„Literatūra ir menas nevaidina didelio vaidmens šioje kovoje su barbariškumu“, – sakė jis.
Interviu naujienų agentūrai AFP 67 metų B.Sansalas ragino rašytojus naudotis savo žodžio laisve ir labiau kovoti su fundamentalizmu.
B.Sansalas, kuris save vadina ateistu, jau seniai yra laisvas mąstytojas, kritikuojantis ir religinius fundamentalistus, ir Alžyro vyriausybę.
Jis tebegyvena Alžyre, nors jam buvo asmeniškai grasinama.
Šis ekonominį išsilavinimą turintis buvęs aukšto rango pareigūnas savo literatūrinę karjerą pradėjo 1999 metų romanu „Barbarų priesaika“ (Le serment des Barbares) , kuriame aprašomas fundamentalistų iškilimas Alžyre.
1991 metais parlamento rinkimus turėjo laimėti „Islamo gelbėjimo frontas“ (FIS), bet įsikišo armija, kuri atšaukė rinkimus. Dėl to daug FIS narių griebėsi ginklų. Per tolesnį „juodąjį dešimtmetį“ smurtas pareikalavo maždaug 200 tūkst. gyvybių.
B.Sansalo pirmojo romano sėkmė pradėjo jo karjerą, kuri jam atnešė apdovanojimų Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Prancūzijoje leidžiamos jo knygos Alžyre yra laisvai pardavinėjamos, bet tėvynėje jis yra prieštaringai vertinamas, ypač po to, kai 2014-aisiais apsilankė Izraelyje, nors tai yra tabu beveik visame arabų pasaulyje.
Jo 2015 metų romane „2084-ieji“ aprašoma išgalvota valstybė Abistanas, valdoma kraštutiniais įstatymais, nustatytais į islamą šiek tiek panašios religijos.
Jos piliečių yra reikalaujama melstis devynis kartus per dieną, o pagrindinė veikla yra nepabaigiamos piligriminės kelionės ir viešos bausmės.
Knygos pavadinimas yra duoklė George'o Orwello distopijos klasika tapusiai knygai „1984“ (Nineteen Eighty-Four).
B.Sansalo darbą gyrė prieštaringai vertinamas prancūzų romanistas Michelis Houellebecqas, kurio 2015 metų knygoje „Pasidavimas“ (Soumission) vaizduojama radikalaus prezidento musulmono valdoma Prancūzija.
Fundamentalizmo „grėsmė“
B.Sansalas sakė, kad praėjus beveik 20-čiai metų po jo pirmojo romano apie islamo fundamentalizmą išleidimo, „didžiulis kolektyvinis smurtas“ jam tebėra „nepaaiškinama paslaptis“.
Jo kūryboje atsispindi jo perspėjimai dėl to, ką jis vadina islamo fundamentalizmo grėsme Europoje, ypač – Prancūzijoje, kur gyvena 5 mln. musulmonų.
„Sakau jiems būti atsargiems, nes islamizmas slepiasi aplink juos ir auga po jų kojomis, – sakė jis. – Jie jau kentėjo ir gali kentėti tūkstantį kartų daugiau, jei tai pasieks kritinę masę, kuri sukelia grandininę reakciją.“
Pasak jo, musulmonams Prancūzijoje atstovaujančios institucijos „nežaidžia integracijos, demokratijos ir sekuliarizmo žaidimo“.
„Kartais man susidaro įspūdis, kad jie daro kaip tik priešingai: jie stengiasi pritaikyti Prancūziją prie islamo“, – sakė jis.
2012 metais drauge su Izraelio rašytoju Davidu Grossmanu B.Sansalas inicijavo „Strasbūro taikos kreipimąsi“, kurį pasirašė beveik 200 rašytojų, deklaravusių savo pasirengimą veikti dėl taikos ir demokratijos visame pasaulyje.
Jis atmeta kaltinimus, kad yra islamofobas.
„Niekada nepasakiau nieko, kas galėtų pateisinti tą kaltinimą, – sakė jis. – Ką ir toliau smerkiu, yra islamo naudojimas dėl politinių, socialinių ir kitų tikslų.“
Praeityje, pasak jo, „buvo fašizmas, nacizmas, stalinizmas ir khmerų komunizmas, kurie naudojo mintį ir organizaciją ... ištisoms populiacijoms patraukti“.
„Mūsų dienomis visame pasaulyje plinta islamizmas“, – sakė B.Sansalas.
