Iranui paliaubos netinka: štai ko reikalauja
Irano užsienio reikalų ministras pareiškė, kad šalis nepriims paliaubų – tik nuolatinį kovų Artimuosiuose Rytuose nutraukimą.
Rusija pasakė, kur šiuo metu yra Mojtaba Khamenei
Irano naujasis aukščiausiasis lyderis yra savo šalyje, tačiau vengia viešų pasirodymų „dėl suprantamų priežasčių“, pareiškė Rusijos ambasadorius Teherane, remdamasis Rusijos naujienų portalu RTVI.
Britai siunčia į Artimuosius Rytus daugiau oro gynybos sistemų
Kad padėtų sąjungininkėms atremti Irano atakas, britų vyriausybė siunčia į Artimuosius Rytys daugiau karių ir oro gynybos sistemų. Didžioji Britanija Saudo Arabijoje dislokuos oro gynybos sistemą „Sky Sabre“ ir pratęs „Eurofighter“ naikintuvų dislokaciją Katare, lankydamasis Persijos įlankos šalyse pareiškė gynybos ministras Johnas Healey‘is. Papildomos oro gynybos komandos ir sistemos, be to, atvyko į Bahreiną ir Kuveitą.
„Mano žinutė partneriams Persijos įlankos regione yra: tai, ką Didžioji Britanija turi geriausia, padės jums ginti jūsų oro erdvę“, – sakė J. Healey‘is, kurį cituoja naujienų agentūra PA. „Agresyvios“ atakos iš Teherano esą toliau kelia grėsmę „mūsų sąjungininkams ir interesams Artimuosiuose Rytuose“.
„Todėl Didžioji Britanija nuo pirmosios šio konflikto dienos vykdo gynybines misijas“, – pabrėžė ministras.
Britų ginkluotosios pajėgos Irano karo metu, Londono teigimu, vykdo gynybines operacijas – be kita ko, naikintuvai perima dronus ir raketas. Tokia britų pozicija ne karą sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo nepasitenkinimą.
Pirmadienį ministras pirmininkas Keiras Starmeris, anot BBC, dar kartą pareiškė, kad Jungtinė Karalystė „neįsitrauks į šitą karą“, tačiau toliau gins savo interesus ir sąjungininkus regione.
Irano gvardija paskelbė, kad puls JAV technologijų įmones, jei bus žudomi šalies vadai
Irano revoliucinė gvardija antradienį pareiškė, kad, jei bus toliau „tikslingai“ žudomi Irano lyderiai, imsis veiksmų prieš tokias pirmaujančias JAV technologijų bendroves kaip „Apple“, „Google“ ir „Meta“.
„Nuo balandžio 1 d., trečiadienio, 20.00 val. Teherano laiku (16.30 val. Grinvičo laiku), šios įmonės turėtų tikėtis, kad už kiekvieną Irane įvykdytą žmogžudystę bus sunaikinti atitinkami jų padaliniai“, – nurodoma Revoliucinės gvardijos pareiškime, kuriame išvardyta 18 įmonių, kurios, kaip teigia gvardija, yra susijusios su pareigūnų žudymu.
„Rekomenduojame šių įstaigų darbuotojams nedelsiant palikti savo darbo vietas, kad išsaugotų savo gyvybes“, – rašoma jame.
Toks grasinimas pasirodė tuo metu, kai prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad imasi diplomatinių veiksmų, kuriais siekiama užbaigti konfliktą, tačiau kartu grasina sustiprinti prieš islamo respubliką nukreiptą JAV ir Izraelio kampaniją.
Gvardiečių pareiškime nurodoma, kad JAV vyriausybė ir technologijų milžinės „ignoruodavo mūsų pakartotinius įspėjimus, kad būtina“ nutraukti operacijas, nukreiptas prieš aukščiausius Irano pareigūnus, ir tvirtinama, kad technologijų įmonės yra „pagrindinis elementas planuojant ir stebint žmogžudysčių taikinius“.
Kaip teigiama pranešime, dėl to šioms 18 įmonių, tarp kurių taip pat yra „Intel“, „Microsoft“ ir „Oracle“, taip pat elektromobilių gamintoja „Tesla“, analitikos bendrovė „Palantir“ ir mikroschemų gamintoja „Nvidia“, gresia kerštas.
„Įmonės, kurios aktyviai prisideda prie teroristinių planų, už kiekvieną tikslingą nužudymą sulauks atsakomųjų veiksmų“, – teigiama pareiškime.
Įspėjime nebuvo nurodyta, kur būtent bus imtasi tokių atsakomųjų veiksmų, tačiau jame taip pat rašoma, kad „visų regiono šalių gyventojams, gyvenantiems netoli šių teroristinių organizacijų, taip pat rekomenduojama vieno kilometro spinduliu pasitraukti iš savo buvimo vietų ir persikelti į saugią vietą.“
Kovo pradžioje „Amazon“ pranešė, kad dviem jos duomenų centrams, esantiems Jungtiniuose Arabų Emyratuose, „tiesiogiai smogė“ dronai, o Bahreine veikiantis duomenų centras buvo apgadintas per netoliese įvykusį išpuolį.
Vasario 28 d., kai prasidėjo karas, žuvo aukščiausiasis Irano lyderis Ali Khamenei ir Revoliucinės gvardijos vadas Mohammadas Pakpouras, o JAV su Izraeliu siekia sunaikinti visą Irano vadovybės ešeloną.
Taip pat žuvo įtakingas islamo respublikos saugumo vadovas Ali Larijani bei daugelis kitų žinomų veikėjų.
Nors Izraelis ir Jungtinės Valstijos aiškina, kad likviduodami aukštus pareigūnus sudavė Iranui didelį smūgį, kai kurie analitikai teigia, kad islamo respublika demonstruoja savo atsparumą ir gebėjimą atsigauti po patirtų nesėkmių.
Taip pat antradienį Irano kariuomenė pranešė, kad, reaguodama į išpuolius prieš Irano infrastruktūrą, dronais smogusi svarbiausiems Izraelio „ryšių, telekomunikacijų ir pramonės centrams“, įskaitant pramonės milžinių „Siemens“ ir „AT&T“ centrus, esančius netoli pagrindinio tarptautinio oro uosto ir Haifos mieste.
Izraelis kol kas nepatvirtino, ar šiems objektams tikrai buvo suduoti smūgiai.
Karo su Iranu fone – nesutarimai tarp sąjungininkų: NATO ėmė braškėti
JAV karo sekretorius Pete‘as Hegsethas užsiminė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija yra nepatenkinta NATO sąjungininkų veiksmais karo su Iranu metu, praneša „The Guardian“.
P. Hegsethas pabrėžė, kad Vašingtonas vis dar ketina užbaigti konfliktą su Iranu savo sąlygomis.
Tuo pačiu, kalbėdamas apie būsimą JAV dalyvavimą NATO, jis leido suprasti, kad galutinis sprendimas priklausys D. Trumpui.
„Kalbant apie NATO, tai sprendimas, kuris bus paliktas prezidentui. Tačiau pasakysiu tik tiek – daug kas tapo akivaizdu“, – teigė Pentagono vadovas.
Pasak jo, karas parodė, ką JAV sąjungininkai iš tikrųjų yra pasiryžę daryti didelio masto veiksmuose „laisvojo pasaulio vardu“.
P. Hegsethas taip pat sakė, kad net ir tais atvejais, kai raketos nepasiekia JAV teritorijos, bet kelia grėsmę sąjungininkams ir kitoms šalims, Vašingtonas vis tiek susiduria su dvejonėmis, o ne visiška parama.
„Ir vis dėlto, kai prašome papildomos pagalbos ar net paprastos teisės naudotis oro erdve, susiduriame su klausimais, kliūtimis ar dvejonėmis“, – sakė jis.
Pentagono vadovas pridūrė, kad JAV prezidentas mano, jog Aljansas negali būti laikomas iš tiesų stipriu, jei kai kurios šalys nėra pasirengusios palaikyti JAV tada, kai to reikia.
Kataras įspėja dėl tolesnės destabilizacijos regione
Kataras įspėja dėl tolesnės destabilizacijos regione, jei JAV daliniai surengtų sausumos invaziją į Iraną.
„Esame prieš bet kokią eskalaciją, kuri galėtų toliau kelti grėsmę regiono stabilumui“, – sakė Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas, turėdamas omenyje atitinkamus pranešimus.
Kalbėdamas su žurnalistais, jis teigė: „Turime rasti išeitį iš šios krizės, nes aštrėjanti eskalacija kasdien blogėja“. Atstovas nenorėjo kalbėti apie Kataro atsakomuosius smūgius Iranui, tačiau pareiškė, kad šalis pasilieka teisę imtis atsakomųjų veiksmų.
Atstovas dar kartą patvirtino, kad Kataras netarpininkauja tarp Irano ir JAV. Kataras remia bet kokias pastangas kiek įmanoma greičiau užbaigti karą. Pakistano derybų pastangose Kataras esą nedalyvauja.
Pakistanas praeityje perdavinėjo Iranui JAV žinutes. Savaitgalį Islamabadas pokalbių apie Irano karą priėmė Saudo Arabijos, Egipto ir Turkijos užsienio reikalų ministrus.
EVT pirmininkas pareikalavo Irano stabdyti atakas prieš regiono šalis
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa pareiškė per pokalbį telefonu su Iranu prezidentu Masoudu Pezeshkianu paraginęs jį stabdyti atakas ir rodyti daugiau diplomatinių pastangų.
„Kad būtų deeskaluota padėtis, paraginau Iraną nutraukti nepriimtinas atakas prieš šalis regione“, – rašė A. Costa socialinėje žiniasklaidoje.
Teheranas turėtų dėti diplomatines pastangas, ypač bendradarbiaudamas su Jungtinėmis Tautomis, kad užtikrintų laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje, pridūrė buvęs Portugalijos premjeras. ES esą pasirengusi paremti visas diplomatines pastangas, siekiant sprendimo ir tuo pat metu spręsti platesnius su Iranu susijusius saugumo klausimus.
A. Costa, be to, paragino visas šalis paisyti tarptautinės teisės.
„Nekaltų žmonių gyvybių praradimas, be kita ko, Minabo mokykloje, yra labai apgailėtinas“, – kalbėjo jis. Per puolimą Minabe Persijos įlankoje pirmąją karo dieną vasario gale žuvo mažiausiai 168 moksleivės, 26 mokytojos bei 4 tėvai. Anot amerikiečių žiniasklaidos, atsakomybė dėl šio smūgio tenka JAV pajėgoms. Pentagonas vadovas Pete‘as Hegsethas nurodė pradėti tyrimą.
Ir praėjus mėnesiui nuo JAV ir Izraelio atakų pradžios, Iranas tęsia kaimyninių Persijos įlankos šalių apšaudymą balistinėmis raketomis ir dronais.
Izraelis: Pietų Libano dalis bus okupuota ir po karo
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad kariuomenė okupuos dalį Pietų Libano net ir pasibaigus karui prieš kovotojų grupuotę „Hezbollah“.
Šis pareiškimas nuskambėjo Izraelio kariniams lėktuvams vykdant naujus smūgius pietiniuose Beiruto priemiesčiuose.
I. Katzo pasisakymas nėra pirmoji Izraelio deklaracija, rodanti ketinimą okupuoti dalį Pietų Libano, tačiau tai aiškiausias pareiškimas nuo kovo 2 dienos, kai karas Artimuosiuose Rytuose įtraukė Libaną.
Taip pat antradienį AFPTV tiesioginė transliacija užfiksavo smūgį pietiniams Beiruto priemiesčiams, kurie ilgą laiką buvo „Hezbollah“ tvirtovė. Izraelio kariuomenė pranešė, kad „pradėjo smūgius „Hezbollah“ teroristinei infrastruktūrai Beirute“.
Izraelis atnaujino smūgius Libanui, ypač šalies pietuose, o jo kariai vykdo sausumos įsiveržimus pasienio vietovėse.
Irano remiama „Hezbollah“ įtraukė Libaną į karą pradėdama atakas prieš Izraelį, taip siekdama atkeršyti už Izraelio įvykdytą Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą. Izraelis atsakė smūgiais visame Libane ir sausumos puolimu.
„Operacijos pabaigoje IDF (Izraelio kariuomenė) įsitvirtins saugumo zonoje Libano viduje, gynybinėje linijoje nuo prieštankinių raketų, ir išlaikys saugumo kontrolę visoje teritorijoje iki Litanio upės“, – ministerijos paskelbtame vaizdo pareiškime sakė I. Katzas.
Jis paminėjo upę, tekančią maždaug 30 kilometrų atstumu nuo sienos.
Ministras taip pat teigė, kad šimtų tūkstančių perkeltų libaniečių grįžimas bus „visiškai užkardytas“, kol nebus užtikrintas Šiaurės Izraelio saugumas.
I. Katzas pridūrė, kad „visi namai kaimuose, esančiuose greta sienos Libane, bus nugriauti pagal Rafaho ir Beit Chanūno modelį Gazos (Ruože), siekiant kartą ir visiems laikams pašalinti prie sienos esančias grėsmes Šiaurės (Izraelio) gyventojams“.
Izraelio pajėgos sugriovė Rafahą ir Beit Chanūną per dvejus metus trukusį karą prieš „Hamas“ Gazos Ruože. Karą išprovokavo šio palestiniečių islamistų judėjimo išpuolis Pietų Izraelyje 2023 metų spalį.
Libano pareigūnai teigia, kad nuo karo veiksmų pradžios žuvo daugiau nei 1,2 tūkst. žmonių, o daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus.
Italija neleido kai kuriems į Artimuosius Rytus skrendantiems JAV orlaiviams naudotis savo baze
Italija neseniai atsisakė leisti kai kuriems į Artimuosius Rytus su kovine misija skrendantiems JAV orlaiviams nusileisti šalies Sigonelos oro ir jūrų karinėje bazėje, antradienį pranešė šaltinis Gynybos ministerijoje ir Italijos žiniasklaida.
Pagal susitarimų su Jungtinėmis Valstijomis sąlygas, JAV kariniai orlaiviai gali naudotis kai kuriomis Italijos bazėmis, tačiau tik logistikos tikslais.
Leidimą naudotis baze kovinėms misijoms turi suteikti vyriausybė, kuri savo ruožtu turi gauti parlamento pritarimą.
„Jie paprašė leidimo nusileisti (...). Jie jau skrido ir nebuvo pakankamai laiko pasitarti su parlamentu, todėl leidimas nebuvo duotas“, – naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis Gynybos ministerijoje.
Italijos Sigonelos bazė yra įsikūrusi rytinėje Sicilijos dalyje į pietus nuo Katanijos miesto.
Dienraštis „Corriere della Sera“ pranešė, kad šis incidentas įvyko prieš keletą dienų ir buvo susijęs su JAV bombonešiais.
Pasirodžius šiam pranešimui, Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni kanceliarija paskelbė pareiškimą, kad santykiai su JAV yra „tvirti ir grindžiami visapusišku bei sąžiningu bendradarbiavimu“.
Ispanijos kairiųjų vyriausybė kiek anksčiau patvirtino uždariusi šalies oro erdvę JAV lėktuvams, vykdantiems misijas prieš Iraną.
„Esmė – būti nenuspėjamiems“: JAV kursto įtampą dėl Irano
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas teigia, kad „mes neatmesime nė vienos galimybės“ ir nenori atskleisti, kaip JAV ketina veikti Irano atžvilgiu, rašo „Sky News“.
Jis teigė: „Negali kovoti ir laimėti karo, jei savo priešininkui pasakai, ką esi pasirengęs daryti arba ko ne... įskaitant ir sausumos pajėgų dislokavimą.“
„Mūsų priešininkas dabar mano, kad yra 15 skirtingų būdų, kaip galėtume prieš juos veikti, įskaitant sausumos pajėgas. Ir žinote ką? Taip ir yra.“
P. Hegsethas teigia, kad prireikus JAV galėtų „įgyvendinti“ bet kurį iš šių variantų prezidento vardu arba pasirinkti to nedaryti.
Pasak jo, derybos gali būti veiksmingos, tačiau gali prireikti ir kitokio požiūrio, priduriant, kad „esmė – būti nenuspėjamiems“.
Hormūzo sąsiauriu praplaukus trims laivams – Pekino padėka
Pekinas antradienį padėkojo už koordinavimą, leidusį trims Kinijos laivams praplaukti Hormūzo sąsiaurį.
Du iš šių laivų, priklausantys valstybinei laivybos milžinei „Cosco“, pirmadienio rytą išplaukdami iš Persijos įlankos perplaukė sąsiaurį, rodo „MarineTraffic“ stebėjimo duomenys. Trečiasis laivas – su Honkongo vėliava plaukiojantis naftos ir chemikalų tanklaivis „Egret“ – jį perplaukė anksčiau, kovo 25 d., plaukdamas iš rytų į vakarus, teigia laivybos duomenis analizuojanti įmonė „Kpler“.
„Suderinus su atitinkamomis šalimis, trys Kinijos laivai neseniai praplaukė Hormūzo sąsiaurį“, – spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning. – Reiškiame padėką atitinkamoms šalims už suteiktą pagalbą.“
Ji nepaminėjo Irano ir nenurodė, kas dalyvavo koordinavimo procese.
Laivyba Hormūzo sąsiauryje yra sumažėjusi iki minimumo, nes po JAV ir Izraelio atakų Iranas faktiškai yra užblokavęs šį strategiškai svarbų vandens kelią.
Du „Cosco“ laivai – „CSCL Indian Ocean“ ir „CSCL Arctic Ocean“ – yra itin dideli konteineriniai laivai. Jie praplaukė netoli Irano Larako salos ir plaukia į Port Klangą Malaizijoje.
Agentūrai AFP susisiekus su „Cosco“, ši atsisakė komentuoti situaciją.
Iranas anksčiau pareiškė, kad sąsiauris yra atviras „draugiškų šalių“ laivams. Jis palaiko gerus diplomatinius santykius su Kinija.
„Cosco“ praėjusią savaitę pranešė, kad vėl priims užsakymus krovinių gabenimui iš Azijos į kelias Persijos įlankos šalis, tačiau nenaudodama maršrutų, einančių per Hormūzo sąsiaurį. Šanchajuje įsikūrusi įmonė kovo pradžioje dėl karo buvo sustabdžiusi užsakymų gabenti krovinius per šį sąsiaurį priėmimą.
Trumpas išplūdo partnerius: „Surinkite šiek tiek vėluojančios drąsos“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskelbė kelias naujas žinutes, skirtas NATO partneriams. Jis kirto Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai.
„Visoms toms šalims, kurios dėl Hormūzo sąsiaurio negali gauti degalų, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei, kuri atsisakė prisidėti prie Irano vadovybės nuvertimo, turiu pasiūlymą: pirma, pirkite iš JAV – mes turime jų gausiai; antra, surinkite šiek tiek vėluojančios drąsos, nuvykite į sąsiaurį ir tiesiog PASIIMKITE JUOS. Turėsite pradėti mokytis kovoti už save, JAV daugiau nebus ten, kad jums padėtų, kaip ir jūs nebuvote ten mums. Iranas iš esmės yra sunaikintas. Sunkiausia dalis jau padaryta. Eikite ir paimkite savo naftą!“ – parašė jis.
Kita žinutė, paskelbta po kelių minučių, buvo skirta Prancūzijai.
„Prancūzija neleido lėktuvams, skrendantiems į Izraelį ir pakrautiems karine įranga, skristi per Prancūzijos teritoriją. Prancūzija elgėsi LABAI NEGERANORIŠKAI „Irano skerdiko“ atžvilgiu, kuris buvo sėkmingai pašalintas! JAV tai PRISIMINS!!!“ – tikina jis.
Lenkijos ministras: savo „Patriot“ kompleksų į Artimuosius Rytus siųsti neplanuojame
Reaguodamas į laikraštyje „Rzeczpospolita“ pasirodžiusius pranešimus, kad Vašingtonas paprašė Lenkijos į Artimuosius Rytus perkelti vieną iš dviejų turimų „Patriot“ kompleksų su jam pritaikytomis raketomis, ir taip padėti spręsti JAV ir Izraelio konfliktą su Iranu, šalies gynybos ministras tikino, kad sistemos atlieka svarbų darbą ir liks Lenkijoje.
Šalies vicepremjero pareigas taip pat einantis Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas savo įraše platformoje „X“ pabrėžė, kad šalies „Patriot“ sistemų komponentai yra naudojami Lenkijos oro erdvės ir NATO rytinio flango apsaugai.
„Šiuo atžvilgiu niekas nesikeičia, ir mes neturime planų jų kur nors perkelti“, – pridūrė ministras.
Lenkijos dienraštis taip pat įspėjo, kad karas Irane gali turėti įtakos JAV pagamintos karinės įrangos – be kita ko ir dar šešių „Patriot“ sistemų – pristatymui į Lenkiją.
Lenkijos daugiasluoksnėje oro gynyboje JAV gamybos „Patriot“ kompleksais grįsta vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „Wisla“ . Tai vienas iš trijų Lenkijos sukurtos oro gynybos sluoksnių, kuris gali numušti taikinius nuo kelių iki 150 km atstumu.
Po Netanyahu išsakytų komentarų Izraelio kariuomenė pareiškė esanti pasirengusi kovoti dar ne vieną savaitę
Izraelio kariuomenė antradienį pareiškė esanti pasirengusi kariauti dar ne vieną savaitę, ministrui pirmininkui Benjaminui Netanjahu paskelbus, kad kare su Iranu jau įveikta pusiaukelė.
B. Netanyahu, pirmadienį duodamas interviu konservatyviam JAV televizijos kanalui „Newsmax“, pasakė, kad kare „neabejotinai įveikta pusiaukelė“, tačiau konkrečius terminus nurodyti atsisakė.
Jis pridūrė, kad „pusiaukelė“ reiškia misijas, „nebūtinai laiką“.
Internetinės spaudos konferencijos metu paklaustas apie kariuomenės poziciją šiuo klausimu, atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Nadavas Shoshanis atsakė, kad sprendimus dėl laiko trukmės priima politinė vadovybė.
„Esame pasirengę operacijas tęsti dar ne vieną savaitę“, – sakė jis žurnalistams.
„Turime tam tikslus, turime tam amuniciją, turime tam žmonių. O sprendimą priimti turi... valdžia“, – pridūrė jis.
Karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo vasario 28 d., kai po bendrų JAV ir Izraelio smūgių Iranui visame regione prasidėjo atsakomųjų išpuolių banga.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš pradžių teigė, kad operacija truks nuo keturių iki šešių savaičių.
JAV vis didėjant visuomenės pasipriešinimui konfliktui, dėl kurio smarkiai šoktelėjo naftos kainos, valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį pareiškė, kad karas truks dar „keletą savaičių“, o ne mėnesių.
Irano vyriausybė: smūgių sulaukė šalies farmacijos, gėlinimo, karo, pramonės ir kultūros objektai
JAV ir Izraelio pajėgos antradienį smogė vienai didžiausių Irano farmacijos įmonių, gaminančių anestetikus ir vaistus nuo vėžio, pranešė Irano vyriausybė.
„Per JAV ir sionistinio režimo atakas prieš civilinius centrus antradienio rytą buvo apgadinta viena didžiausių įmonių, gaminančių vaistus nuo vėžio, anestetikus ir specializuotus vaistus, padaryta žala vaistų gamybos linijai“, – teigiama vyriausybės pranešime platformoje „X“.
Farmacijos bendrovė priklauso Socialinio draudimo investicijų bendrovei, valstybiniam holdingui, valdančiam pensijų fondus.
Smūgiai gėlinimo gamyklai
Kiek anksčiau antradienį Irano žiniasklaida pranešė, kad smūgių sulaukė ir nebegali veikti strateginiame Hormuzo sąsiauryje esančioje Irano Kešmo saloje įsikūrusi vandens gėlinimo gamykla.
„Buvo pataikyta į vieną iš gėlinimo įrenginių Kešmo saloje... dabar jis visiškai neveikia ir artimiausiu metu jo neįmanoma suremontuoti“, – pranešė naujienų agentūra ISNA, cituodama Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūną Mohseną Farhadi. Kol kas nežinoma, kada ataka įvyko.
Smūgiai kariniams ir kultūriniams objektams
Irano žiniasklaida taip pat pranešė, kad pirminiai duomenys rodo, jog buvo smogta „kariniams objektams“ centriniame Irane, tačiau konkrečių vietų neįvardijo.
„Pirminiai duomenys tyrimai rodo, kad smogta kai kuriems kariniams objektams Isfahane“, – naujienų agentūra „Fars“ citavo Isfahano provincijos gubernatoriaus biuro saugumo pareigūną Akbarą Salehi.
Pareigūnas taip pat sakė, kad žalos mastas ir galimi nukentėjusieji kol kas nežinomi.
Isfahano provincija yra pagrindinis Irano gynybos pramonės centras, jame yra svarbūs branduoliniai objektai, įskaitant Natanzą.
Irano pareigūnų teigimu, branduoliniai objektai buvo atakuoti per 12 dienų trukusį karą su Izraeliu praėjusių metų birželį, taip pat per dabartinį karą, prasidėjusį vasario 28 d.
Provincijoje yra kelios svarbios karinės bazės, įskaitant Badro oro pajėgų bazę, 8-ąją Šekario oro pajėgų bazę ir 4-ąją oro pajėgų bazę.
Per karą buvo atakuota civilinė ir istorinė infrastruktūra, įskaitant Isfahano technologijos universitetą.
Pranešama, kad Isfahano Nakš-e Džahano aikštėje apgadinti keli į UNESCO paveldo sąrašą įtraukti objektai, įskaitant Safavidų laikų Abasidų didžiąją mečetę ir Ali Kapu rūmus.
Irano nacionalinės UNESCO komisijos generalinis sekretorius Hassanas Fartousi antradienį spaudos konferencijoje sakė, kad provincijoje padaryta žala yra „didžiulė“.
Nuo smūgių nukentėjo ir pramonės objektai, tarp jų – plieno bendrovės kompleksas „Mobarakeh“.
Akibrokštas JAV: viena šalis neleido naudotis svarbia baze
Italija atsisakė leisti JAV kariniams orlaiviams naudotis svarbia aviacine baze Sicilijoje operacijoms Artimuosiuose Rytuose, su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis pranešė naujienų agentūrai „Reuters“.
Izraelyje Iranui apšaudant raketomis sužeisti 8 žmonės, Saudo Arabijoje drono nuolaužos sužeidė 2
Izraelio pagalbos tarnybos antradienį pranešė, kad į Tel Avivo rajono ligonines buvo evakuoti aštuoni lengvai sužeisti žmonės, o policija šiame regione pranešė apie nukritusias nuolaužas po paskelbto pavojaus dėl atskriejančių Irano raketų.
Šeši sužeistieji buvo gydomi Bnei Brake, kur gyvena daugiausia ultraortodoksai žydai, nurodė gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“.
Tarnyba patikslino, kad asmenys patyrė nesunkius sužeidimus dėl sprogimo bangos.
Kariuomenės Vidaus fronto vadovybė teigė gavusi „pranešimų apie žalą“ centrinėje šalies dalyje.
Anksčiau antradienį Jeruzalės apylinkėse pasigirdo mažiausiai 10 sprogimų, kai buvo užfiksuotas raketų paleidimas iš Irano. Apie Jeruzalėje nukentėjusius asmenis nepranešta.
Tuo metu Saudo Arabija pranešė, kad per drono perėmimą į pietryčius nuo sostinės Rijado buvo sužeisti du žmonės.
„Dėl numušto drono nuolaužų al Chardžo provincijoje du žmonės patyrė lengvus sužeidimus, taip pat padaryta nedidelė materialinė žala trims namams ir kelioms transporto priemonėms“, – sakoma šalies civilinės gynybos agentūros pareiškime, kurį išplatino oficialioji Saudo Arabijos naujienų agentūra SPA.
Al Chardžo provincijoje yra įsikūrusi princo Sultano oro pajėgų bazė.
Kelios šalys privačiai kreipėsi į Trumpą: prašo tęsti karą
Persijos įlankos sąjungininkės su Saudo Arabija ir Jungtiniais Arabų Emyratais priešaky ragina prezidentą Donaldą Trumpą toliau tęsti karą prieš Iraną, argumentuodamos tuo, kad JAV vadovaujama bombardavimo kampanija nepakankamai susilpnino Teheraną, teigia JAV, Persijos įlankos šalių ir Izraelio pareigūnai.
Karo pradžioje privačiai murmėjusios, kad joms nebuvo tinkamai iš anksto pranešta apie JAV ir Izraelio puolimą, ir besiskundusios, kad JAV nepaisė jų perspėjimų, jog karas turės niokojančių padarinių visam regionui, dabar kai kurios regiono sąjungininkės įrodinėja Baltiesiems rūmams, kad šis momentas suteikia istorinę galimybę kartą ir visiems laikams palaužti Teherano dvasininkų valdžią.
Saudo Arabijos, JAE, Kuveito ir Bahreino pareigūnai privačiuose pokalbiuose teigė nenorintys, kad karinė operacija baigtųsi dar neįvykus reikšmingiems pokyčiams Irano vadovybėje arba kol iš esmės nepasikeitė Irano elgesys, teigia pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes nėra įgalioti viešai komentuoti.
Persijos įlankos šalių spaudimas pasireiškia tuo metu, kai D. Trumpas svyruoja tarp tvirtinimo, kad nualinta Irano vadovybė yra pasirengusi derėtis dėl karo pabaigos, ir grasinimo toliau eskaluoti karą, jei greitai nebus pasiektas susitarimas.
Tuo pat metu D. Trumpui tėvynėje sunkiai sekasi sutelkti visuomenės paramą dėl karo, per kurį Artimuosiuose Rytuose žuvo daugiau kaip 3 000 žmonių ir kuris drebina pasaulio ekonomiką. Vis dėlto JAV lyderis vis garsiau kalba, kad jį visiškai remia svarbiausi Artimųjų Rytų sąjungininkai, įskaitant ir tuos, kurie karo išvakarėse abejojo dėl naujos karinės kampanijos.
„Saudo Arabija atkakliai kovoja. Kataras duoda atkirtį. JAE duoda atkirtį. Kuveitas kovoja. Bahreinas kovoja, – sakė D. Trumpas žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sekmadienio vakarą, kai iš savo namų Floridoje vyko į Vašingtoną. – Jie visi kovoja.“
Persijos įlankos šalyse yra JAV pajėgų ir bazių, iš kurių JAV rengė smūgius Iranui, tačiau pačios neprisijungė prie atakų.
Persijos įlankos sąjungininkės remia karą skirtingu mastu
Nors šiuo metu regiono lyderiai iš esmės palaiko JAV pastangas, vienas Persijos įlankos valstybės diplomatas įvardijo esant tam tikrą susiskaldymą: Saudo Arabija ir JAE garsiausiai ragina didinti karinį spaudimą Teheranui.
JAE tapo bene griežčiausiai nusiteikusia Persijos įlankos šalimi ir aktyviai siekia, kad D. Trumpas įsakytų pradėti sausumos invaziją, sakė diplomatas. Kuveitas ir Bahreinas taip pat pritaria šiam variantui. JAE, kurie patyrė daugiau kaip 2 300 Irano raketų ir dronų atakų, vis labiau nepatenkinti, nes karas tęsiasi, o raketų ir dronų kruša grasina sugadinti jų, kaip saugaus, švaraus ir turtingo Artimųjų Rytų prekybos bei turizmo centro, įvaizdį.
Omanas ir Kataras, kurie istoriškai veikia kaip tarpininkas tarp ilgą laiką ekonomiškai izoliuoto Irano ir Vakarų, pasisako už diplomatinį sprendimą.
Diplomatas sakė, kad Saudo Arabija argumentavo JAV, jog, nutraukus karą dabar, nebus pasiektas „geras susitarimas“, garantuojantis Irano kaimynių – arabų šalių – saugumą.
Saudo Arabija teigia, kad galutinis susitarimas dėl karo baigties turi neutralizuoti Irano branduolinę programą, sunaikinti jo balistinių raketų pajėgumus, nutraukti Teherano paramą statytinių grupuotėms, taip pat užtikrinti, kad ateityje islamo respublika negalėtų veiksmingai uždaryti Hormuzo sąsiaurio, kaip atsitiko šio karo metu. Prieš karą šiuo vandens keliu buvo gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos.
Norint pasiekti šiuos tikslus, teokratija, valdanti šalį nuo 1979 m. islamo revoliucijos laikų, turėtų smarkiai pakeisti kursą arba būti pašalinta.
Tuo tarpu aukšto rango JAE pareigūnai vis labiau griežtina retoriką Irano atžvilgiu.
„Irano režimas, kuris paleidžia balistines raketas į gyvenamuosius namus, paverčia ginklu pasaulinę prekybą ir remia savo statytinius, nebėra priimtinas regioninio kraštovaizdžio bruožas“, – rašė JAE užsienio reikalų ministerijos valstybės ministrė Noura Al Kaabi savo skiltyje, kurią pirmadienį paskelbė su valstybe susijęs anglų kalba leidžiamas laikraštis „The National“. Ji pridūrė: „Norime garantijos, kad tai daugiau niekada nepasikartos.“
Baltieji rūmai atsisakė komentuoti šiuos svarstymus su Persijos įlankos sąjungininkėmis. Tačiau valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį pabrėžė, kad JAV ir jos Persijos įlankos arabų sąjungininkės laikosi vieningos nuomonės dėl Irano.
„Jie yra religiniai fanatikai, kuriems niekada negalima leisti turėti branduolinio ginklo, nes jie turi apokaliptinę ateities viziją, – sakė M. Rubio apie Iraną transliuotojo ABC laidoje „Good Morning America“. – Beje, visi jų kaimynai tai žino, todėl visi jų kaimynai palaiko mūsų dedamas pastangas.“
Ar Persijos įlankos sąjungininkės prisijungs prie kovos?
D. Trumpas dar neragino Persijos įlankos šalių dalyvauti puolamosiose operacijose.
Vienas iš veiksnių gali būti tas, kad administracija galbūt apskaičiavo, jog neverta patirti logistinių komplikacijų, kurios galėtų kilti, danguje atsiradus pernelyg dideliam skaičiui karinių pajėgų, ne tik Izraelio.
Pirmosiomis karo dienomis trys amerikiečių naikintuvai per klaidą buvo numušti draugiškos Kuveito ugnies Irano oro puolimo įkarštyje. Visi šeši įgulos nariai saugiai katapultavosi iš naikintuvų „F-15E Strike Eagles“.
O šeši amerikiečių kariai žuvo kovo 12 d., kai jų degalų papildymo lėktuvas KC-135 nukrito vakarų Irake.
Kitas veiksnys – kad tik JAE ir Bahreinas yra Persijos įlankos valstybės, palaikančios oficialius diplomatinius santykius su Izraeliu, ir tai dar labiau apsunkina jų skaičiavimus, pažymi Tarptautinės krizių grupės Persijos įlankos ir Arabijos pusiasalio projektų vadovė Yasmine Farouk.
Tačiau Iranas perspėjo, kad atakuos kaimyninių šalių kritinės svarbos infrastruktūrą, įskaitant gėlinimo įrenginius, kurie aprūpina regioną geriamuoju vandeniu, jei D. Trumpas įvykdys savo grasinimą smogti Irano elektrinėms, jei šis iki balandžio 6 d. neatidarys Hormuzo sąsiaurio.
„Aiškaus tikslo nebuvimas, pasitikėjimo, kad JAV tikrai eis iki galo ir užbaigs pradėtą darbą, nebuvimas... kai kurias šalis verčia nusiteikti nenoriai, – sakė Y. Farouk. – Tačiau jei vienoje iš tų šalių įvyktų incidentas su pasekmėmis ar masinėmis aukomis, tada būtų pateisinimas joms įstoti į karą.“
Du Kinijos konteineriniai laivai pirmadienį praplaukė Hormūzo sąsiaurį
Laivų sekimo duomenys antradienį parodė, kad du Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ priklausantys konteineriniai laivai sėkmingai praplaukė Hormūzo sąsiaurį ir išplaukė iš Persijos įlankos.
Laivybos srautas per sąsiaurį pastarosiomis savaitėmis sulėtėjo iki minimumo, nes Iranas beveik uždarė šį svarbų vandens kelią po JAV ir Izraelio atakų prieš šalį.
Remiantis „Marine Traffic“ duomenimis, laivas „CSCL Indian Ocean“ perplaukė sąsiaurį pirmadienį apie 9.14 val. Grinvičo laiku, o po 27 minučių praplaukė ir laivas „CSCL Arctic Ocean“.
Jie praplaukė netoli Irano kontroliuojamos Larako salos ir plaukia į Port Klang uostą Malaizijoje.
Agentūrai AFP susisiekus su „Cosco“, ši atsisakė komentuoti situaciją.
Iranas anksčiau pareiškė, kad sąsiauris yra atviras „draugiškų šalių“ laivams. Jis palaiko gerus diplomatinius santykius su Kinija.
„Cosco“ praėjusią savaitę pranešė, kad vėl priims užsakymus krovinių gabenimui iš Azijos į kelias Persijos įlankos šalis, tačiau nenaudodama maršrutų, einančių per Hormūzo sąsiaurį. Šanchajuje įsikūrusi įmonė kovo pradžioje dėl karo buvo sustabdžiusi užsakymų gabenti krovinius per šį sąsiaurį priėmimą.
Rubio perspėjo NATO: gali tekti iš naujo įsivertinti
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sukritikavo Ispaniją ir kitas NATO sąjungininkes dėl ribotos paramos kare su Iranu ir užsiminė, kad Vašingtonas po konflikto gali iš naujo įvertinti Aljansą.
Irano parlamento komitetas pritarė įstatymo projektui, kuriuo būtų įvestos rinkliavos Hormuzo sąsiauryje
Irano parlamento saugumo komitetas pritarė įstatymo projektui, kuriuo būtų įvesta rinkliavų sistema Hormuzo sąsiauryje, ir pasiūlė apriboti galimybę juo naudotis laivams, susijusiems su šalimis, kurios yra įvedusios sankcijas Iranui.
Pasiūlymas bus pateiktas svarstyti ir balsuoti parlamente, naujienų agentūrai FARS sakė komiteto narys Mojtaba Saree.
Projekte numatyta, kad JAV, Izraelio ir šalių, kurios pastaraisiais metais Iranui taikė sankcijas, laivams būtų uždrausta plaukti strateginiu vandens keliu. Pasak M. Saree, tai paliestų ir Europos Sąjungos laivus.
Mokestis būtų imamas Irano nacionaline valiuta – rialu, pranešė FARS. Taip siekiama sustiprinti valiutą ir apeiti JAV sankcijas, kartu suteikiant valstybei visišką finansinių srautų kontrolę.
Šis žingsnis reiškia tolesnį santykių su Vašingtonu eskalavimą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo, kad Teheranas vėl visiškai atvertų sąsiaurį, kuris yra pagrindinis pasaulinių energijos krovinių gabenimo maršrutas, ir pagrasino pasekmėmis, jei to nepadarys.
Netanyahu apie karo eigą: „Tai tikrai daugiau nei pusiaukelė“
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį pareiškė, kad karas prieš Iraną pasiekė daugiau nei pusę savo tikslų, tačiau nenurodė jokių terminų, kada jis galėtų baigtis.
„Tai tikrai daugiau nei pusiaukelė. Tačiau nenoriu nustatyti tvarkaraščio“, – konservatyviam JAV transliuotojui „Newsmax“ sakė B. Netanyahu.
Jis pridūrė turėjęs omenyje, kad karas įveikė pusiaukelę „misijų prasme, nebūtinai laiko prasme“.
Prezidentas Donaldas Trumpas, kuris kartu su B. Netanyahu vasario 28-ąją pradėjo karą, iš pradžių teigė, kad operacija truks nuo keturių iki šešių savaičių.
Valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį pareiškė, kad karas truks dar savaites, o ne mėnesius. Tai jis sakė JAV visuomenei plačiai priešinantis konfliktui, dėl kurio smarkiai pakilo naftos kainos.
B. Netanyahu teigimu, karo metu buvo pasiekti tikslai, įskaitant „tūkstančių“ Irano revoliucinės gvardijos narių nužudymą.
Izraelis ir JAV taip pat yra „arti jų ginklų pramonės pabaigimo“, pridūrė jis.
„Tiesiog visa pramoninė bazė – nušluojant viską, žinote, tiesiog gamyklas, ištisas gamyklas ir pačią branduolinę programą“, – sakė jis.
B. Netanyahu ir D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad Iranas yra arti branduolinio ginklo sukūrimo. Šio teiginio nepatvirtina Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija, be to, jis skamba nepaisant D. Trumpo pareiškimų, kad per praėjusių metų atakas jis „sunaikino“ pagrindinius objektus.
B. Netanyahu taip pat išreiškė įsitikinimą, kad Irano Islamo Respublika žlugs, nors dar kartą pakartojo, kad tai nėra karo tikslas.
„Manau, kad šis režimas sugrius iš vidaus. Tačiau šiuo metu, dabar, mes tiesiog mažiname jų karinius pajėgumus, mažiname jų raketų pajėgumus, mažiname jų branduolinius pajėgumus ir taip pat silpniname juos iš vidaus“, – sakė B. Netanyahu.
Karas prasidėjo praėjus kelioms savaitėms po to, kai Irano pareigūnai numalšino didelius antivyriausybinius protestus, per kuriuos žuvo tūkstančiai žmonių.
D. Trumpas pastarosiomis dienomis teigė, kad karas faktiškai pasiekė „režimo pasikeitimą“, nes suteikė galių kitoms figūroms dvasininkų valdomoje valstybėje, kurios, pasak D. Trumpo, gali būti nuosaikesnės.
Izraelis pranešė, kad pietų Libane žuvo keturi jo kariai
Izraelio gynybos pajėgos (IDF) antradienį pranešė, kad per vieną mūšį pietų Libane žuvo keturi kariai.
Kariuomenė įvardijo trijų karių, kurių amžius – virš 20 metų, pavardes, pridurdama, kad „krito dar vienas karys“, kurio pavardės dar neleista skelbti. Ji taip pat pranešė, kad per incidentą dar vienas karys buvo sunkiai sužeistas, o kitas – lengvai.
Daugiau informacijos apie incidentą IDF kol kas nepateikė.
Izraelio kariuomenės sausumos pajėgos žengia vis tolyn į pietų Libaną, Izraeliui tęsiant operacijas prieš proiraniškos „Hezbollah“ kovotojų grupuotės infrastruktūrą šalyje.
Penktadienį Libano gynybos ministras Michelis Menassa sakė, kad kariai prasiskverbė 8 km nuo sienos gilyn į šalies teritoriją.
Po beveik metus trukusio Izraelio ir „Hezbollah“ karo 2024 m. lapkričio mėnesį buvo susitarta dėl paliaubų. Maždaug prieš mėnesį prasidėjus karui prieš Iraną „Hezbollah“ atnaujino atakas prieš Izraelį, o tai paskatino Izraelį atsakyti intensyviais oro antskrydžiais ir sausumos operacijomis pietų Libane.
Žiniasklaida: JAV smogė Irano šaudmenų sandėliui Isfahano mieste
Jungtinės Valstijos sudavė galingą smūgį dideliam šaudmenų sandėliui Irano Isfahano mieste, pirmadienį pranešė laikraštis „Wall Street Journal“, remdamasis vienu JAV pareigūnu.
Pranešama, kad JAV praėjusią naktį panaudojo daug priešbunkerinių bombų, kurių kiekviena svėrė apie 900 kg.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo platformoje „Truth Social“ pasidalijo 31 sekundės trukmės sprogimų vaizdo įrašu, tačiau nepateikė jokio papildomo konteksto. Pasak laikraščio, filmuotoje medžiagoje matyti smūgis Isfahane. Teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Vaizdo įraše matyti serija sprogimų, o tai gali reikšti, kad po pirminio smūgio detonavo toje vietoje laikomi šaudmenys.
JAV ir Izraelis nuo vasario pabaigos atakuoja Iraną, o Teheranas į tai atsako raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes regione.
Iranas paleido naujas raketas: Jezuralėje – sirenos ir virtinė sprogimų
Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad jos oro gynyba reaguoja į Irano paleistas raketas.
„Prieš trumpą laiką IDF (kariuomenė) nustatė raketas, paleistas iš Irano Izraelio Valstybės teritorijos link“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Izraelio kariuomenė.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad Jeruzalėje kaukė sirenos ir pasigirdo mažiausiai dešimt sprogimų.
Paskelbusi, kad oro gynyba perima atskriejančias raketas, kariuomenė vėliau išplatino pareiškimą, kuriame nurodė, jog saugu „išeiti iš saugomų erdvių visose šalies vietose“.
Irano valstybinis transliuotojas IRIB taip pat pranešė, kad Iranas paleido raketą Izraelio link.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iranas svaidosi grasinimais: pasakė, kada smogs JAV technologijų įmonėms
Irano revoliucinė gvardija antradienį pagrasino nusitaikyti į tokias pirmaujančias JAV technologijų įmones kaip „Apple“, „Google“ ir „Meta“, jei per „tikslinius nužudymus“ bus nukauta daugiau Irano lyderių.
„Šios įmonės, pradedant nuo trečiadienio, balandžio 1 dienos, 20 val. Teherano laiku (19 val. 30 min. Lietuvos laiku), turėtų žinoti, kad už kiekvieną nužudymą Irane bus sunaikinti jų atitinkami padaliniai“, – pabrėžė gvardija savo pareiškime, kuriame išvardijo 18 įmonių, kurios, jos teigimu, yra prisidėjusios prie pareigūnų nužudymo.
„Rekomenduojame šių įstaigų darbuotojams nedelsiant palikti savo darbo vietas, jei jie nori išsaugoti savo gyvybes“, – pridūrė ji.
Šis grasinimas paskelbtas tuo metu, kai prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad deda diplomatines pastangas siekdamas užbaigti konfliktą, tačiau taip pat grasina sustiprinti JAV ir Izraelio kampaniją prieš Islamo Respubliką.
Gvardijos pareiškime teigiama, kad JAV vyriausybė ir technologijų milžinės „ignoravo mūsų pakartotinius įspėjimus dėl būtinybės“ nutraukti operacijas, nukreiptas prieš Irano aukščiausio rango pareigūnus, ir tvirtinama, kad technologijų įmonės yra „pagrindinis elementas planuojant ir stebint nužudymo taikinius“.
Dėl to šioms 18 įmonių, tarp kurių taip pat yra „Intel“, „Microsoft“ ir „Oracle“, taip pat elektromobilių gamintoja „Tesla“, analitikos įmonė „Palantir“ ir lustų gamintoja „Nvidia“, gresia atsakomieji veiksmai, teigiama pareiškime.
„Įmonės, aktyviai dalyvaujančios teroristiniuose planuose, susidurs su atsakomaisiais veiksmais už kiekvieną tikslinį nužudymą“, – teigiama pareiškime.
Pirmąją karo dieną, vasario 28-ąją, buvo nužudyti Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei ir Revoliucinės gvardijos vadas Mohammadas Pakpouras, o JAV ir Izraelis siekia nužudyti visą Irano vadovybės ešeloną.
Taip pat buvo nužudytas įtakingas Islamo Respublikos saugumo vadovas Ali Larijani bei daugelis kitų žinomų veikėjų.
Izraelis ir Jungtinės Valstijos teigia, kad nužudydami aukščiausio rango pareigūnus jie sudavė Iranui didelį smūgį, tačiau kai kurie analitikai teigia, jog Islamo Respublika rodo atsparumą ir gebėjimą atsigauti po patirtų nesėkmių.