Lietuvos ambasada Japonijoje Laisvės gynėjų dieną minėjo drauge su Japonijos Vyriausybės ir vietos valdžios atstovais, visuomenės ir kultūros, nevyriausybinių organizacijų nariais, žurnalistais, Tokijuje reziduojančiais Baltijos jūros valstybių ir kitų šalių diplomatais. Ambasados svečiams pristatyta Lietuvos Laisvės kovų ir nepriklausomos Lietuvos atkūrimo istorija. Prisiminimais pasidalijo buvęs Kudži miesto meras Jošiaki Kudži, kuris iškart po Sausio žudynių nusiuntė protesto laišką tuometiniam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui. Ambasados svečių dėmesio taip pat sulaukė Jono Ohmano ir Jono Saboliaus filmas „Laisvės trajektorijos“, pasakojantis apie Lietuvos žmonių ryžtą po 50-ies metų okupacijos ir priespaudos susigrąžinti Laisvę.
Sausio 13-tosios išvakarėse Lietuvos ambasada Rusijoje kvietė svečius į atminimo vakarą, kurio metu buvo diskutuojama apie pirmąsias palaikymo akcijas, kurias organizavo Maskvos gyventojai. Renginio svečiai galėjo apžiūrėti to meto nuotraukas, vyko diskusija su Sausio 13-osios įvykių liudininkais. Laisvės kovų aukų atminimas pagerbtas ir Sankt Peterburge. Konsulato pastatas buvo apšviestas trispalviais prožektoriais, o gatvėje priešais konsulatą visą naktį degė Gediminaičių stulpų simbolį atkartojančios žvakutės.
Minint Laisvės kovų 25-metį, Lietuvos ambasadorius Jerevane Erikas Petrikas tiesioginėje rytmetinėje Armėnijos valstybinės televizijos laidoje papasakojo apie 1991 metų sausio įvykių svarbą Lietuvai. Lietuvos ambasados Jerevane – kaip ir visos Lietuvos – languose dešimčiai minučių buvo uždegtos atminties žvakutės, kurios priminė dramatiškas dienas ir žuvusius už Lietuvos Laisvę.
Lietuvos ambasada Gruzijoje lietuvių kovą už Laisvę minėjo renginiais Tbilisyje. Ambasadorius Giedrius Puodžiūnas kartu su Gruzijos parlamento pirmininku Davidu Usupašviliu padėjo vainiką prie Balandžio 9-osios memorialo, skirto 1989 m. Tbilisio žudynių aukoms atminti. Gruzijos nacionalinėje bibliotekoje šiandien taip pat rengiama diskusija „25 metai Lietuvos nepriklausomybės gynimui“, kurios metu Gruzijos parlamento nariai, politologai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, diplomatinio korpuso nariai, studentai dalysis atsiminimais apie Gruzijos pasipriešinimo įvykius 1989 m. ir kruvinąjį 1991 m. sausį Lietuvoje, diskutuos apie nepriklausomybės metus, abiejų šalių patirtį bei ateities iššūkius. Diskusijos metu taip pat bus pristatyta Vytauto Daraškevičiaus fotografijų, įamžinusių sausio įvykius, paroda. Vakare Tbilisio Televizijos bokštas nušvis Lietuvos trispalvės spalvomis, o per valstybinį Gruzijos naujienų kanalą bus rodomas filmas „Laisvės trajektorijos“.
Apie pusšimtis žmonių sausio 12 d. vakare susirinko Rygos centre, ant Bastėjos kalno, kad pagerbtų prieš 25 metus žuvusius ir likusius gyvus Lietuvos Laisvės gynėjus. Renginio dalyviai uždegė žvakes ir sudėjo jas į Gedimino stulpų simbolį. Susirinkusieji taip pat giedojo Lietuvos ir Latvijos himnus. Ambasadorius Ričardas Degutis prisiminė kovos ir netekčių nakties prieš 25 metus akimirkas prie Televizijos bokšto, Seimo, Radijo ir televizijos komiteto.
Estijos parlamente (Riigikogu) atidaryta Lietuvos fotografo Vytauto Daraškevičiaus paroda „Į Laisvę. 1988–1991 m.“. Atidaryme dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė Estijos parlamento pirmininkas Eikis Nestoras. Lietuvos Laisvės gynėjų diena Taline taip pat minima Estijos Liaudies fronto (estiškojo Sąjūdžio) muziejuje režisierės Giedrės Žickytės dokumentinio filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ peržiūra ir lietuvių bendruomenės iniciatyva surengtomis šventomis mišiomis kritusiems už Lietuvos Laisvę atminti.
Lietuvos ambasadoje Prahoje tragiškų Sausio 13-osios įvykių 25-osios metinės paminėtos Jono Meko filmo „Lietuva ir Sovietų Sąjungos žlugimas“ ištraukos peržiūra, neužmirštuolių pieva ambasados kieme, iš žvakučių išdėliotais Gediminaičių stulpais bei simboliniu Laisvės laužu. Neužmirštuoles karpė lituanistinės mokyklos „Debesynas“ vaikai, tėvai ir mokytojai, simboliškai prisijungdami prie Laisvės gynėjų dienos minėjimo akcijų Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Lietuvos ambasadoje Varšuvoje buvo rodomas islandų režisieriaus Olafuro Rognvaldssono 2015 metais sukurtas dokumentinis filmas „Tie, kurie išdrįsta“ (Those Who Dare), kuriame kalbama apie itin svarbią tuometinių Danijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrų pagalbą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Po filmo išgyvenimais ir atsiminimais apie istorinius įvykius dalijosi juose dalyvavę Lenkijos žurnalistė Maria Przełomiec ir politikas Henrykas Wujecas. Vakaro metu atidaryta Lietuvos kelią į Laisvę ir Sausio 13-osios įvykius įamžinanti Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Lietuva 1988–1993“.
Osle surengtame minėjime pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę atminimas, skambėjo Norvegijos sostinėje gyvenančių lietuvių atliekami muzikos kūriniai. Į renginį atvykęs Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ vadovas Ignas Rusilas pristatė susirinkusiesiems projektą „Misija Sibiras“, pasidalijo įspūdžiais iš pastarosios jaunimo ekspedicijos į lietuvių tremties vietas.
Sausio įvykiai buvo paminėti ir už Atlanto. Lietuvos ambasada JAV organizavo socialinę akciją „Būkime kartu“, kurios metu uždegė iš žvakučių sudėliotą žodį „Laisvė“. Akcijos dalyviai sugiedojo Tautišką giesmę ir kartu su akcijoje dalyvavusiu monsinjoru Rolandu Makricku sukalbėjo maldą už žuvusius Tėvynės gynėjus. Generaliniame konsulate Čikagoje atidaryta fotografo Jono Kuprio nuotraukų paroda, skirta Lietuvos Laisvės kovoms atminti. Parodoje įamžintas nuolatinis išeivijos lietuvių įsipareigojimas ginti Lietuvos nepriklausomybę.
