbo atskiruose regionuose“. Danija taip pat paskelbė entuziastingai pritarianti Baltijos jūros iniciatyvai.
Ši šalis taip pat neabejoja, kad Baltijos jūros strategija ne tik kad nesumažins Bendrijos vienybės, bet ją dar labiau sustiprins. Be to, danai įsitikinę, kad atskiriems regionams skirtos programos tik sustiprins tarpvalstybinio bendradarbiavimo iniciatyvas.
Latvija ir Lietuva, aiškiai pritardamos Strategijos nuostatoms vis dėlto išreiškė požiūrį, kad didžiausia reikšmė Baltijos regiono strategijoje turėtų būti skirta energetiniams klausimams. Slovakija, pritardama strategijos principams išreiškė požiūrį, kad didžiausias dėmesys joje turėtų būti skirtas socioekonominiam bendradarbiavimui. Be to, slovakų nuomone, ateityje planuojama parengti Dunojaus strategija turėtų būti lygiavertė šiai strategijai. Rusija, nors ir nepriklausanti ES, taip pat parodė suinteresuotumą ir siekį dalyvauti diskusijoje.
Taigi, nors Baltijos jūros strategijos įgyvendinime dalyvausiančios šalys turi savitus požiūrius į šios iniciatyvos įgyvendinimą ir prioritetus, jos visos remia tokios strategijos nuostatas. Todėl reikia tikėtis, kad ši strategija bus patvirtinta be didesnių kliūčių, o jos nuostatos padės įtakoti socioekonominę, energetinę, ekologinę situaciją Baltijos jūros regione.
