Niujorko universiteto mokslininkai parodė, kaip įsitraukimą į socialinius tinklus – ypač vartotojų pastangas sulaukti patiktukų – lemia paprasta atlygiu paremto mokymosi veikla. Nors tokio elgesio motyvai, be abejo, gali būti sudėtingi, iš esmės tai vyksta pagal tą patį paprastą elgesio modelį, kuris pastebimas daugelyje rūšių, kai siekiama atlygio.
Galbūt labiausiai tai primena laboratorines žiurkes, patalpintas „Skinner“ kameroje: paspauskite reikiamą mygtuką, kad gautumėte skanėstą, pavalgykite, gerai jauskitės, pakartokite. Kuo daugiau jos skanėstų gauna, tuo dažniau spaudžia mygtukus.
„Šie rezultatai įrodo, kad įtraukimas į socialinius tinklus atitinka pagrindinius, įvairių rūšių atlygiu paremto mokymosi principus. Šios išvados gali padėti mums suprasti, kodėl socialiniai tinklai dominuoja daugelio žmonių kasdieniame gyvenime.
Remiantis tyrimu apie atlygiu paremtą mokymąsi ir priklausomybę rezultatais, kaip galima spręsti nerimą keliantį internetinį įsitraukimą“, – sakė Niujorko universiteto ir Amsterdamo universiteto profesorius Davidas Amodio.
Apie tyrimą neseniai buvo pranešta žurnale „Nature Communications“.
Atliko eksperimentą su žmonėmis
Tyrimą mokslininkai pradėjo analizuodami daugiau nei 4000 žmonių įrašus „Instagram“ ir kitose socialinių tinklų platformose. Stebėdami pranešimų dažnumą, jie nustatė, kad žmonės įgavo įrašų skelbimo ritmą, kuris padažnėja dėl gaunamų patiktukų. Žmonės dalijasi įrašais dažniau, kai sulaukia daugiau teigiamų įvertinimų ir skelbia įrašus rečiau, kai gauna mažiau teigiamų įvertinimų.
Tyrėjai teigia, kad tai gali būti laikoma atlygio maksimizavimo forma. Šis reiškinys pastebėtas gyvūnuose, kai jie ieško maisto. Jis paaiškina, kaip tam tikras elgesys skatinamas ir sustiprinamas atlygiu.
Kad įsigilintų į šį klausimą, komanda pakvietė 176 žmones dalyvauti internetiniame eksperimente, kuriame dalyviai skelbė memus (juokelius) ir sulaukė teigiamų įvertinimų „Instagram“ tipo platformoje. Komanda atrado, kad žmonės skelbė dažniau jei jų įrašai sulaukdavo pasisekimo. Tai dar vienas pagrindinio atlygiu paremto mokymosi elgesio, panašaus į gyvūnus, ieškančius maisto, pavyzdys.
Mokslininkai nesiryžo teigti, kad šis tyrimas patvirtina priklausomybę sukeliančias socialinių tinklų savybes, sakydami, kad be atlygio siekimo gali būti ir daugybė kitų motyvų skelbti įrašus socialinėse medijose, pavyzdžiui, saviraiška ar santykių plėtra. Nepaisant to, vis daugiau žmonių naudojasi socialiniais tinklais ir išmaniaisiais telefonais, kuriuos būtų galima apibūdinti kaip priklausomybę sukeliančius ir probleminius.
Šio mėnesio pradžioje Londono Karališkojo koledžo mokslininkai paskelbė tyrimą, kuriame buvo apžvelgta daugiau nei 1000 jaunų žmonių Jungtinėje Karalystėje ir padaryta išvada, kad beveik 40 proc. turi tam tikrą priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų. Taip pat išsiaiškinta, kad šie žmonės dėl priklausomybės miega prasčiau.
