REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Liepą Japoniją užklupo didžiausia iki šiol COVID-19 banga. Pradėjus plisti labiau užkrečiamai delta atmainai, atvejų skaičius išaugo iki beveik 26 000 kasdienių atvejų, daugiau nei keturis kartus daugiau nei prieš tai. Tada taip greitai sumažėjo, o per du mėnesius nuo pasiekto piko, atvejų dabar yra apie 140 per dieną.

Liepą Japoniją užklupo didžiausia iki šiol COVID-19 banga. Pradėjus plisti labiau užkrečiamai delta atmainai, atvejų skaičius išaugo iki beveik 26 000 kasdienių atvejų, daugiau nei keturis kartus daugiau nei prieš tai. Tada taip greitai sumažėjo, o per du mėnesius nuo pasiekto piko, atvejų dabar yra apie 140 per dieną.

REKLAMA

Mokslininkai žino, kad spartų atvejų augimą lėmė delta atmaina, tačiau jiems nepavyko suprasti, kodėl atvejų taip sparčiai sumažėjo, kol kitos šalys ir toliau kovoja su virusu.

Dabar mokslininkai iš Japonijos nacionalinio genetikos instituto pasiūlė, kad delta atmaina galėjo tapti savo sėkmės auka – greitai mutuojanti atmaina Japonijoje galėjo mutuoti ir išnykti. Kaip rašo „Japan Times“, profesorius Ituro‘as Inoue‘as ir jo kolegos mano, kad virusas įgijo klaidas taisančio baltymo mutaciją, todėl genetinės klaidos susikaupė tiek, kad jis nebegalėtų daugintis.

Nors greičiausiai tai būtų ne pirmas kartas, kai virusas „savaime sunaikinamas“ dėl savo greitos evoliucijos, tai yra menkai dokumentuotas reiškinys ir sėkmingas išsigelbėjimas tautai.

REKLAMA
REKLAMA

„Buvome tiesiog šokiruoti pamatę atradimus“, – interviu „The Japan Times“ sakė I. Inoue‘as.

„Delta atmaina Japonijoje buvo lengvai perduodama ir į plitimą neleido įsitraukti kitoms atmainoms. Tačiau daugėjant mutacijų, manome, kad galiausiai ji tapo klaidingu virusu ir nebegalėjo replikuotis. Atsižvelgdami į tai, kad atvejų nepadaugėjo, manome, kad tam tikru momentu tokios mutacijos patraukė atmainą tiesiai į savo natūralų išnykimą“, – paaiškino profesorius.

REKLAMA

Idėja kilo tada, kai mokslininkai įsigilino į delta atmainos genominius profilius ir palygino juos su alfa atmaina. Tikėtasi, kad delta atmainas bus labai įvairi, su keliomis linijomis, išsišakojančiomis iš pradinės atmainos. Vietoj to, jie atrado, kad delta variantas iš tikrųjų turėjo tik dvi pagrindines grupes, o tada nustojo vystytis. Delta atmaina, bent jau Japonijoje, nebemutavo ir nebesiskyrė į sublinijas.

Žvelgdami giliau, mokslininkai ištyrė viruso baltymą nsp14. Anksčiau buvo įrodyta, kad šis baltymas yra RNR virusų korektūros fermentas. Kiekvieną kartą, kai viruso genetinis kodas replikuojasi, nsp14 nuskaito naujai sukurtą genetinę medžiagą, kad įsitikintų, jog neatsirado klaidų. Korektūros fermentų mutacijos sukelia nelaimę organizmams, kurie retai dauginasi, todėl viruse (kuris patenka į ląstelę, dauginasi į tūkstančius virionų ir maždaug per 10 valandų išsiveržia iš ląstelės-šeimininkės) sugedęs fermentas sukeltų visišką katastrofą.

REKLAMA
REKLAMA

Jie nustatė daugybę genetinių pokyčių nsp14 baltymo vietoje, vadinamoje A394V. Atrodo, kad šios mutacijos prisideda prie suluošinto viruso, kuris negali daugintis, o tai gali paaiškinti, kaip delta variantas tiesiog išnyko Japonijoje per kelis mėnesius.

Teorija tikrai įdomi, tačiau visiškai nepaaiškina, kodėl suluošintas virusas nukonkuruotų dominuojančią atmainą. Žinoma, yra ir kitų paaiškinimų – Japonijoje vakcinacijos lygis yra vienas aukščiausių, o žmonės itin drausmingai dėvi kaukes. Tai reiškia, kad protrūkiai apgyvendintose vietose greičiausiai bus greitai sustabdyti. Tačiau tai neabejotinai pabrėžia galimą atvejų mažėjimo priežastį ir netgi siūlo galimą gydymą nuo RNR virusų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų