Tyrėjai palygino DI atsakymus į sudėtingus medicininius klausimus su žmonių gydytojų atsakymais iš įvairių sveikatos priežiūros sistemų Jungtinėse Valstijose ir Australijoje.
DI nuolat pateikdavo tikslesnius ir profesionalesnius atsakymus nei žmonės. Vis dėlto, nors kompiuteriai puikiai perteikia faktus, jie prastai pasirodė vienoje itin svarbioje srityje: empatijoje ir emociniame bendravime.
Tyrime, paskelbtame „Journal of Health Organization and Management“, išanalizuota daugiau nei 7 tūkst. medicininių užklausų, siekiant išsiaiškinti, ar DI gali prilygti žmogaus kompetencijai sprendžiant jautrius ir sudėtingus medicininius atvejus.
Rezultatai atskleidė ne tik didžiulį skaitmeninių technologijų potencialą sveikatos priežiūroje, bet ir reikšmingus apribojimus.
Naudotas duomenų rinkinys „MEDIQA-QA“ apėmė medicininius klausimus ir ekspertų atsakymus tiek iš DI sistemų, tiek iš žmogiškųjų gydytojų.
Atsakymai buvo vertinami pagal kelis kriterijus: tikslumą, profesionalumą, informacijos išsamumą ir kalbos aiškumą. Kiekvienas atsakymas buvo vertinamas skalėje nuo 1 iki 10.
Mokslininkai analizavo atsakymus iš JAV ir Australijos, siekdami suprasti, kaip DI veikimas gali skirtis įvairiose sveikatos priežiūros sistemose ir kultūriniuose kontekstuose.
Buvo naudojamos pažangios analizės technikos, leidžiančios palyginti viską – nuo atsakymų ilgio ir tono iki vartojamos medicininės terminijos.
DI – aukšti įvertinimai, bet trūksta žmogiškumo
Rezultatai parodė, kad DI atsakymai vidutiniškai įvertinti 8 balais iš 10, dauguma jų gavo nuo 7 iki 9 balų. Tai rodo, kad DI sistemos dažnai atitinka ekspertinius standartus, kai reikia perteikti faktinę informaciją.
Tačiau skirtumai tarp DI ir žmonių atsakymų išryškino esminį aspektą: pacientai tikisi iš sveikatos priežiūros ne vien informacijos, bet ir žmogiško ryšio.
Nors DI atsakymai buvo profesionalūs ir neutralūs, žmonių gydytojų atsakymai dažniau atspindėjo emocinį niuansą, kurio pacientams labai reikia.
Kai žmogus susiduria su nerimu dėl simptomų ar serga lėtine liga, jam reikia ne tik klinikinės informacijos – jis siekia užtikrinimo, supratimo ir žinojimo, kad kažkam rūpi jo gerovė.
„Sveikatos priežiūros specialistai teikia pagalbą per žmogišką ryšį – žvilgsnį, prisilietimą, buvimą šalia ir bendravimą. Tai patirtis, kurios DI negali atkurti“, – sako Kelley Strout iš Meino universiteto.
Skirtingas bendravimo stilius
Žodynų analizė atskleidė, kad DI sistemos dažniau naudojo klinikinius terminus, tokius kaip „gydymas“ ar „valdymas“, taip pabrėždamos savo medicininį tikslumą.
Tuo tarpu žmonių gydytojų atsakymuose dažniau pasitaikė žodžiai „žmonės“, „vaikai“, „sveikata“, rodančius labiau į pacientą orientuotą požiūrį.
DI atsakymai buvo žymiai nuoseklesni ilgio atžvilgiu, tuo tarpu žmonių atsakymai skyrėsi priklausomai nuo klausimo sudėtingumo – gydytojai dažnai prisitaiko prie situacijos ir paciento poreikių.
DI ir gydytojai gali tapti partneriais – vienas kitą papildyti
Ankstesni tyrimai parodė, kad gydytojų bendravimo stilius stipriai veikia pacientų pasitikėjimą ir gydymo laikymąsi.
DI sistemoms tai kelia iššūkį – nors jos teikia tikslią ir nuoseklią informaciją, dažnai nesugeba prisitaikyti prie individualių paciento poreikių, emocinės būklės.
„Technologija – tik viena dėlionės dalis“, – teigė tyrimo autorius iš Meino universiteto.
Ir pridūrė: „Mums reikia reguliavimo standartų, žmogaus priežiūros ir įtraukių duomenų rinkinių. Dauguma DI įrankių mokomi remiantis ribota populiacija. Jei nebūsime atsargūs, galime sustiprinti egzistuojančias nelygybes.“
Tyrimas parodė, kad dauguma DI ir žmogaus atsakymų turiniu buvo gana skirtingi. Tai gali reikšti ne konkurenciją, o galimą partnerystę – DI ir gydytojai gali vienas kitą papildyti.
Viso pasaulio sveikatos sistemos susiduria su iššūkiais: senėjančia visuomene, personalo trūkumu, augančiomis išlaidomis. DI gali padėti didinti efektyvumą ir sumažinti specialistų pervargimą.
DI sistemos galėtų atsakyti į įprastus medicininius klausimus, leisdamos gydytojams susitelkti į sudėtingesnius atvejus, kur reikalingas emocinis intelektas ir žmogiškas sprendimų priėmimas.
Jos taip pat galėtų užtikrinti kokybišką informaciją pacientams, kurių prieiga prie gydytojų yra ribota.
Tačiau emocinis aspektas sveikatos priežiūroje lieka išimtinai žmogiškas. Pacientams, susiduriantiems su sunkiomis diagnozėmis, lėtiniu skausmu ar psichikos sveikatos problemomis, reikia ne tik žinių – jiems reikia supratimo, užuojautos ir vilties.
Sveikatos priežiūros sistemos turės atsargiai integruoti DI įrankius, išlaikydamos žmogiškąjį elementą – tai, kas mediciną daro ne tik mokslu, bet ir menu, padedančiu žmonėms sunkiausiais jų gyvenimo momentais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
