Į pietvakarius nuo Argentinos sostinės Buenos Airių yra nedidelis miestelis Epecuen arba „Amžinasis šaltinis“. Tiksliau buvo. Nuo 1985 metų šis kurortas užlietas vandeniu. Tik 2009 metais potvynis pradėjo po truputį slūgti, rašo bild.de.
Vaizdai iš šio miestelio – apokaliptiniai. Čia – atviri karstai, automobilių laužas, medžių stiebai. Viskas padengta druskos sluoksniu. Epecuen ežeras 1985 metų lapkričio 10 dieną dėl ilgamečių potvynių pralaužė užtvankas ir paskandino visą miestelį.
1993 metais šioje vietoje vandens gylis siekė 10 metrų. „Turėjau daug šunų ir kačių. Jie pabėgo likus kelioms dienoms iki potvynio ir aš jų daugiau niekada nemačiau“, - pasakoja buvusi miestelio gyventoja 48 metų Norma Berg. Ji tiki, kad gyvūnėliai jautė artėjant potvynį.
1500 žmonių surinkti savo turtui turėjo vos kelias valandas, todėl didesnė dalis jų turto liko savo vietose.
Prieš 1985 metus sukorę 550 km nuo sostinės Buenos Airių turtingi miestiečiai mėgo maudytis druskingame ežere. Kasmet čia atvykdavo per 20 tūkst. svečių. Jie tikėjo, kad vanduo gydo nuo depresijos, reumato, odos ligų.
Pasak vienos indėnų legendos, ežeras atsirado vietoje, kur verkė vienos genties vado sūnus, praradęs savo mylimą moterį. Tik Negyvosios jūros Izraelyje vanduo yra druskingesnis.
Keistas miestas vaiduoklis buvo naudojamas kaip fonas daugelyje argentiniečių filmų. Tiesa, jis turi net išlikusių gyventojų. 81 metų Pablo Novakas, palikuonis išeivių iš Rytų Europos, nusprendė čia apsigyventi nepaisant sudėtingų sąlygų.
Jis įsikūrė griuvėsiuose ir 2009 metais nuslūgus vandeniui, netgi važinėjasi po miestą dviračiu. „Viskas čia tvarkoje. Aš tiesiog vienas. Skaitau laikraštį. Ir mąstau visuomet apie auksines šio miesto dienas“, - teigė jis. Kai vanduo pasitraukė, kartais čia užsuka daugiau žmonių, kad pasikapstytų tarp šiukšlių.
