TATENA reikalauja neatidėliotinos prieigos prie Irano branduolinių objektų
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) reikalauja neatidėliotinos prieigos prie daugiau kaip dešimties Irano branduolinių objektų, teigiama ataskaitoje, kurią ketvirtadienį gavo naujienų agentūra „dpa“.
Teheranas pastaraisiais mėnesiais suteikė TATENA inspektoriams prieigą tik prie vieno branduolinio objekto, ataskaitoje, kuri dar nebuvo paskelbta, pažymi TATENA vadovas Rafaelis Grossi.
Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucijai labai svarbu „neatidėliojant atlikti patikrinimus Irane“, sakė R. Grossi, nors ir pripažino, kad JAV ir Izraelio smūgiai į Irano branduolinius objektus „sukūrė precedento neturinčią situaciją“.
Teheranas iš esmės sustabdė bendradarbiavimą su TATENA inspektoriais, kai JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo atakuoti Iraną. Likus vos kelioms dienoms iki ataskaitos paskelbimo ir prieš kitą pirmadienį vyksiantį TATENA valdytojų tarybos posėdį Iranas šią savaitę leido patikrinti savo atominę elektrinę Bušehre.
Šalis iš viso turi 22 branduolinius objektus, o dauguma jų karo metu tapo taikiniais.
Izraelis ir JAV 2025 m. birželį surengė smarkias atakas prieš tris pagrindinius Irano branduolinius objektus. TATENA duomenimis, iki šių smūgių Iranas turėjo apie 440 kg urano, prisodrinto iki 60 proc. Pasak ekspertų, to pakaktų keliems branduoliniams ginklams pagaminti, jei medžiaga būtų dar labiau prisodrinta.
Teheranas nuolat neigia, kad siekia pasigaminti branduolinę bombą. Minėtų atsargų buvimo vieta ir būklė šiuo metu neaiški.
„Reikia kuo skubiau spręsti problemą, susijusią su tuo, kad (TATENA) nebeturi nuolatinės informacijos apie visą anksčiau deklaruotą branduolinę medžiagą paveiktuose Irano objektuose“, – nurodė R. Grossi.
JAV ir Irano derybos dėl pagrindų susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti dabartinį karą, jau kelis mėnesius stringa. Vienos iš pagrindinių kliūčių – Hormuzo sąsiaurio kontrolė ir Irano branduolinė programa.
Trumpą supykdė „nepatriotiškas“ balsavimas Atstovų Rūmuose dėl karo Irane
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį griežtai sukritikavo JAV Atstovų Rūmų balsavimą, kuriuo siekiama įpareigoti atitraukti amerikiečių karius iš karo su Iranu. D. Trumpas teigė, esą šis „nepatriotiškas“ ėjimas sutrikdė derybas su Teheranu.
Šis iš esmės simbolinis balsavimas įvyko „pačioje mano galutinių derybų dėl karo su Irano Islamo Respublika pabaigoje. Kas galėtų padaryti tokį nepatriotišką dalyką? Jie žino, kokioje stadijoje dabar yra derybos“, – savo platformoje „Truth Social“ skundėsi JAV prezidentas.
Akivaizdžiai nepaklusdami D. Trumpui, keturi daugumą turinčios jo Respublikonų partijos nariai trečiadienį prisijungė prie demokratų ir parėmė siūlymą apriboti JAV prezidento karinių veiksmų laisvę Irane. Siūlymas buvo priimtas 215 balsais prieš 208 ir dabar keliauja į Senatą.
Ši priemonė, kuriai galiausiai gali tekti susidurti su prezidento veto, buvo pirmasis atvejis nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios prieš tris mėnesius, kai respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai patvirtino priemonę, kuria siekiama priversti D. Trumpą nutraukti karines operacijas prieš Teheraną.
Demokratai kaltina D. Trumpą Konstitucijos pažeidimu, nes jis vasario pabaigoje kartu su Izraeliu surengė smūgius Iranui be Kongreso leidimo.
Pagal Karo galių įstatymą prezidentai turi 60 dienų terminą gauti Kongreso pritarimą po to, kai į karo veiksmus įtraukia JAV pajėgas. Šis terminas baigėsi prieš kelias savaites, o demokratai teigia, kad D. Trumpas dabar pažeidžia įstatymą.
„(Demokratai – ELTA) mieliau rinktųsi mūsų šalies nesėkmę, nei man duotų dar vieną iš daugybės pergalių. Keturi respublikonai – tai jau visai kita kalba. Jie vaidina teisuolius! Jiems turėtų būti gėda“, – aiškino D. Trumpas.
Kaip rašė ELTA, Atstovų Rūmų priimta rezoliucija yra simbolinė ir tiesioginių pasekmių JAV politikai Irano atžvilgiu neturi, tačiau ji išryškina didėjantį politinį spaudimą D. Trumpui, ypač turint galvoje tai, kad iki kadencijos vidurio Kongreso rinkimų liko penki mėnesiai.
D. Trumpo karo strategijai dabar atvirai priešinasi ir vis daugiau respublikonų.
Šiuo metu kare su Iranu galioja paliaubos ir tebevyksta derybos dėl galimo pagrindų susitarimo, kuriuo būtų užbaigtas konfliktas. Nepaisant to, pastarosiomis dienomis abi šalys ne kartą surengė atakas viena prieš kitą.
Atstovų Rūmų rezoliuciją dar turi patvirtinti Senatas – kiti Kongreso rūmai. Net ir tuomet JAV prezidentas galėtų vetuoti abiejų rūmų priimtą rezoliuciją. Norint panaikinti tokį veto, reikėtų dviejų trečdalių balsų daugumos, kurią sutelkti beveik neįmanoma.
Maždaug prieš dvi savaites JAV Senatas nubalsavo už griežtesnę karo Irane priežiūrą. Daugumą užtikrinti tuomet padėjo keturi respublikonai, nusprendę nesilaikyti savo partijos linijos.
Apklausa: Izraelio šiaurėje Netanyahu praranda populiarumą
Prieš spalį planuojamus parlamento rinkimus Izraelio šiaurėje smarkiai mažėja ministro pirmininko Benjamino Netanyahu populiarumas. Tai rodo ketvirtadienį paskelbti Hebrajų universiteto Agam Labs instituto apklausos rezultatai, kuriais remiasi agentūra „Reuters“.
Daugelis žmonių ten reikalauja griežtesnių veiksmų prieš radikalų „Hezbollah“ judėjimą, kuris iš Libano vis leidžia raketas į Šiaurės Izraelį. Remiantis apklausa, regione šiuo metu tik 23 proc. rinkėjų balsuotų už B. Netanyahu „Likud“ partiją. Per rinkimus 2022 m. jų dar buvo 35 proc.
Valdančiosios partijos populiarumo smukimas šiaurėje, kur gyvena maždaug penktadalis balsavimo teisę turinčių žmonių, yra tris kartus didesnis nei likusioje šalies dalyje. Apie 70 proc. respondentų šiaurėje nurodė nesantys patenkinti tuo, kaip B. Netanyahu sprendžia konfliktą.
Daug gyventojų Izraelio šiaurėje skeptiškai vertina trečiadienio vakarą Izraelio ir Libano pasiektą sąlyginių paliaubų susitarimą. Jie reikalauja griežtesnių karinių veiksmų – iki visiško „Hezbollah“ nuginklavimo.
Daugelis rinkėjų reiškė būgštavimus, kad B. Netanyahu pasiduoda JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimui. Premjeras netrukus po susitarimo pareiškė, kad karinės operacijos, nepaisant paliaubų, kol kas bus tęsiamos. Politiniai konkurentai, pavyzdžiui, buvęs Generalinio štabo vadas Gadis Eisenkotas, kaltino ministrą pirmininką statant ant kortos nacionalinį saugumą. Dėl besitęsiančių atakų viešasis gyvenimas tokiuose miestuose kaip Kirjat Šimona, kuris yra buvęs „Likud“ partijos bastionas, smarkiai paralyžiuotas.
Po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d. „Hezbollah“ pradėjo Izraelio šiaurinės dalies apšaudymą. Po eskalacijos ir JAV ir Izraeliui vasario 28 d. pradėjus Irano puolimą, Izraelis išplėtė savo operacijas Pietų Libane. Tel Avivo universiteto Nacionalinio saugumo studijų instituto duomenimis, nuo 2023 m. spalio Izraelio šiaurėje per „Hezbollah“ atakas žuvo daugiau kaip 50 civilių. Libane, oficialiais duomenimis, nuo tada Izraelio karinės operacijos pražudė daugiau kaip 7,5 tūkst. žmonių gyvybių.
Izraelio gynybos ministras: kariuomenė smogs Beirutui, jei „Hezbollah“ atakuos
Izraelio gynybos ministras ketvirtadienį pareiškė, kad paliaubų susitarimas su Libanu suteikia kariuomenei laisvę smogti Beirutui, jei „Hezbollah“ atakuos Izraelio bendruomenes.
Jis pridūrė, kad operacijos Pietų Libane bus tęsiamos.
„IDF (Izraelio gynybos pajėgos) šiuo etapu tęs ugnies ir sausumos operacijas, liks saugumo zonoje Libane iki Geltonosios linijos, įskaitant Boforo rajoną, be gyventojų grįžimo, toliau ardydamos teroristų infrastruktūrą“, – sakoma Israelio Katzo (Israelio Kaco) pareiškime, kuriame jis pasveikino trečiadienį pasiektą paliaubų susitarimą.
Jis teigė, kad Izraelio pajėgos išlaikė „veiksmų laisvę, su amerikiečių palaikymu, smogti Beirutui reaguojant į ugnį prieš Izraelio bendruomenes ir teritoriją“.
Paskelbus apie sąlygines paliaubas, Libano žiniasklaida praneša apie Izraelio smūgius
Libano oficialioji žiniasklaida pranešė apie Izraelio smūgius šalies pietuose ketvirtadienio rytą, praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo paskelbta apie tarp Izraelio ir Libano sudarytas sąlygines paliaubas.
Valstybinė nacionalinė naujienų agentūra (NNA) pranešė apie Izraelio dronų smūgius keliuose keliose Pietų Libano vietose ir teigė, kad per bent vieną iš jų nukentėjo žmonės.
Šalys trečiadienį susitarė įgyvendinti paliaubas, tačiau pareiškė, kad tam reikės „visiško ugnies nutraukimo“ iš Irano remiamos „Hezbollah“ pusės, teigiama bendrame pareiškime po JAV vadovaujamų derybų Vašingtone.
Izraelis patvirtino daugiau kaip 2 tūkst. būstų Vakarų Krante statybą
Izraelis patvirtino daugiau kaip 2 tūkst. naujų būstų trijose žydų gyvenvietėse okupuotame Vakarų Krante statybą. Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų finansų ministras Bezalelis Smotrichas trečiadienį pranešė, kad planavimo komitetas priėmė sprendimą dėl iš viso 2 162 būstų statybos. Planai apima 1 006 butus vienoje naujoje gyvenvietėje prie Jeruzalės, 922 netoli palestiniečių Nabluso miesto 234 netoli Hebrono. Kada statybos bus pradėtos, kol kas neaišku, praneša agentūra „Reuters“.
Pasak B. Smotricho,, kuris turi plačius civilinės administracijos įgaliojimus Vakarų Krante, nauji būstai sustiprins Izraelio kontrolę teritorijoje, padidins saugumą ir „sukurs aiškius faktus vietoje“, kad būtų užkirstas kelias Palestinos valstybės atsiradimui.
Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas griežtai pasmerkė šiuos planus. „Provokacinė“ Izraelio politika esą stumia regioną į dar vieną smurto spiralę. M. Abbasas paragino JAV sustabdyti Izraelio „beprotybę“.
Tokios šalys, kaip Didžioji Britanija ir Prancūzija dėl kaltinimų kurstant smurtą prieš palestiniečius taiko sankcijas B. Smotrichui. Jis griežtai atmeta Palestinos valstybės idėją.
Dešinės pakraipos Izraelio premjero Benyamino Netanyahu vyriausybė smarkiai forsuoja žydų gyvenviečių plėtrą Vakarų Krante ir naujų kūrimą.
Dauguma valstybių Izraelio gyvenvietes Vakarų Krante laiko neteisėtomis ir didele kliūtimi dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui. Palestiniečiai nori, kad Vakarų Krantas, Rytų Jeruzalė ir Gazos Ruožas sudarytų jų būsimą nepriklausomą valstybę. Šiuo metu tarp maždaug 3 mln. palestiniečių Vakarų Krante gyvena apie pusė milijono izraeliečių.
Trumpas apie susitarimą su Iranu: „Tai gali, pavyzdžiui, įvykti savaitgalį“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl optimistiškai kalba apie galimą susitarimą su Iranu. Jis trečiadienį Vašingtone sakė, kad derybos vyksta „labai gerai“ ir galimai savaitgalį bus pasiektas susitarimas.
Taip D. Trumpas paprieštaravo Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Araghchi, pareiškusiam, kad derybose „apčiuopiamos pažangos nėra“. Kaip tolesnių derybų sąlygą šis vėl įvardijo reikalavimą, kad Izraelis nutrauktų savo atakas prieš Irano remiamą „Hezbollah“ grupuotę Libane. Tai komentuodamas, D. Trumpas teigė, kad norėtų Libano klausimą nagrinėti „atskirai“.
Kalbėdamas apie galimą susitarimą su Iranu, D. Trumpas pridūrė: „Žinoma, gali būti, kad tai neįvyks, niekas nežino – bet jei įvyks, tai gali, pavyzdžiui, įvykti savaitgalį“. Pastaruoju metu buvo deramasi dėl pagrindų susitarimo, numatančio paliaubų pratęsimą 60 dienų. Tuo metu turėtų vykti derybos dėl Irano branduolinės programos.
JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio tuo tarpu patvirtino savo teiginius, kad karinė operacija „Epinis įniršis“ Irane jau pasibaigusi.
„Mes neberengiame besitęsiančių atakų Irane, kad susilpnintume jų karines pajėgas“, – sakė jis per klausymus Kongrese. JAV pajėgos pastaruoju metu smogė Irano taikiniams, tačiau tai argumentavo „savigyna“.
JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo Irano puolimą. Teheranas reagavo raketų ir dronų smūgiais prieš Izraelį bei kelias Persijos įlankos šalis ir JAV bazes regione. Nuo balandžio 8 d. galioja trapios paliaubos.
Civilinė gynyba: per Izraelio smūgius Gazos Ruože žuvo mažiausiai 8 žmonės
Ketvirtadienį per Izraelio atakas Gazos Ruože žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, naujienų agentūrai AFP pranešė palestiniečių teritorijos civilinės gynybos agentūros atstovas spaudai.
„Mažiausiai aštuoni kankiniai žuvo per Izraelio oro smūgius Gazos mieste auštant“, iš kurių septyni žuvo per smūgius gyvenamiesiems pastatams, o vienas – Al Šati pabėgėlių stovykloje į vakarus nuo Gazos miesto, nurodė atstovas spaudai Mahmoudas Bassalas (Mahmudas Basalas).
Gazos ligoninė taip pat pranešė apie 15 per smūgius sužeistų žmonių, pridūrė M. Bassalas.
Izraelis komentaro kol kas nepaskelbė.
Nepaisant techniškai nuo spalio galiojančių paliaubų, Gazos Ruožą krečia kasdienis smurtas, o daugiau nei pusę jo kontroliuoja Izraelio kariuomenė.
Nuo paliaubų pradžios per Izraelio smūgius žuvo mažiausiai 936 žmonės, teigia „Hamas“ kontroliuojama Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija, kurios duomenis JT laiko patikimais.
Tiek „Hamas“, tiek Izraelis kaltina vienas kitą paliaubų pažeidimu.
Pirmasis paliaubų etapas apėmė paskutinių „Hamas“ laikomų Izraelio įkaitų paleidimą mainais į Izraelio sulaikytus palestiniečius.
Perėjimas prie antrojo paliaubų etapo, kuris turėjo apimti „Hamas“ nusiginklavimą ir laipsnišką Izraelio kariuomenės pasitraukimą, įstrigęs jau ne vieną mėnesį.
Praėjusią savaitę Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) pareiškė įsakęs kariuomenei perimti 70 proc. Gazos Ruožo kontrolę.
Naujausias „Hamas“ ginkluoto sparno Gazos Ruože vadovas Mohammedas Odeh (Mohamedas Odė) žuvo per Izraelio smūgį praėjusią savaitę, praėjus mėnesiui po to, kai taip pat buvo nužudytas jo pirmtakas.
Iranas: kontaktas su JAV palaikomas ir toliau
Nesiliaujant spėlionėms dėl derybų tarp JAV ir Irano pabaigos, Irano užsienio reikalų ministras pabrėžia, kad kontaktas tarp šalių ir toliau palaikomas. Komunikacija su JAV nėra nutraukta, sakė Abbasas Araghchi interviu Libano stočiai „Al Majadin“, kuri artima „Hezbollah“ grupuotei.
Ministro teigimu, buvo apsikeista „žinutėmis dėl būtinybės nutraukti agresiją prieš Beirutą“. Vis dėlto derybų procese „jokios apčiuopiamos pažangos nepasiekta“.
Teherano sugrįžimas prie derybų stalo yra „susietas su sąlyga užtikrinti Irano žmonių teises, užbaigti karą Libane ir sumažinti įtampą regione“, kalbėjo A. Araghchi
Praėjusiomis dienomis iraniečių žiniasklaida, remdamasi derybų šaltiniais, pranešė, kad netiesioginiai pokalbiai tarp karo šalių jau kelias dienas nevyksta. Tai argumentuota besitęsiančiu Izraelio karu prieš „Hezbollah“ grupuotę Libane.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paneigė, kad pokalbiai nevyksta.
„Derybos tarp mūsų nepaliaujamai vyksta – ir prieš keturias dienas, prieš tris dienas, prieš dvi dienas, prieš dieną ir šiandien“, – rašė respublikonas antradienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
Painiavos sukėlė ir teiginiai iš Irano apie smūgį Kuveito oro uostui naktį į trečiadienį. Oficialiais duomenimis, per jį žuvo vienas žmogus ir daugiau kaip 60 buvo sužeista.
Irano revoliucinė gvardija (IRGC) pradžioje nepaneigė atakos. Tačiau kai Kuveitas dėl jos išsiuntė Irano diplomatinį personalą, IRGC atstovas vakare, pasak Irano naujienų agentūros „Tasnim“, paneigė, kad Kuveitas buvo užpultas. Žalą esą padarė nuklydusios JAV gynybinės raketos.
JAV Atstovų Rūmai priėmė rezoliuciją, kuria siekiama sustabdyti karinius veiksmus prieš Iraną
Trečiadienį JAV Atstovų Rūmai priėmė rezoliuciją dėl karo įgaliojimų, kuria siekiama priversti Donaldą Trumpą išvesti JAV pajėgas ir nutraukti karo veiksmus prieš Iraną, taip didinant prezidentui daromą politinį spaudimą.
Šioje simbolinėje rezoliucijoje teigiama, kad, norint pradėti bet kokius karinius veiksmus, būtina pirma oficialiai paskelbti karą arba gauti Kongreso leidimą. Išimtis būtų taikoma operacijoms, būtinoms apginti Jungtines Valstijas ar sąjungininkus nuo neišvengiamų atakų.
Už rezoliuciją balsavo 215, prieš – 208 Atstovų Rūmų nariai, o prie demokratų prisijungė ir keturi respublikonai iš D. Trumpo vadovaujamos partijos, padėdami užtikrinti jos priėmimą.
Ši rezoliucija tiesioginių pasekmių JAV politikai Irano atžvilgiu neturi, tačiau pabrėžia didėjantį politinį spaudimą D. Trumpui, ypač turint omenyje tai, kad iki vidurio kadencijos Kongreso rinkimų liko penki mėnesiai.
D. Trumpo karo strategijai dabar atvirai priešinasi ir vis daugiau respublikonų.
Šiuo metu kare su Iranu galioja paliaubos ir tebevyksta derybos dėl galimo pagrindų susitarimo, kuriuo būtų užbaigtas konfliktas. Nepaisant to, pastarosiomis dienomis abi šalys ne kartą surengė atakas viena prieš kitą.
Atstovų Rūmų rezoliuciją dar turi patvirtinti Senatas – kiti Kongreso rūmai. Net ir tuomet prezidentas galėtų vetuoti abiejų rūmų priimtą rezoliuciją. Norint panaikinti tokį veto, reikėtų dviejų trečdalių balsų daugumos, o tai yra labai mažai tikėtina.
Maždaug prieš dvi savaites JAV Senatas nubalsavo už griežtesnę Irano karo priežiūrą. Daugumą užtikrinti padėti keturi respublikonai, nusprendę nesilaikyti savo partijos pozicijos.
Tarp Izraelio ir Libano – susitarimas dėl sąlyginių paliaubų
Izraelis ir Libanas trečiadienį susitarė dėl ugnies nutraukimo, tačiau, kaip teigiama bendrame pareiškime, paskelbtame po JAV vadovaujamų derybų Vašingtone, tam reikės, kad Irano remiama grupuotė „Hezbollah“ „visiškai nutrauktų“ ugnį.
Abi oficialių diplomatinių santykių nepalaikančios šalys taip pat susitarė įsteigti „bandomąsias zonas“, kuriose Libano ginkluotosios pajėgos „perims išskirtinę teritorijos kontrolę, pašalinus visus nevalstybinius subjektus“.
Pranešime taip pat nurodyta, kad abi pusės susitarė vėl susitikti ir tęsti derybas „politiniais bei saugumo klausimais birželio 22 d. savaitę, kad galėtų pasiekti visapusišką susitarimą“.
„Visos šalys dar kartą patvirtino, kad Izraelio ir Libano santykių ateitį turi spręsti šių dviejų suverenių valstybių vyriausybės“, – teigiama toliau pareiškime.
„Jos nesutinka su jokiais bet kurios valstybės ar nevalstybinio subjekto bandymais laikyti Libano ateitį įkaite“, – teigiama dokumente, kuriame akivaizdžiai užsimenama apie Iraną ir jo sąjungininkę karinę grupuotę „Hezbollah“.
Derybos prasidėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad abi šalys įsipareigojo sušvelninti įtampą.
Tačiau tarp Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“ toliau vyksta susišaudymai: „Hezbollah“ paskelbė trečiadienį surengusi raketų atakas prieš šiaurės Izraelį, o Libanas praneša, kad Izraelio smūgiai pietuose nusinešė mažiausiai devynių žmonių gyvybes, o tarp žuvusiųjų yra du greitosios pagalbos medikai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Hezbollah“ atmeta paliaubas su Izraeliu
„Hezbollah“ pareigūnas ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad grupuotė informavo Libano institucijas atmetanti paliaubas, apie kurias buvo paskelbta po diena anksčiau Vašingtone įvykusių Izraelio ir Libano derybų.
Anonimiškumo prašęs pareigūnas sakė, kad ši pozicija, kurią per televiziją paskelbė „Hezbollah“ vadovas Naimas Qassemas buvo perduota parlamento pirmininkui Nabihui Berriui, „Hezbollah“ sąjungininkui, kuris veikia kaip tarpininkas, kuris „pritaria šiai pozicijai“.
Libano prezidentas Josephas Aounas anksčiau ketvirtadienį sakė laukiantis „Hezbollah“ atsakymo.