Kazachstane kasmet spalį ir lapkritį, palaiminus šalies prezidentui ir vyriausybei, turtingiems arabų šalių šeichams leidžiama medžioti paukščius, įtrauktus į Raudonąją knygą.
Puošnusis einis, dar vadinamas drofa, įtrauktas į Kazachstano bei kaimyninių šalių Raudonąsias knygas, saugomas ties išnykimo riba atsidūręs paukštis, tačiau tai netrukdo šalies vadovams leisti komercinę šių paukščių medžioklę.
„Moksliniai tikslai“
Arabų šeichai iš Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro, Bahreino, Kuveito ir Saudo Arabijos princams kasmet sumedžioja iki trijų šimtų puošniųjų einių, nors patys Kazachstano piliečiai, bandantys medžioti šiuos paukščius, laikomi brakonieriais ir griežtai baudžiami. Tačiau tai, kas draudžiama kazachui, leidžiama arabui, jei jis labai turtingas ir turi ryšių Kazachstano sostinėje Astanoje. Tokiu atveju parūpinamas leidimas ir pasirašomas specialus vyriausybės potvarkis, leidžiantis sumedžioti ribotą kiekį į Raudonąją knygą įtrauktų paukščių „moksliniais tiriamaisiais tikslais“. Visa tai vyksta su šalies prezidento Nursultano Nazarbajevo žinia. Taip šalies valdžia laužo savo pačios priimtus įstatyminius aktus, kuriais draudžiama medžioti saugomus gyvūnus. Beje, Kazachstano Raudonojoje knygoje rašoma, kad „Puošnusis einis (drofa) daugelyje Kazachstano sričių yra labai retas. Neatmetama visiško šios rūšies išnykimo galimybė“.
Atsidėkoja už investicijas
Į Kazachstaną medžioti paukščių atskrenda turtingiausių Persijos įlankos šalių pirmieji asmenys. Savo neformalius medžioklės plotus pietiniame Kazachstane turi Saudo Arabijos karališkoji šeima ir kitų arabų šalių vadovai. Kazachstano pareigūnai nelinkę komentuoti šių medžioklių, tačiau yra prasitarę, jog šitaip šalis atsilygina už milijardines arabų šalių investicijas į Kazachstano ekonomiką bei palaiko neformalius ryšius su įtakingais Persijos įlankos regiono valstybių pareigūnais.
Yra paviešinta ir ofi ciali, tačiau absurdiškai skambanti versija – esą šiuos paukščius medžioti leidžiama tam, kad už gautus pinigus būtų užtikrinta kitų į Raudonąją knygą įtrauktų gyvūnų apsauga. Lietuvoje tai skambėtų maždaug taip – leidžiame medžioti erelius žuvininkus, kad už gautus pinigus saugotume stumbrus.
Vyriausybė kasmet leidžia arabams sumedžioti iki 120 paukščių, tačiau ši kvota visada viršijama, kartais – net kelis kartus. Sumedžioti puošnieji einiai paruošiami transportuoti į arabų šalis ir laikomi specialiuose šaldikliuose.
Blogas pavyzdys užkrečia
Kazachstanas leidžia ne tik medžioti puošniuosius einius, bet ir gaudyti bei išvežti į užsienį sakalus, kurie vėliau mokomi medžioti. Persijos įlankos regiono šalyse geras medžioklinis sakalas kainuoja 80–100 tūkst. JAV dolerių (190–230 tūkst. litų). Paprastiems mirtingiesiems gaudyti sakalus, o juo labiau išvežti juos į užsienį draudžiama. Už retųjų gyvūnų kontrabandą gresia kalėjimas.
Kazachstano kaimynės savo teritorijoje puošniųjų einių medžioklę draudžia ir komercinių medžioklių, atrodo, nerengia. Tuo tarpu Tadžikistane šiemet taip pat surengta puošniųjų einių medžioklė, kurioje dalyvavo Saudo Arabijos karaliaus Abdulos sūnėnas Saudas bin Muchamadas bin Abdurachmanas Ali Saudas. Tadžikai seka kazachų pavyzdžiu ir taip pat tikisi solidžių investicijų mainais į retų gyvūnų naikinimą.
