Šiandien Europos Komisijos paskelbtoje skaitmeninio konkurencingumo ataskaitoje pranešama, kad nuo 2005 m. Europos skaitmeninių technologijų sektoriuje padaryta didelė pažanga: Internetu dabar nuolat naudojasi 56 proc. europiečių, iš jų 80 proc. – sparčiuoju internetu (palyginti su vos trečdaliu 2004 m.), ir šiuo metu pagal plačiajuosčio interneto naudojimą Europa pirmauja pasaulyje.
Europa yra pirmasis žemynas, kuriame judrusis ryšys iš tikrųjų įsigalėjo ir judriojo ryšio abonentų yra daugiau negu gyventojų (mobiliuoju ryšiu naudojasi net 119 proc. gyventojų). Skaitmenines technologijas išmanančių jaunų europiečių karta tampa stipria rinkos varomąja jėga, kuri skatina ekonomikos augimą ir inovacijų taikymą.
„Europos skaitmeninė ekonomika suteikia daugybę galimybių gauti didžiulių pajamų visuose sektoriuose, tačiau tam, kad šis pranašumas virstų darniu ekonomikos augimu ir naujomis darbo vietomis, vyriausybės turi imtis iniciatyvos ir priimti suderintas strategijas, kurios leistų pašalinti esamas naujų paslaugų teikimo kliūtis , – sakė už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. – Turėtume pasinaudoti naujos europiečių kartos, kurios atstovai jau greitai įsitvirtins Europos rinkoje, teikiamomis galimybėmis. Šie jaunuoliai nuolat naudojasi internetu, be to, jie yra ypač reiklūs vartotojai.“
2008 m. internetu reguliariai naudojosi 56 proc. europiečių, o tai yra trečdaliu daugiau nei 2004 m. Pusė visų namų ūkių ir per 80 proc. įmonių naudojasi plačiajuosčiu ryšiu.
16–24 metų asmenys yra aktyviausi interneto vartotojai: 73 proc. iš jų reguliariai naudojasi pažangiosiomis paslaugomis skaitmeniniam turiniui kurti ir juo dalytis; tai yra dvigubai daugiau už ES vidurkį (35 proc.). 66 proc. jaunesnių kaip 24 metų europiečių kasdien naudojasi internetu, palyginti su ES vidurkiu, kuris yra 43 proc.. Šiandien paskelbtame Komisijos skaitmeninio raštingumo tyrime teigiama, kad jų naudojimosi internetu įgūdžiai taip pat labiau ištobulinti negu kitų gyventojų.
Nors atrodo, kad skaitmeninės kartos atstovai nelinkę mokėti už atsisiunčiamą ar žiūrimą skaitmeninį turinį, kaip antai filmuotą medžiagą ar muziką (33 proc. jų sako, kad nenori nieko mokėti, o tai yra dvigubai daugiau nei ES vidurkis), iš tiesų už šias paslaugas jie mokėjo dvigubai dažniau nei kiti gyventojai (10 proc. jaunimo, palyginti su ES vidurkiu, – 5 proc.). Jie taip pat labiau linkę mokėti už siūlomą geresnę paslaugą ir kokybę.
Internetu bus naudojamasi dar labiau, kai Europoje gyvenantys asmenys, kurie puikiai išmano skaitmenines technologijas, pradės profesinę karjerą ir ims vis labiau formuoti rinkos tendencijas ir dominuoti joje. Kadangi tradiciniai verslo modeliai nebėra veiksmingi, įmonės turės pasiūlyti naujai vartotojų kartai patrauklių paslaugų, o teisės aktų leidėjai turėtų sudaryti tinkamas sąlygas, kurios leistų palengvinti prieigą prie naujojo skaitmeninio turinio, užtikrinant atlyginimą šio turinio kūrėjams.
Europa taip pat gali imtis daugiau veiksmų, jei nori konkuruoti pasauliniu lygmeniu. Nepaisant padarytos pažangos, trečdalis ES piliečių dar niekada nesinaudojo internetu. Tik 7 proc. vartotojų yra apsipirkę internetu kitoje valstybėje narėje. Europa vis dar atsilieka nuo JAV ir Japonijos mokslinių tyrimų ir plėtros investicijomis į informacines ir ryšių technologijas (IRT), spartųjį plačiajuostį ryšį ir inovacinių rinkų, kaip antai interneto reklama, kūrimą.
