Danijos gyventojai niekaip negali apsispręsti ar jiems reikia ar nereikia euro. Remiantis naujausiais apklausos rezultatais euro rėmėjų skaičius per paskutinius tris mėnesius sumažėjo nuo 51 proc. iki 42 proc.
Tokius rezultatus, kurie buvo paskelbti ”Berlingske Tidende”, pateikė visuomenės nuomonės tyrimų agentūra ”Gallup”.
Apklausos rezultatai parodė, kad Danijos visuomenė neturi vieningos nuomonės euro klausimu – 42 proc. gyventojų pasisako tiek už, tiek prieš euro įvedimą. Remiantis tuo pačiu „Gallup“ atliktu tyrimu praėjusių metų lapkričio mėnesį – 51 proc. Danijos gyventojų palaikė euro įvedimo idėją.
Esnaujienos primena, kad gruodžio mėnesio Danske Banko atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis 43.8 proc. šalies gyventojų pasisakė už euro įvedimą, 38 proc. prieš.
DŽP: Tai vyriausybės kaltė
Euroskeptiška Danijos žmonių partija (DŽP) tikisi, kad naujausi apklausos rezultatai privers šalies Ministrą pirmininką Andersą Rasmusseną atsisakyti minties surengti naują referendumą.
Sausio mėnesį Rasmunssenas paskelbė apie vyriausybės planus 2010 m. surengti pakartotiną referendumą dėl šalies prisijungimo prie euro zonos.
“Dabar, kai didžiausi neramumai susiję su krize sumažėjo, žmonės gali įsitinkinti, kad krona išlieka stabilia valiuta,” – sakė DŽP partijos atstovas spaudai Mortenas Messerschmidtas.
Messerschmidtas mano, kad vyriausybė turi prisiimti kaltę už visuomenės reakciją, nes Ministras pirmininkas ir kito jo komandos nariai organizavo gąsdinimo kampaniją, kai tuo tarpu Danijos nacionalinis bankas ”Nationalbanken”, siekdamas apsaugoti kroną, didino palūkanų normas.
Tačiau A. Rasmunssenas ir toliau tiki, kad nuo tada, kai palūkanų atotrūkis buvo sumažintas iki vieno procentinio punkto, Danijai likti už euro zonos ribų yra per brangus malonumas.
Bloga strategija
Opozicinė Socialistų liaudies partija taip pat mano, kad Rasmunsseno strategija buvo klaidinga.
Partijos vadovas Villy Søvndalas neigiamai vertino Ministro pirmininko bandymus rengti referendumą prisidengus ekonomine krize.
„Nacionalinės valiutos pakeitimas yra ilgalaikis procesas, jis neturėtų remtis tokiomis netipinėmis situacijomis, kaip ekonominė krizė“.
Šiuos kaltinimus atmetė valdančios Liberalų partijos atstovas Michaelis Jensenas, teigdamas, kad ”tiek ekonomiškai, tiek politiškai būti už euro zonos ribų yra brangu. Palūkanų normų atotrūkis, kuris išlieka, gali jaustis ir ateityje, o įsigaliojus Lisabonos sutarčiai euro grupės įtaka tik padidės.“
Kai kurie ES ekspertai mano, kad Rasmunssenas, susiedamas euro referendumą su ekonomine krize, siekia įgyvendinti asmeninius tikslus. Danijos Ministras pirmininkas laikomas proeuropietiškos pakraipos politiku bei aktyviai agituoja už prisijungimą prie euro zonos.
2000 m. referendumo metu 53,9 proc. Danijos gyventojų pasisakė prieš euro įvedimą, už eurą pasisakė 46,9 proc.
