Tyrimais apie suvokiamus žmonių ir jų šunų panašumus siekiama išsiaiškinti, ar šie įspūdžiai atitinka tikrovę ir kaip jie veikia žmonių bei jų augintinių tarpusavio santykius. Naujausioje apžvalgoje apibendrinti 15 empirinių tyrimų rezultatai, kuriuose buvo nagrinėjami žmonių ir šunų panašumai tiek išvaizdos, tiek asmenybės požiūriu.
Kalbant apie asmenybę, tyrimai rodo, kad šunys ir jų šeimininkai gali turėti panašių bruožų – tokių kaip ekstravertiškumas, nervingumas ar bendravimo įgūdžiai. Kai kurie žmonės, ypač rinkdamiesi grynaveislį šunį, linkę pasirinkti tokį, kuris yra fiziškai į juos panašus.
Įdomu tai, kad egzistuoja ryšys tarp moterų plaukų ilgio ir jų pomėgio šunims su panašaus ilgio ausimis: trumpaplaukės moterys dažniau renkasi trumpaausius šunis.
Kitas tyrimas atskleidė, kad šeimininkų ir jų šunų panašumai ypač pastebimi akių srityje. Taip pat nustatyta teigiama koreliacija tarp šeimininkų kūno masės indekso (KMI) ir jų šunų antsvorio – tai galimai susiję su panašiu gyvenimo būdu.
Pažymėtina, kad dauguma šių tyrimų rėmėsi globėjų atsakymais į klausimynus, tad gali būti, jog rezultatai labiau atspindi jų pačių suvokimą.
Tačiau vienas eksperimentas parodė, kad dalyviai, niekada nesutikę tiriamų šunų ar jų šeimininkų, galėjo teisingai suporuoti jų nuotraukas pagal panašumą. Tai leidžia manyti, kad panašumas yra matomas objektyviai, ne tik šeimininko akimis.
Žmonės linkę bendrauti su tais, kurie yra į juos panašūs
Viena hipotezė siejama su evoliucija – žmonės natūraliai linkę burtis į grupes su tais, kurie yra panašūs į juos. Evoliucinėje aplinkoje priklausymas darnioms, nuspėjamoms grupėms skatino bendradarbiavimą ir didino išlikimo galimybes.
Šie mechanizmai iki šiol veikia mūsų santykius – tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais.
Panašumai taip pat pastebimi tarp žmonių, turinčių grynaveislius šunis – greičiausiai todėl, kad tokie šunys siejami su tam tikromis elgsenos savybėmis, kurios dėl veislės standartų yra labiau nuspėjamos.
Kiti galimi asmenybės panašumų paaiškinimai susiję su emociniais mainais tarp žmonių ir jų augintinių, abipusiu reguliavimu.
Pavyzdžiui, žmonės gali nejučia skatinti tam tikrą šuns elgesį, atitinkantį jų pačių įpročius ar nuostatas. Laikui bėgant, tokie sąveikos modeliai gali formuoti abiejų emocinę būseną.
Supratimas, kaip suvoktas panašumas daro įtaką žmogaus ir šuns ryšiui, gali padėti kurti gilesnę emocinę sąveiką, sustiprinti rūpestį bei kantrybę.
Šeimininkai gali būti atlaidesni augintinio elgesiui, jei jame atpažįsta dalį savęs.
Vis dėlto šie suvokimai gali ir klaidinti – žmonės linkę suteikti šunims žmogiškų savybių, ne visada matydami juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų.
Kas sieja žmones ir augintinius?
Net jei žmonių ir šunų asmenybės nėra panašios, jie gali puikiai sutarti. Tokia priešprieša gali būti naudinga – šuo paskatina šeimininką būti aktyvesniu, o žmogus suteikia gyvūnui stabilumo.
Bendras džiaugsmas, nusivylimas ar liūdesys, patiriami kartu, stiprina ryšį ir kuria abipusę paramą.
Tyrimai rodo, kad be panašumo, svarbus veiksnys yra suderinamumas. Prisirišimo stilius, emocinis reguliavimas ir asmenybės bruožai gali turėti tiek pat, o kartais ir daugiau įtakos nei išorinis ar charakterio panašumas.
Kaip ir tarp žmonių, reikšmingiausi ryšiai gali užsimegzti tarp labai skirtingų individų. Galiausiai svarbiausia yra ne tai, kiek mes panašūs, o tai, kaip gerai sutariame, palaikome vieni kitus ir kuriame tarpusavio supratimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
