„Hezbollah“ siunčia žinią Izraeliui: paliaubos – tik su viena sąlyga
„Hezbollah“ įstatymų leidėjas Ibrahimas al Moussawi ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad ši Libano grupuotė laikysis paliaubų su Izraeliu, apie kurias kiek anksčiau paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jei bus nutrauktos Izraelio atakos prieš smogikus.
Po Donaldo Trumpo pranešimo Libano premjeras sveikina paliaubas su Izraeliu
Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas (Navafas Salamas) pareiškė sveikinantis JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pranešimą apie 10 dienų paliaubas su Izraeliu.
Paliaubos turi prasidėti ketvirtadienio vakarą 21 val. Grinvičo (0 val. Lietuvos) laiku.
N. Salamas teigė sveikinantis paliaubas, „kurios yra pagrindinis Libano reikalavimas, kurio siekėme nuo pat pirmosios karo dienos“ tarp „Hezbollah“ ir Izraelio.
D. Trumpas kiek anksčiau paskelbė apie laikinąsias paliaubas po pokalbių telefonu su abiejų šalių lyderiais.
„Sveikindamas visus libaniečius su šiuo pasiekimu, meldžiu gailestingumo žuvusiems kankiniams ir patvirtinu savo solidarumą su jų šeimomis“, – sakė N. Salamas, dėkodamas virtinei Europos ir arabų valstybių už jų pastangas pasiekti paliaubas.
Trumpas žengė netikėtą žingsnį: štai ką kviečia į Baltuosius rūmus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasidalijo trumpu papildomu įrašu po savo pranešimo apie paliaubas platformoje „Truth Social“.
Libano prezidentas kalbėjosi su Trumpu: skriejo padėkos žodžiai
Libano prezidentas Josephas Aounas ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Donaldu Trumpu ir padėkojo JAV lyderiui už jo pastangas užtikrinti paliaubas su Izraeliu, pranešė prezidentūra Beirute.
„Prezidentas Aounas pakartojo savo padėką už Trumpo pastangas siekiant paliaubų Libane bei garantuojant ilgalaikę taiką ir stabilumą kaip įžangą taikos proceso įgyvendinimui regione“, – sakoma pranešime.
Pokalbis įvyko po to, kai J. Aounas atmetė JAV prašymą surengti „tiesioginį pokalbį“ su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu. Libano prezidentas tokiam pokalbiui telefonu dar nepasirengęs, ketvirtadienį pranešė gerai informuoti šaltiniai Beirute, atmetę JAV teiginius, kad abu lyderiai netrukus pasikalbės.
J. Aounas aptarė tokio pokalbio galimybę su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, tačiau kol kas ją atmeta, teigė šaltiniai.
J. Aouno ir B. Netanyahu pokalbis būtų pirmasis tokio pobūdžio per kelis dešimtmečius. Valstybės kaimynės Izraelis ir Libanas laiko viena kitą priešėmis, nepalaiko oficialių diplomatinių santykių ir yra karo padėtyje.
D. Trumpas paskelbė apie Izraelio ir Libano vadovų pokalbį ketvirtadienį, po jų ambasadorių susitikimo antradienį Vašingtone tiesioginėms politinėms deryboms pirmą kartą per kelis dešimtmečius. Izraelio ministras buvo dar konkretesnis ir sakė, kad B. Netanyahu ir J. Aouno pokalbis įvyks ketvirtadienio rytą.
Prasidėjus karui su Iranu, Izraelio ir „Hezbollah“ kovos vėl paaštrėjo. Libano vyriausybė nėra aktyvi karo šalis ir siekia deeskalacijos. Tuo pačiu metu ji rimtai kaltina Izraelį dėl besitęsiančių atakų Libane. Oficialiais ketvirtadienio duomenimis, per jas nuo kovo 2 d. žuvo 2196 žmonės ir 7185 buvo sužeisti.
Per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 19 žmonių
Karui tęsiantis jau daugiau kaip ketverius metus ir įstrigus deryboms dėl jo pabaigos, per masinę Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų ataką visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 19 žmonių.
Agentūros AFP žurnalistai naktį girdėjo virš sostinės aidinčius garsius trenksmus, o auštant matė virš centrinės Kyjivo dalies kylančius didžiulius juodų dūmų stulpus.
Per šias atakas, kurios vidury nakties nuniokojo daugiabučius, buvo sužeista daugiau kaip 100 žmonių.
„Smūgis įvyko iškart. Girdėjau riksmus ir mes greitai bėgome. Bandžiau iššokti iš buto, kad išsigelbėčiau“, – labiausiai nukentėjusiame Odesos mieste AFP sakė moteris vardu Tetiana.
Jos kaimynas Romanas per ataką neteko sūnaus ir marčios.
„Įgriuvo lubos, mus prispaudė baldai. Mudu su žmona bandėme išeiti. Ji nuskubėjo prie mūsų sūnaus ir sušuko: „Nebėra pusės jo galvos“, – drebančiu balsu ir verkdamas AFP teigė jis.
Kyjive 19-metė Jeva pasakojo, kad ant jos motinos ir dvimečio brolio užgriuvo stogas, kai į jį įsirėžė Rusijos bepilotis orlaivis, kuris beveik visiškai sunaikino daugiabutį.
„Jie išsigelbėjo per stebuklą, nes tiesiai ant jų užgriuvo palėpė“, – AFP tvirtino ji.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris šiuo metu keliauja po Europą, per renginį vienoje Nyderlandų bažnyčioje paragino tylos minute pagerbti žuvusiuosius.
„Šiandien Ukrainoje – dar viena labai sunki diena, labai sunki naktis, diena po masinės Rusijos atakos“, – sakė jis.
Ši ataka „įrodė, kad Rusija nenusipelno jokio pasaulinės politikos švelninimo ar sankcijų panaikinimo“, socialiniuose tinkluose parašė jis.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa apkaltino Rusiją pasirinkus „sąmoningai terorizuoti civilius“, ir pasmerkė naktines žudynes kaip „siaubingą išpuolį prieš civilinius taikinius“.
Nuo karo pradžios Maskva praktiškai kasdien paleidžia į savo kaimynę šimtus bepiločių orlaivių, o Kyjivas reguliariai rengia atsakomuosius smūgius, nukreiptus prieš Rusijos energetikos ir karinius taikinius.
Per Rusijos invaziją į Ukrainą, kuri prasidėjo 2022 m. vasario mėnesį, žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus. Ji sukėlė kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Taikos derybos – nežinioje
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per ataką, kuri prasidėjo trečiadienį dienos metu ir tęsėsi iki ketvirtadienio aušros, Rusija paleido 659 bepiločius orlaivius ir 44 raketas.
Rusijos kariuomenė pareiškė, kad „surengė masinį smūgį“ prieš Ukrainos karinius ir energetikos taikinius.
Maskva ne kartą neigė, kad invazijos metu taikosi į civilius gyventojus, nors per smūgius į butus, ligonines, geležinkelio stotis ir kitą civilinę infrastruktūrą visoje šalyje žuvo tūkstančiai žmonių.
Naujausia mirtina Kremliaus ataka įvyko tuo metu, kai JAV vadovaujamas derybas dėl karo pabaigos išstūmė karas Artimuosiuose Rytuose.
Dar iki to pažangos tempas buvo lėtas ir nesimatė jokių ženklų, kad Rusija leisis į kompromisus dėl savo griežtų teritorinių ir politinių reikalavimų, kuriuos Kyjivas savo ruožtu atmeta kaip prilygstančius kapituliacijai.
Kyjivas taip pat susitiprino tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių ir raketų atakas prieš Rusiją.
Naktį per smūgius Rusijos pietuose žuvo du žmonės, tarp jų – vaikas, tvirtino pareigūnai.
Prie Juodosios jūros esančiame Tuapsės mieste žuvo 14-metė mergaitė ir jauna moteris, kai bepiločiai orlaiviai smogė į namus ir muzikos mokyklą, pareiškė vietos gubernatorius Venjaminas Kondratjevas. Dar penki žmonės buvo sužeisti.
Rusijos kariuomenė paskelbė, kad jos pajėgos vakariniuose ir pietiniuose regionuose perėmė 207 Ukrainos bepiločius orlaivius.
Ukrainos sostinėje Kyjive žuvo keturi žmonės, tarp jų – 12 m. berniukas, o dar mažiausiai 62 buvo sužeisti, pranešė šio miesto meras Vitalijus Klyčko. Pasak jo, tarp sužeistųjų yra keli medikai, kurie reagavo į pirmąją smūgių bangą.
AFP žurnalistai vieno smūgio vietoje matė apgadintą greitosios pagalbos automobilį ir gatvėje uždengtą vienos aukos kūną.
Gelbėtojai iš 18 aukštų pastato, į kurį rėžėsi Rusijos bepilotis orlaivis, griuvėsių ištraukė vaiką, teigė V. Klyčko.
Dar penki žmonės žuvo ir 33 buvo sužeisti centrinėje Dnipropetrovsko srityje, tinkle „Telegram“ nurodė šio regiono administracijos vadovas Oleksandras Ganža.
Valstybinė televizija: Pakistano kariuomenės vadas susitiko su Irano parlamento pirmininku Ghalibafu
Irano valstybinė televizija pranešė, kad ketvirtadienį įtakingas Pakistano kariuomenės vadas susitiko su Irano parlamento pirmininku. Pakistano tarpininkai nuvyko į Iraną, kad paskatintų pastangas užbaigti karą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Izraeliu.
„Pakistano kariuomenės vadas feldmaršalas Asimas Muniras, vakar atvykęs į mūsų šalį, ketvirtadienio rytą susitiko ir vedė derybas su Mohammadu Bagheru Ghalibafu“, – sakoma pranešime.
Po daugiau nei penkių savaičių karo, per kurį žuvo aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei ir aukščiausiasis saugumo pareigūnas Ali Larijni, M. B. Ghalibafas plačiai laikomas pagrindiniu Irano derybininku. Praėjusį savaitgalį jis nuvyko į Pakistaną pirmajam derybų su Jungtinėmis Valstijomis ratui.
Daugiau informacijos apie naujausio susitikimo, įvykusio kitą dieną, kai A. Muniras su delegacija atvyko į Teheraną ir, Irano valstybinės televizijos teigimu, atvežė žinią iš Jungtinių Valstijų, turinį nebuvo.
Pirmasis derybų ratas Islamabade baigėsi be jokio proveržio, tačiau Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt trečiadienį žurnalistams sakė, kad „labai tikėtina“, jog tolesnės derybos vyks Islamabade.
Susitikime A. Muniras vilkėjo karinę uniformą, o M. B. Ghalibafas, Irano revoliucinės gvardijos ideologinės armijos veteranas, – tamsią eilutę ir baltus marškinius be kaklaraiščio, kaip įprasta Irano pareigūnams, rodo valstybinės žiniasklaidos parodytos nuotraukos.
M. B. Ghalibafas ir jo delegacija šeštadienį Islamabade surengė uždaras derybas su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u. Tai buvo aukščiausio lygio Irano ir JAV susitikimai nuo 1979 m. Islamo revoliucijos laikų.
Pakistano užsienio reikalų ministerijos atstovas Tahiras Andrabi teigė, kad kito derybų rato data dar nenustatyta.
Ketvirtadienį M. B. Ghalibafas telefonu kalbėjosi su Libano parlamento pirmininku Nabihu Berri – tai dar labiau įtvirtino jo, kaip pagrindinio Irano derybininko, statusą. Jis Libano parlamento pirmininkui sakė, kad paliaubos Libane yra „tokios pat svarbios“, kaip ir Irane.
Libanas kirto Izraeliui: atsisako kalbėtis
Libano prezidentas Josephas Aounas atsisakė kalbėtis su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, naujienų agentūrai „The Associated Press“ pranešė su įvykiais susipažinęs vyriausybės pareigūnas.
Nepaisant JAV blokados – į Iraną įplaukė milžiniški tanklaiviai
Kaip ketvirtadienį pranešė naujienų agentūros ir parodė stebėjimo duomenys, nepaisant Vašingtono įvestos Irano uostų blokados, į Persijos įlanką įplaukė mažiausiai du dideli naftos tanklaiviai, kurių kelionės tikslas, matyt, buvo Iranas.
Per pastarąsias dvi dienas Hormuzo sąsiauriu praplaukė keletas laivų, nors JAV kariuomenė trečiadienį pranešė, kad į Irano uostus plaukiančių arba iš jų išplaukiančių laivų blokada buvo visiškai užtikrinta dar per pirmąsias 48 valandas po to, kai apie ją buvo paskelbta.
Jūrų transporto stebėjimo bendrovės „Kpler“ duomenimis, ketvirtadienį netoli Irano krantų Persijos įlankoje buvo du labai dideli naftos tanklaiviai (VLCC) – „RHN“ ir „Alicia“, – sąsiauriu praplaukę po to, kai pirmadienį JAV įvedė blokadą.
JAV regioninė vadavietė CENTCOM pranešė, kad „visų šalių laivų, įplaukiančių į Irano uostus ir pakrantės zonas arba iš jų išplaukiančių“ blokadai dislokuota daugiau nei 10 tūkst. karių.
Kaip rodo bendrovės „Kpler“ duomenys, šie du supertanklaiviai pirmiau buvo nurodę, kad jų kelionės tikslas – Irakas, tačiau, praplaukdami sąsiaurį, pakeitė jį į „pagal užsakymą“.
Duomenys rodo, kad blokados metu per sąsiaurį praplaukę Persijos įlankoje buvo dar du tanklaiviai: VLCC tipo tanklaivis „Agios Fanouris I“ ir suskystintųjų naftos dujų tanklaivis „G Summer“, kurie taip pat buvo nurodę, kad jų kelionės tikslas – Irakas.
Remiantis bendrovės „Kpler“ sekimo platformos „MarineTraffic“ duomenimis, dar du laivai – konteinerinis laivas „Zaynar 2“ ir tuščias universaliųjų krovinių laivas „Neshat“ – taip pat trečiadienį ir ketvirtadienį perplaukė sąsiaurį ir buvo pastebėti netoli Irano Bandaro Abaso uosto.
Nepaisant JAV blokados – į Iraną įplaukė milžiniški tanklaiviai
Kaip ketvirtadienį pranešė naujienų agentūros ir parodė stebėjimo duomenys, nepaisant Vašingtono įvestos Irano uostų blokados, į Persijos įlanką įplaukė mažiausiai du dideli naftos tanklaiviai, kurių kelionės tikslas, matyt, buvo Iranas.
Per pastarąsias dvi dienas Hormuzo sąsiauriu praplaukė keletas laivų, nors JAV kariuomenė trečiadienį pranešė, kad į Irano uostus plaukiančių arba iš jų išplaukiančių laivų blokada buvo visiškai užtikrinta dar per pirmąsias 48 valandas po to, kai apie ją buvo paskelbta.
Jūrų transporto stebėjimo bendrovės „Kpler“ duomenimis, ketvirtadienį netoli Irano krantų Persijos įlankoje buvo du labai dideli naftos tanklaiviai (VLCC) – „RHN“ ir „Alicia“, – sąsiauriu praplaukę po to, kai pirmadienį JAV įvedė blokadą.
JAV regioninė vadavietė CENTCOM pranešė, kad „visų šalių laivų, įplaukiančių į Irano uostus ir pakrantės zonas arba iš jų išplaukiančių“ blokadai dislokuota daugiau nei 10 tūkst. karių.
Kaip rodo bendrovės „Kpler“ duomenys, šie du supertanklaiviai pirmiau buvo nurodę, kad jų kelionės tikslas – Irakas, tačiau, praplaukdami sąsiaurį, pakeitė jį į „pagal užsakymą“.
Duomenys rodo, kad blokados metu per sąsiaurį praplaukę Persijos įlankoje buvo dar du tanklaiviai: VLCC tipo tanklaivis „Agios Fanouris I“ ir suskystintųjų naftos dujų tanklaivis „G Summer“, kurie taip pat buvo nurodę, kad jų kelionės tikslas – Irakas.
Remiantis bendrovės „Kpler“ sekimo platformos „MarineTraffic“ duomenimis, dar du laivai – konteinerinis laivas „Zaynar 2“ ir tuščias universaliųjų krovinių laivas „Neshat“ – taip pat trečiadienį ir ketvirtadienį perplaukė sąsiaurį ir buvo pastebėti netoli Irano Bandaro Abaso uosto.
Pentagono vadovas: JAV blokuos Irano uostus „tiek, kiek reikės“
Jungtinės Valstijos neleis jokiems laivams įplaukti į Irano uostus Hormuzo sąsiauryje ar išplaukti iš jų „tiek, kiek reikės“, ketvirtadienį, ketvirtąją blokados dieną, pareiškė JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas.
„Leiskite pasakyti aiškiai, ši blokada taikoma visiems laivams, nepriklausomai nuo jų šalies, plaukiantiems į Irano uostus arba iš jų, – sakė P. Hegsethas. – Tiek, kiek reikės, mes palaikysime šią blokadą.“
Trumpo išpuolių sulaukęs popiežius rėžė: „Saujelė tironų“
JAV prezidento Donaldo Trumpo iškritikuotas popiežius Leonas XIV rėžė pasaulio lyderiams, rašo „Sky news“.
Prieš derybas su Izraeliu Libano prezidentas pabrėžia paliaubų svarbą
Libano prezidentas Josephas Aounas ketvirtadienį pabrėžė paliaubų prieš bet kokias tiesiogines derybas su Izraeliu svarbą.
Šis pareiškimas nuskambėjo prieš galimas derybas su Izraelio lyderiu, kurių Beirutas oficialiai dar nepatvirtino.
„Libano prašomos paliaubos su Izraeliu yra natūralus atspirties taškas tiesioginėms deryboms tarp abiejų šalių“, – sakoma J. Aouno pareiškime.
Tai jis sakė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Izraelio ir Libano „lyderiai“ ketvirtadienį pasikalbės. Tokią informaciją patvirtino ir viena Izraelio ministrė.
Rusija sureagavo į JAV sprendimą dėl sankcijų
Ketvirtadienį Kremlius pabrėžė nesureikšminantis JAV sprendimo nepratęsti sankcijų sušvelninimo Rusijos naftos eksportui jūra, taikyto praėjusį mėnesį siekiant palengvinti padėtį pasaulio energetikos rinkose, susidariusią dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
Sunaikintas svarbus tiltas: Izraelis smogė Libano pietuose
Izraelis sunaikino paskutinį tiltą, jungiantį Pietų Libaną su likusia šalies dalimi, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė aukštas Libano saugumo pareigūnas, rašo „Sky news“.
Pareigūnas pridūrė, kad tiltas buvo „sunaikintas“ ir kad po smūgio jo jau neįmanoma atstatyti.
„Sky News“ žiniomis, tai buvo Al-Qasimia tiltas.
Nacionalinė naujienų agentūra (NNA) taip pat pranešė apie smūgį.
„Priešo orlaiviai vieną po kito sudavė du smūgius Kasmijės tiltui – paskutiniam tiltui tarp Tyro ir Sidono regionų – ir jį visiškai sugriovė“, – teigė NNA.
JAV neteko labai reto ir brangaus drono: kaina siekia 240 mln. JAV dolerių
Panašu, kad praėjusią savaitę JAV karinis jūrų laivynas Persijos įlankoje prarado vieną iš brangiausių savo dronų, skelbia CNN. Pranešama, kad balandžio 9 d. sudužo dronas MQ-4C „Triton“. Dėl saugumo priežasčių avarijos vieta nenurodoma.
Kinija ragina atkurti laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje
Kinija spaudžia atnaujinti laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje. Per pokalbį telefonu su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi, anot Pekino, pareiškė, kad Irano, kaip sąsiaurio pakrantės valstybės, „suverenumas, saugumas ir teisėti interesai“ turi būti gerbiami ir saugomi. Tačiau kartu esą turi būti garantuojama ir „tarptautinės laivybos laisvė bei saugumas“. Pastangos atkurti įprastą judėjimą Hormuzo sąsiauriu yra „vieningas tarptautinės bendruomenės šauksmas“.
JAV ir Izraeliui vasario pabaigoje pradėjus Irano puolimą, Teheranas faktiškai blokavo sąsiaurį. Savaitgalį žlugus pokalbiams tarp Vašingtono ir Teherano, JAV savo ruožtu nuo pirmadienio blokuoja Irano uostus Hormuzo sąsiauryje. Tiesa, situacija kitiems laivams dėl JAV jūrinės blokados jokiu būdu nesinormalizavo.
Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulinės naftos ir suskystintų dujų prekybos maršrutų. Kinijai jis labai svarbus, nes šalis didelę dalį energijos importo gauna iš Artimųjų Rytų. Be to, Kinija pastaruoju metu buvo svarbiausia laivais gabenamos Irano naftos pirkėja.
Karas Artimuosiuose Rytuose: naujausi įvykiai
Apžvelgiame naujausius įvykius kare Artimuosiuose Rytuose.
Libanas sako nežinantis apie derybas su Izraeliu
Libanas nieko nežino apie jokius planuojamus kontaktus su Izraeliu, naujienų agentūrai AFP teigė oficialus šaltinis. Tai pranešta po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pareiškimo, kad Izraelio ir Libano lyderiai kalbėsis ketvirtadienį.
„Mums nieko nežinoma apie jokius planuojamus kontaktus su Izraelio puse, oficialiais kanalais apie tai nebuvome informuoti“, – sakė šaltinis.
Australija didina dyzelino atsargas
Australija užsitikrino papildomą maždaug 100 mln. litrų dyzelino tiekimą iš Brunėjaus ir Pietų Korėjos. Šalies premjeras Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis) ketvirtadienį pareiškė, kad taip siekiama padidinti nestabilias valstybės atsargas.
Lustų gamintoja išlieka rami
Taivano lustų gamybos milžinė TSMC pareiškė nesitikinti, kad karas Artimuosiuose Rytuose artimiausiu metu turės įtakos itin svarbių medžiagų, tokių kaip helis ir vandenilis, tiekimui.
Iranas sulaikė įtariamus šnipus
Irane sulaikyti keturi įtariami šnipai, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA. Ji citavo Revoliucinės gvardijos pareiškimą, kuriame teigiama, kad šie asmenys yra susiję su Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“.
Pakistanas ragina derėtis
Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas (Šehbazas Šarifas) pranešė, kad prieš galimą antrąjį JAV ir Irano taikos derybų etapą Džidoje susitiko su faktiniu Saudo Arabijos vadovu sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu).
Atsakydamas į JAV ir Izraelio smūgius Teheranui, kurie sukėlė karą, Iranas taikosi į JAV sąjungininkus Persijos įlankos regione, įskaitant Saudo Arabiją ir Katarą, kuriame taip pat lankosi Sh. Sharifas.
„Pakartojau tvirtą Pakistano įsipareigojimą tęsti pastangas skatinti JAV ir Iraną siekti susitarimo, kurio tikslas – ilgalaikė taika ir stabilumas regione“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Sh. Sharifas.
Iranas įspėja JAV laivus ir karius
Griežtosios linijos šalininkas Mohsenas Rezaei (Mohsenas Rezajis), vyriausiasis Irano aukščiausiojo lyderio Mojtabos Khamenei (Modžtabos Chamenei) karinis patarėjas, trečiadienį įspėjo, kad Iranas paimtų įkaitais sausuma įsiveržusias JAV pajėgas ir nuskandintų Amerikos laivus, vykdančius karinę blokadą Hormuzo sąsiauryje – svarbiame laivybos kelyje, kuriuo eksportuojama nafta, dujos ir kitos Persijos įlankos prekės.
JAV karo laivai „tikrai gali būti neapsaugoti nuo mūsų raketų, ir mes galime juos sunaikinti“, valstybinei televizijai sakė M. Rezaei, buvęs Irano Revoliucinės gvardijos vyriausiasis vadas, kurį M. Khamenei praėjusį mėnesį paskyrė kariniu patarėju.
M. Rezaei pridūrė, kad būtų „puiku“, jei Vašingtonas pradėtų sausumos invaziją į Iraną, nes „mes paimtume tūkstančius įkaitų, o tada už kiekvieną įkaitą gautume po milijardą dolerių“.
Naujos sankcijos naftai
Jungtinių Valstijų pareigūnai paskelbė naujas sankcijas Iranui, nukreiptas prieš daugiau nei dvi dešimtis asmenų, susijusių su naftos transportavimu, taip pat prieš įmones ir tanklaivius, veikiančius naftos laivybos magnato Mohammado Hosseino Shamkhani (Mohamado Hoseino Šamchanio) tinkle.
„Iždo departamentas agresyviai imasi „ekonominio įniršio“, taikydamasis į režimo elitą, pavyzdžiui, Shamkhani šeimą, kuri bando pasipelnyti Irano žmonių sąskaita“, – išplatintame pranešime teigė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas (Skotas Besentas).
M. H. Shamkhani tėvas yra saugumo pareigūnas Ali Shamkhani (Ali Šamchanis), Irano ankstesnio aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei (Ali Chamenei) patarėjas. Abu pastarieji žuvo vasario 28 dieną, pirmąją JAV ir Izraelio smūgių Iranui dieną.
Auganti bado baimė
Karas Artimuosiuose Rytuose gali pastūmėti dar milijonus žmonių bado link, jo ekonominėms pasekmėms veikiant visą pasaulį, naujienų agentūrai AFP sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas.
„Jau dabar apie 300 mln. žmonių kenčia nuo didelio maisto nesaugumo“, – sakė Indermitas Gillis (Indermitas Džilis).
„Šis skaičius labai, labai greitai padidės maždaug 20 procentų“, nes daugėja grandininių reakcijų, teigė jis.
Akcijų rinkos kyla
Japonijos akcijų kainos pasiekė rekordinį lygį, o Azijos akcijų rinkos ketvirtadienį pratęsė šios savaitės kilimą dėl padidėjusio optimizmo, kad Jungtinės Valstijos ir Iranas pratęs paliaubas tolesnėms deryboms, siekiant užbaigti karą ir atidaryti Hormuzo sąsiaurį. Pagrindiniai Volstrito akcijų indeksai trečiadienį užsidarė pasiekę rekordines aukštumas.
„Identiški“ tikslai
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) trečiadienį pareiškė, kad Izraelio ir JAV tikslai sulaikyti Iraną visiškai sutampa.
„Mes norime, kad iš Irano būtų išvežtos prisodrintos medžiagos, mes norime, kad Irane būtų panaikinti sodrinimo pajėgumai, ir, žinoma, mes norime, kad (Hormuzo) sąsiauris būtų vėl atidarytas“, – sakė jis per televiziją transliuotoje kalboje.
„Hezbollah“ pabaiga
B. Netanyahu teigė, kad per pirmąsias tiesiogines derybas su Libanu per kelis dešimtmečius svarbiausias šalies prioritetas yra užtikrinti grupuotės „Hezbollah“ išardymą.
„Pirma, „Hezbollah“ išardymas; antra, tvari taika (...), pasiekta per stiprybę“, – sakė jis.
Antrasis derybų etapas
Jungtinės Valstijos svarsto galimybę surengti antrąjį taikos derybų su Iranu etapą ir optimistiškai vertina galimybę pasiekti susitarimą, pranešė Baltieji rūmai.
Spaudos sekretorė Karoline Leavitt (Kerolain Livit) žurnalistams sakė, kad tolesnės derybos, „labai tikėtina“, vyks Islamabade.
Izraelio kariuomenės vadas įsako sukurti „Hezbollah“ „žudymo zoną“
Izraelio kariuomenės štabo viršininkas pareiškė įsakęs teritorijas į pietus nuo Libano Litanio upės paversti „Hezbollah“ „žudymo zona“, kariams ten vykdant didelį puolimą.
Kinija palaiko taikos derybų „postūmį“
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) savo kolegai iš Irano sakė, kad Pekinas „palaiko paliaubų ir taikos derybų postūmio išlaikymą“.
JAV teigia užblokavusios 10 laivų iš Irano uostų
JAV kariuomenės vadavietė CENTCOM, kurios veikimo zona apima Artimuosius Rytus, pranešė, kad per pirmąsias 48 jūrų blokados prieš Iraną valandas sustabdė 10 laivų, plaukiančių iš šios šalies uostų.
Tačiau laivų sekimo duomenys rodo, kad mažiausiai trys laivai, plaukiantys iš Irano uostų, kirto Hormuzo sąsiaurį, nors kai kurie šiuo maršrutu plaukę laivai vėliau apsisuko.
JAV pagrasino Iranui: „Iraniečiai turi žinoti“
JAV administracija pagrasino Iranui naujomis sankcijomis. Pavyzdžiui, gali būti įvestos sankcijos įmonėms ir šalims, kurios toliau perka Irano naftą ir administruoja Irano turtą, sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.
„Iraniečiai turi žinoti, kad tai yra finansinis ekvivalentas bombų atakoms“, – pažymėjo jis.
JAV jau yra įvedusios virtinę sankcijų Iranui ir politinei vadovybei Irane. Po Irano atakų prieš kaimynines šalis dabar ir Persijos įlankos valstybės labiau nei iki šiol pasirengusios paremti sankcijas Iranui ir sustabdyti finansų srautus, kalbėjo S. Bessentas.
Šiuo metu tarp JAV ir Irano galioja dviejų savaičių paliaubos. Vyksta pokalbiai dėl paliaubų pratęsimo ir derybų dėl ilgalaikio konflikto sureguliavimo atnaujinimo.
Izraelis plečia saugumo zoną Libane, Netanyahu skelbia 2 pagrindinius derybų tikslus
Tęsiantis atakoms su „Hezbollah“, Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad išplės saugumo zoną Libane.
Jis nurodęs Izraelio ginkluotosioms pajėgoms dar labiau išplėsti saugumo zoną Pietų Libane, pareiškė B. Netanyahu, kurį pranešime cituoja jo biuras. Paraleliai vyksta derybos su Libanu. Izraelio saugumo kabinetas, anot žiniasklaidos, trečiadienį tarėsi dėl paliaubų. Tačiau posėdis baigėsi nepriėmus sprendimo, tinkle „X“ rašė „Axios“ reporteris Barkas Ravidas.
Pirmą kartą per kelis dešimtmečius antradienio vakarą Vašingtone Izraelio ir Libano atstovai susitiko tiesioginių pokalbių politiniu lygiu.
Yra du pagrindiniai derybų su Libanu tikslai, teigė B. Netanyahu. Tai Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės nuginklavimas ir ilgalaikė taika“.
Libano vyriausybė, kuri nėra karo šalis besitęsiančiame Izraelio ir „Hezbollah“ konflikte, nori paliaubų ir Izraelio karių išvedimo iš Pietų Libano.
Trečiadienį Izraelio kariuomenė ir „Hezbollah“ vėl surengė abipusius apšaudymus.
Saugumo zona Pietų Libane bus išplėsta ir į rytus – Hermono kalno šlaitų link, „kad galėtume geriau padėti savo drūzų broliams jų sunkioje padėtyje“, sakė B. Netanyahu.
Drūzai laikomi Izraelio sąjungininkais. Hermono kalnų masyvas driekiasi palei Sirijos ir Libano sieną. Pietuose jis baigiasi Izraelio aneksuotose Golano aukštumose.
Pentagonas kreipėsi į automobilių gamintojus – prašo gaminti ginklus
Pentagonas kreipėsi į automobilių gamintojus su prašymu padidinti ginklų gamybą. Apie tai rašo „Wall Street Journal“, praneša UNIAN.
JAV paskelbė naujas sankcijas Irano naftos sektoriui
Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė griežtinančios sankcijas Irano naftos pramonei, nes Teheranas toliau blokuoja Hormuzo sąsiaurį.
Naujos sankcijos nukreiptos į naftos transportavimo infrastruktūrą ir bus taikomos daugiau nei dviem dešimtims asmenų, įmonių ir laivų, susijusių su naftos transportavimo magnato Mohammado Hosseino Shamkhani valdomu tinklu, pranešė Iždo departamentas.
„Iždo departamentas aktyviai vykdo operaciją „Ekonominis įniršis“ prieš režimo elitą, pavyzdžiui, Šamchani šeimą, kuri bando pasipelnyti Irano žmonių sąskaita“, – pareiškime sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas, užsimindamas apie finansinio spaudimo kampaniją prieš Iraną.
M. H. Shamkhani yra buvusio saugumo pareigūno Ali Shamkhani, buvusio Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei patarėjo, sūnus. Šie du pareigūnai buvo nužudyti vasario 28 d. – pirmąją JAV ir Izraelio atakų dieną ir Artimųjų Rytų karo pradžioje.
„Jungtinės Valstijos imasi veiksmų siekdamos ryžtingai apriboti Irano galimybes gauti pajamų, kai šis bando laikyti Hormuzo sąsiaurį įkaitu“, – teigė Valstybės departamentas atskirame komunikate.
Iranas faktiškai uždarė Hormuzo sąsiaurį – pagrindinį naftos ir dujų transportavimo kanalą, keršydamas už JAV ir Izraelio karo kampaniją. JAV dabar vykdo Irano uostų jūrinę blokadą.
Antradienį Iždo departamentas pranešė, kad nepratęs laikino sankcijų sušvelninimo, leidžiančio parduoti jau jūroje esančią Irano naftą. Tai buvo bandymas sumažinti spaudimą naftos kainoms, kurios dėl karo šoktelėjo.
JAV teigia, kad Irano ir Jungtinių Arabų Emyratų teritorijoje veikiantis Shamkhani tinklas išvengia sankcijų pasinaudodamas grupe iš pažiūros teisėtų konsultavimo ir laivybos bendrovių, kurios valdo tinklo laivyną. Praėjusiais metais Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas subjektams, susijusiems su šiuo tinklu.
Iždo departamentas taip pat trečiadienį paskelbė įvedantis sankcijas Irano piliečiui Seyedui Naiemaei Badroddinui Moosavi, kurį apibūdino kaip Irano remiamos karinės grupuotės „Hezbollah“ finansininką, ir „trims įmonėms, susijusioms su sudėtingu pinigų plovimo planu, apimančiu Irano naftos pardavimą mainais į Venesuelos auksą“.
Daugėja ženklų, kad JAV ir Iranas suengs antrą taikos derybų ratą
Žlugus pirmajam JAV ir Irano taikos derybų ratui, daugėja ženklų, kad bus suengtas antrasis.
„Tokios diskusijos vyksta“, – trečiadienį komentuodama naujų pokalbių galimybę sakė JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovė Karoline Leavitt. JAV vyriausybė esą nusiteikusi optimistiškai, kad susitarimas gali būti pasiektas.
„Labai tikėtina“, kad antrasis derybų ratas vėl vyks Pakistano sostinėje Islamabade, teigė K. Leavitt.
Pakistanas tuo tarpu tęsia savo tarpininkavimo pastangas. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį Teherane priėmė Pakistano kariuomenės vado Asimo Muniro vadovaujamą delegaciją.
Pasak Irano valstybinės televizijos, susitikime turėjo būti perduota nauja JAV žinutė ir aptarta antrojo derybų rato galimybė. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovo Esmailo Baghai duomenimis, jau ir praėjusiomis dienomis „per Pakistaną pasikeista keliomis žinutėmis“ su JAV.
JAV ir Iranas prieš savaitę susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų. Per šį laiką, tarpininkaujant Pakistanui, turi vykti derybos dėl ilgalaikės karo pabaigos. JAV ir Izraelis vasario pabaigoje pradėjo atakas prieš Iraną.
Pirmasis Irano ir JAV derybų ratas savaitgalį Islamabade baigėsi be rezultatų. Svarbiausias ginčytinas klausimas buvo Irano branduolinė programa. D. Trumpas tada įvedė Irano uostų Hormuzo sąsiauryje blokadą.
„Politico“: JAV žaidžia mirtinas slėpynes su Iranu
JAV karinis jūrų laivynas žaidžia mirtiną slėpynių žaidimą su Irano minomis, trečiadienį paskelbė „Politico“.
Iš Khamenei aplinkos – grasinimas Trumpui
Irano aukščiausiojo lyderio Mojtabos Khamenei karinis patarėjas Mohsenas Rezaee pagrasino atakomis prieš JAV laivus Hormuzo sąsiauryje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori savo šalį padaryti „Hormuzo sąsiaurio policininku, – sakė M. Rezaee trečiadienį per Irano valstybinę televiziją.
„Ar tai galingos armijos, tokios kaip JAV, darbas?“ – klausė jis.
„Mūsų pirmosios raketos paskandins jų laivus, – kalbėjo patarėjas. – Jie tikrai gali tapti mūsų raketų atakų taikiniu, ir mes galime juos sunaikinti“.
D. Trumpas įvedė Irano uostų Hormuzo sąsiauryje blokadą, kai savaitgalį be rezultatų baigėsi pirmosios Irano ir JAV derybos.
Nuo Irano karo pradžios vasario pabaigoje naftos ir dujų gabenimui svarbus sąsiauris jau de facto didžiąja dalimi blokuojamas Irano revoliucinės gvardijos. Dėl to pasaulyje smarkiai išaugo naftos ir suskystintų dujų kainos.
M. Rezaee, kuris net Revoliucinės gvardijos gretose laikomas kietosios rankos šalininku, taip pat pareiškė esą prieš galiojančių paliaubų pratęsimą. Tačiau tai esą „jo asmeninė nuomonė“.
Iranas teigia, kad 26 mln. žmonių pasirinko savanorišką karinę tarnybą
Nepaisant dabartinių paliaubų kare su JAV ir Izraeliu, daugiau nei 26 mln. žmonių savanoriškai pasirinko karinę tarnybą.
Tai yra kampanijos „Paaukok savo gyvybę“ dalis, trečiadienį pranešė valstybinis transliuotojas IRIB.
Irane gyvena apie 90 mln. žmonių.
Pasak valstybinio radijo, savanoriai bus dislokuojami kartu su Revoliucine gvardija ir kariuomene. Taip pat planuojamos žmonių grandinės siekiant apsaugoti potencialius taikinius.
Pasak IRIB, tarp užsiregistravusiųjų yra Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas, dauguma jo ministrų, taip pat daugybė pareigūnų, sportininkų ir menininkų. Užsiregistravo ir įtakingas parlamento pirmininkas Mohammadas Bagher Ghalibafas.
Iš Trumpo – žinia dėl Izraelio ir Libano derybų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Izraelio ir Libano vadovų derybos įvyks ketvirtadienį, rašo „Sky news“. Jis pridūrė, kad abiem šalims „stengiasi suteikti šiek tiek laiko atsikvėpti“.
„Bandoma sukurti šiek tiek erdvės tarp Izraelio ir Libano. Praėjo daug laiko, kai šie du lyderiai paskutinį kartą kalbėjosi – net 34 metai. Tai įvyks rytoj. Puiku!“ – „Truth social“ ketvirtadienio rytą parašė D. Trumpas.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį susitiko su savo saugumo kabinetu ir, kaip tikėtasi, svarstė paliaubų susitarimą su Libanu, kur yra įsikūrusi Irano remiama karinė grupuotė „Hezbollah“.
„Hezbollah“ anksčiau pareiškė, kad paliaubos gali įvykti „netrukus“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas: Izraelis ir Libanas susitarė dėl 10 dienų paliaubų
Izraelis ir Libanas susitarė dėl 10 dienų paliaubų, kurios prasidės jau ketvirtadienį, pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su izraeliečių premjeru Benjaminu Netanyahu ir libaniečių lyderiu Josephu Aounu.
„Šie du lyderiai susitarė, kad siekdami TAIKOS tarp savo šalių, jie oficialiai pradės 10 dienų PALIAUBAS 17 val. Rytų standartiniu (vidurnaktį Lietuvos) laiku“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė D. Trumpas, neužsimindamas apie Libano „Hezbollah“ judėjimą.
D. Trumpas anksčiau buvo paskelbęs, kad Izraelio ir Libano lyderiai ketvirtadienį kalbėsis apie kovų tarp Izraelio ir Irano remiamos kovotojų grupuotės „Hezbollah“ Libane nutraukimą, tačiau J. Aounas atsisakė kalbėtis su B. Netanyahu, sakė su įvykiais susipažinęs libaniečių vyriausybės pareigūnas.
Šis pokalbis būtų buvęs pirmasis kartas per daugiau nei 30 metų, kai abiejų šalių vadovai pasikalbėtų tiesiogiai.
Vyriausybės pareigūnas, kuris kalbėjo anonimiškumo sąlyga, teigė, kad šios pastabos buvo išsakytos per pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir kad Vašingtonas „supranta Libano poziciją“.