Netrukus šalies įmonių vadovai gaus Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus laišką, raginantį būti nepakantiems darbuotojų polinkiui išlenkti taurelę kitą darbo vietoje. Kartu bus išsiųsta ir schema, kaip darbdavys turėtų elgtis įtaręs, kad darbuotojas yra neblaivus, rašo "Verslo žinios".
Nors darbdaviai sveikina aiškesnę neblaivaus darbuotojo nušalinimo nuo darbo tvarką, tačiau nemano, kad ji visiškai išspręs girtavimo darbe problemą. Kur kas veiksmingiau būtų įstatymuose apibrėžti darbuotojo atsakomybę ir taip pažaboti įsibėgėjančią madą iš darbdavio prisiteisti ir turtinę, ir neturtinę žalą, net jei nelaimė įvyko darbuotojui esant neblaiviam.
Nušalinti neblaivų darbuotoją nuo darbo – darbdavio prievolė. Kaip tai padaryti – nereglamentuota. Darbdaviai kaskart priversti išradinėti dviratį, kad nušalindami darbuotoją nepažeistų įstatymų, rašo „Verslo žinios“.
O jei šiam būnant neblaiviam įvyksta nelaimingas atsitikimas ir „Sodra“ tai pripažįsta nedraudiminiu įvykiu, darbuotojas neretai dėl kompensacijos ima bylinėtis su darbdaviu teisme.
„Dvelkia kone nauja verslo rūšimi. Tokių atvejų, kai girtas nukentėjęs darbuotojas vėliau darbdavį paduoda į teismą, per pastaruosius metus jau yra kelios dešimtys. Mūsų manymu, įstatyme turi būti aiškiai pasakyta: jei žmogus nukentėjo, jam turi atlyginti „Sodra“, kuriai mokami mokesčiai. O jei darbuotojas nelaimės metu buvo išgėręs, tai tegul kaltina pats save. Tokiu atveju teismas apskritai turėtų nepriimti jo ieškinio, nes kodėl darbdavys privalo mokėti kokias nors kompensacijas, jei darbuotojas šiukščiai pažeidė darbo tvarką, t. y. buvo neblaivus“, – išeitį siūlo Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius.
Darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, o tai jau leidžia atleisti jį iš darbo. Vis dėlto nuobaudas darbdaviai turėtų skirti labai apdairiai, nes faktą, kad darbuotojas buvo neblaivus, reikia ypač kruopščiai įforminti. Kitu atveju gali prasidėti ilgi bylinėjimosi procesai.
Ponas Arlauskas neabejoja, kad būtų lengviau, jei tokias aplinkybes reglamentuojantys teisės aktai būtų kiek palankesni darbdaviui.
„Reikėtų keisti Žmonių saugos darbe įstatymą. Didžiausia bėda dabar yra ta, kad darbdavys turi nušalinti neblaivų darbuotoją nuo darbo. Tačiau žmogus iš ryto per patikrinimą gali būti blaivutėlis. O kas jam trukdys išvažiavus iš įmonės teritorijos gurkštelėti. Jei įvyks nelaimė, „Sodra“ tokiam darbuotojui nemokės. Nors darbdavys ir darbuotojas iki pat paskutinės minutės jai moka mokesčius“, – nurodo D. Arlauskas.
Anot jo, blogiausia, kad kompensacijos negavęs darbuotojas, teisininkų paprotintas, neretai kreipiasi į teismą siekdamas išsiieškoti žalos atlyginimą iš darbdavio, rašo „Verslo žinios“.
