Analitikų manymu, šiais metais pagrindinė rizika, galinti pabloginti pasaulinę situaciją, yra „JAV susiskaldymas“ po prezidento rinkimų, didelė pasaulinio kibernetinio konflikto rizika, stiprėjanti konkurencija kovoje dėl klimato kaitos, o taip pat – Angelos Merkel pasitraukimas iš Vokietijos kanclerės pareigų.
Pirmoji įvardinta grėsmė – JAV vidaus politikos problemos. Ekspertų manymu, pradėjus valdyti Joe Bidenui ateis epocha, kuomet beveik pusė JAV piliečių laikys šalies vadovą nelegitimiu. Ataskaitoje pažymima, kad vis dar einančio prezidento pareigas Donaldo Trumpo atsisakymas pripažinti rinkimų rezultatus – unikalus atvejis JAV istorijoje, kuris tik patvirtina, kaip stipriai JAV yra susiskaldžiusi.
Ekspertai mano, kad J. Bidenas „pabandys atstatyti JAV lyderės pozicijas tarptautinėje arenoje“, tačiau „naujų vilčių valstybei įpūsti“ trukdys „poliarizacija ir negebėjimas susitvarkyti su vidaus krizėmis“.
Antroji esminė šių metų rizika, analitikų manymu, – užsitęsusi Covid-19 pandemija. Ilgai trunkanti pandemija kels pavojų ne tik žmonių gyvybėms, tačiau ir politiniam stabilumui ir globaliai ekonomikai. Tuo pačiu ir vakcinų skirstymas sukels dar didesnį turtingųjų atskyrimą nuo vargšų ne tik šalyse, tačiau ir tarp jų. Tai gali išprovokuoti neramumus daugelyje valstybių. Koronavirusas, be žmonių gyvybių, nusineš ir ekonominį stabilumą. Maža to, pandemija „paliks ilgą skolų, darbo netekusių žmonių ir pasitikėjimo viskuo netekimo šleifą“.
Trečioje vietoje „Eurasia Group“ įrašė kovą su klimato kaita, pažymėjus, kad globalus bendradarbiavimas šioje sferoje persikels į tarptautinės konkurencijos areną. Kova su kenksmingomis medžiagomis sukurs milžiniškas galimybes privačiam kapitalui, tačiau nugalėtojai ir pralaimėję bus skirstomi „tiek rinkos mechanizmais, tiek ir politiniais faktoriais“.
Ketvirtoje didžiausių pavojų šiais metais vietoje atsidūrė JAV ir Kinijos priešprieša. Situacija šiuose santykiuose ir toliau sudėtingės dėl „diplomatinių vakcinų“, lenktyniavimo klimato kaitos ir technologijų sferose, o taip pat ir ilgai trunkančiuose nesutarimuose kitais klausimais, įsitikinę analitikai.
Penktoji ir šeštoji vietos „Eurasia Group“ sąraše atiteko „skaitmeninėms grėsmėms“. Populiarių programėlių darbui gali sutrukdyti laisvo asmeninių duomenų perdavimo iš vienos šalies į kitą ribojimai, kuomet nėra žinoma, kas yra galutinis jų gavėjas. Tokie veiksmai gali pakirsti visą laisvo duomenų judėjimo internete esmę. Globalus kibernetinis konfliktas gali pagimdyti dar nematytas technologines ir geopolitines rizikas. Tačiau skaitmeninė erdvė yra „pernelyg nenusakoma“, kad būtų įvardinti konkretūs faktoriai, galintys nulemti didelio masto nelaimę, pažymi ekspertai.
Prie pagrindinių šiais metais laukiančių rizikų analitikai taip pat įtraukė ir Turkijos ekonomikos problemas. Dėl jų prezidento R. T. Erdogano valdymo galia pablogės, ir jis velsis į „nuotykius užsienio politikoje“, kad pagerintų nacionalinio susitelkimo nuotaikas.
Taip pat įžvelgiama rizika Artimuosiuose Rytuose – dėl žemų naftos kainų daugelis šalių mažins išlaidas, taip suduodamos smūgį ir taip jautriam privačiam sektoriui bei padidindamos nedarbą.
Be to, kalbama apie galimą Angelos Merkel atsistatydinimą (kuri sugebėdavo „pateikti lankstų tarptautinį atsakymą“ į kylančias krizes) ir politines, socialines ir ekonomines krizes Lotynų Amerikoje dėl rinkimų kai kuriose iš šalių ir koronaviruso pandemijos.
Grėsmės, apie kurias visi kalba, bet kurių nebus
„Eurasia Group“ taip pat įvardijo kelis „nukreipiančius dėmesį manevrus“ – taip jie įvardijo kelias problemas, kurios aktyviai aptariamos žiniasklaidoje, tačiau „vargu ar kelia didelę grėsmę ar tikimybę išprovokuoti nestabilumą šiais metais“.
1. „Trumpo draugai atsidurs bėdoje“. Prie tokių politikų „Eurasia“ priskiria Turkijos prezidentą R. T. Erdoganą, Didžiosios Britanijos premjerą Borisą Johnsoną, Brazilijos prezidentą Jairą Bolsonaru ir Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu. Analitikai mano, kad šie asmenys sudaro tam tikrą „koaliciją“ tų, kurie nenori palaikyti „tarptautinės liberalios santvarkos“. Tačiau didesnės grėsmės jų interesams šiais metais neįžvelgė.
2. JAV technologijų gigantėms bus suduotas smūgis. 2021-aisiais technologijų gigantės rizikuoja susidurti su būtinybe mokėti papildomus mokesčius Europoje, o taip pat susiduria ir su „nedraugiškumu“ pačioje Amerikoje. Tačiau iš tiesų jos „bus išgelbėtos dėl problemų, su kuriomis jos susijusios, sudėtingumo“.
3. JAV ir Irano konfrontacija. Santykiai tarp dviejų šalių nepasižymės nei tokiu produktyvumu, nei tokia grėsme, kurios tikisi daugelis ekspertų, įsitikinę „Eurasia group“ analitikai. Jie mano, kad abiejų šalių diplomatija nebus „tiesmuka“ ir abi jos stengsis veikti neskubant.
