Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina dėl rengiamos reformos komunikuojanti su visomis suinteresuotomis grupėmis, jos pačios sako ką kita.
Štai šeimos gydytojus atstovaujančios organizacijos nevynioja žodžio į vatą ir reformą tiesiai įvardija diversija sveikatos sistemoje. Anot jų, pertvarka primena „Baltarusijos režimo veiksmus, kuomet prie gerai veikiančių įmonių diktatorius priverstinai nurodydavo prijungti blogai funkcionuojančius kolūkius“.
„Panašu, kad šios Lukašenkinės idėjos labai inovatyviai atrodo SAM politinei vadovybei. Tačiau Lietuvos šeimos medicinos bendruomenę tokie bandymai rekonstruoti sovietinės sveikatos sistemos modelį šokiruoja, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje“, – dėstoma Seimo Sveikatos reikalų komitetui prieš trečiadienį vyksiantį įstatymo projektų svarstymą skirtame rašte.
Politinis žingsnis išgelbėti žlungančioms ligoninėms
Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidento prof. Leono Valiaus teigimu, sujungiant pirminę ir antrinę grandį iš esmės tiesiog siekiama išgelbėti žlungančias ligonines.
„Gąsdina tai, kad yra Europos Sąjungos lėšų finansavimas, 800 milijonų eurų, kuris skirtas stiprinti pirminę priežiūrą, teikti ilgalaikę slaugą namuose, restruktūrizuoti greitąją pagalbą. Ir antrinei grandžiai gi faktiškai nėra skiriama lėšų, o kaip išgelbėti antrinę grandį, kuri yra žlunganti ir užsidaranti?
Kadangi nepopuliaru uždarinėti rajonų ligonines, nes tuoj vėl bus savivaldybių tarybų rinkimai, tai siekiant išsaugoti status quo ir sustiprinti ligonines, sugalvota padaryti „burbulą“, kitaip sakant, struktūrinę reformą pirminę priežiūrą, šeimos klinikas, centrus prijungiant prie ligoninių, dar pridedant ir kokius visuomenės sveikatos biurus“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, tokiame „burbule“ pacientas galės laisvai vaikščioti be jokių siuntimų, dėl kojos nikstelėjimo kreiptis tiesiai pas traumatologą, dėl galvos skausmo – neurologą. Tačiau toks modelis, L. Valiaus manymu, ne tik nepagerintų paslaugos kokybės, bet ir dekvalifikuotų šeimos gydytojus.
„Bandoma deklaruoti, kad pagerės prieinamumas, bet jis negerėja nuo to, kad bus nauja struktūra, kad bus galima į kitą kabinetą pas kardiologą užeiti, o nuo finansavimo. Tai jei bus finansuojama papildomai už paslaugą, o pinigai dedami į plytas, kažkokius garažus ar remontus, tai prieinamumas gali gerėti. Tada galima pasisamdyti daugiau gydytojų, geresnius gydytojus, kurie dirbs, pagalbinį, slaugos personalą.
Bet kai visas pasaulis ir mes taip gerai nužingsniavome su reforma diegiant ir stiprinant šeimos mediciną, dabar šeimos gydytojai liks tik profilaktinių programų, skiepų darytojai ir slogų gydytojai, nebeliks integruoto holistinio požiūrio. Tai reikšmingas žingsnis atgal“, – komentavo L. Valius.
Šeimos gydytojai kels sparnus į užsienį
Jis teigė, kad dabar šeimos rezidentūrą baigęs jaunimas jau klausia, ką jiems daryti, mat jų nevilioja perspektyva būti tik slogos gydytojais. „Jaunimas kels sparnus ir vyks į užsienį. Dabar tai yra prestižinė specialybė, o vėliau niekas nestos“, – sakė jis.
L. Valius pažymėjo, kad griūvančios ligoninės bus gelbėjamos paskirstant pirmiausia pirminėje grandyje uždirbtas lėšas.
„Ligoninėse tyliai uždarinėjami daugelis skyrių, nes jie nebeatitinka kriterijų, tam tikro operacijų skaičiaus per metus ir t.t. Tai mes eisime budėti į ligoninės priimamąjį ar vidaus ligų skyriuje, o uždirbti pinigai bus paskirstyti išlaikant ligonines. Tai pirminės grandies sąskaita viskas bus“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, kai kažkokiame rajone žmonės blaškysis „burbulo“ viduje, bus naudojama daugiau ligonių kasų resursų. „O jei pacientams bus reikalinga neurochirurginė pagalba, trečio lygio paslaugos Kauno ar Santaros klinikose, jie iš to burbulo nelabai bus išleidžiami, nes paskui juos išeis pinigai. Tai kentės pacientai dėl ūminių paslaugų, o lėtinių ligų kontrolė visai subyrės, nes nebus tęstinumo, ji nebus vienose rankose“, – komentavo L. Valius.
Jis sutiko, kad yra šviesioji pusė, kurią vis akcentuoja SAM – kad mažės biurokratijos šeimos gydytojams, jų komanda bus plečiama.
„Ministerija tuo manipuliuoja, bet realiai vadinamas pirminio ir antrinio lygio sujungimas ir siuntimų nuėmimas reiškia, kad pacientas pasiskundęs skausmu širdies plote eis pas kardiologą, bet nebūtinai skausmas širdies plote reiškia širdies ligą. Tai gali ir kitos būklės būti, tad čia vėl kalbame apie šeimos gydytojų darbo susiaurinimą.
Dabar reforma stumiama buldozeriu, ji neaptarta nei su draugijomis, akademinėmis struktūromis, ministerija kalba su politinėmis angažuotomis struktūromis, kurios suinteresuotos gauti 17 ar 18 milijonų, už kuriuos galės naują tvorą pastatyti“, – pabrėžė L. Valius.
Paslaugų neliks griežtėjant reikalavimams
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos (LRLA) vadovas Vygantas Sudaris portalui tv3.lr tvirtino, kad pokyčių laukia visi, o ir numatyti tikslai skamba gražiai. Visgi abejonių kelia tai, kokiu būdu ketinama to siekti.
„Numatoma, kad pailgės gyvenimo trukmė, sumažės eilės, tačiau tie metodai, kurie bus taikomi šiems tikslams pasiekti, mums kelia kiek abejonių, ar jie bus veiksmingi. Nes velnias slypi detalėse.
Esmė ta, kad atsiranda paslaugų apimčių teikimo reguliavimas įsakymais. Ir jei ministerija norės kažką sumažinti ar perkelti vienas paslaugas kitur, tiesiog bus pakeisti reikalavimai. Jei nepavyks reforma numatoma apimtimi, tai tikrai bus daroma per paslaugų teikimo specialiuosius aprašus“, – komentavo jis.
V. Sudaris teigė, kad chirurgijos ar gimdymo skyrių uždarymas rajoninėms ligoninėms nėra toks skausmingas, mat tai – jau praeitas dalykas. Daug didesnį nerimą jam kelia grįžimas į Semaškos modelį sujungiant pirminį ir antrinį lygį ir tų ligoninių likimas.
„Niekaip nesuprantu, kuo gerai bus pirminė ir antrinė grandis sujungta. Tai gal tada pripažinkime, kad buvo blogai padaryta, kad atskirta, bet tokio vertinimo nėra. Tai tas truputėlį gąsdina“, – kalbėjo LRLA vadovas.
Jis priminė, kad jo vadovaujama Pakruojo ligoninė ir taip jau daug ką yra sumažinusi. „Niekas per daug mūsų nevertė, išskyrus prie konservatorių ir liberalų valdžios 2010 m. uždarytos reanimacijos ir chirurginiai stacionarai. Tai kitoms ligoninėms skaudesni galbūt tie perversmai dėl chirurgijos stacionarų laukia, nes keičiasi reanimacijos paslaugų aprašai ir ši paslauga tampa sunkiai įkandama rajonuose.
Naujas dalykas – keičiasi ir slaugos bei palaikomojo gydymo paslaugų aprašai, griežtinami, nelabai iš kur atsiras staigiai darbuotojų. Tai yra labai daug grėsmingų signalų. Gydytojų skaičius nepadidės ir paslaugų skaičius tikrai negalėsime padidinti. Ir nelabai įsivaizduoju, kaip būtų galima eiles sumažinti pas antrinio lygio specialistus.
Aišku, gal viskas bus gerai, gal per daug bijome. Bet Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) ženkliai, taip, kaip norėtųsi, nedidėja metų metus, o žmonių mažėja, tad ministerijai norisi, kad finansiniai srautai nesumažėtų“, – aiškino jis.
Darbo vietas regionuose naikins šimtais?
Siūlydama pristabdyti reformos buldozerį ketvirtadienį Seimo opozicija pasiūlė priimti rezoliuciją „Dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“.
Ją pristatęs socialdemokratas Eugenijus Sabutis pažymėjo, kad nepaisant ilgus mėnesius trunkančių ministerijos susitikimų su savivalda šiai vis dar trūksta argumentų ir aiškumo dėl reformos.
„Bandant ieškoti atsakymų per Sveikatos reikalų komitetą inicijavome, kad būtų paprašyta ekspertinių išvadų ir pagaliau iš vienų jų gavome atsakymą, kad, deja, darbo vietos, panašu, kad bus naikinamos šimtais būtent regionuose. Šito atsakymo savo ruožtu nei ministerija, nei ministras nesiteikia pateikti. <...>
Kadangi ministerija su dideliu entuziazmu pristato, kas bus plečiama, nei kiek steigti numatoma, nei kiek naikinti, ministerija nesugeba atsakyti. <...> Tad norėdami paskatinti daugiau bendrauti ministeriją, ministrą ir su mumis, ir savivalda, mes ir norime, kad Seimas parodytų politinę valią ir pasodintų ministeriją pabendrauti su mumis ir truputį pristabdytų savo buldozerį ir pagaliau pateiktų mums aiškius atsakymus“, – Seime kalbėjo jis.
Anot E. Sabučio, nei ministras, nei ministerija niekada per daug neslėpė, kad reformos pagrindinis inicijavimo variklis – atėję pinigai iš Europos Sąjungos fondų.
„Tam, kad te pinigai ateitų, ministerija turi parodyti pokyčius o jiems pasirinkta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ataskaita, kad mes turime per didelius hospitalizacijos rodiklius, per daug lovų, teigiama, per tuščias ligonines ir per didelį etatų skaičių, per daug jos yra išsimėčiusios ir per daug teikia paslaugų.
Todėl numatoma reforma turi susivesti į tai, kad specializuotos paslaugos turi būti teikiamos tam skirtuose centruose, jei teisingai suprantu, ką ministerija nori tuo pasakyti, o rajonuose turi likti labai plačios, visa apimančios ambulatorinės paslaugos“, – aiškino parlamentaras.
Įžvelgia siaurius interesus
Rezoliucijos raginusi nepalaikyti Seimo narė Jurgita Sejonienė teigė, kad toks siūlymas stabdyti būtiną sveikatos priežiūros įstaigų reformą atrodo ne tik keistas, bet nusikalstamas Lietuvos gyventojų atžvilgiu.
„Pagal įvairių ligų rodiklius Lietuva yra uodegoje lyginant su kitomis šalimis, taip pat ir dėl mirštamumo. Turėdami tokį platų tinklą su tiek daug lovų, matyt, turėtume užduoti klausimą, ar tikrai tos lovos gydo. Aš čia matau atstovavimą atskirų skyrių, atskirų įstaigų interesams, bet tikrai ne Lietuvos gyventojų interesą gauti būtiną sveikatos kaip įmanoma greičiau ir patogiau.
Ir visiškai suprantamas ekonominis noras nešvaistyti ir taip riboto PSDF pinigų toms paslaugoms, kurios jokios pridėtinės vertės nesukuria ir sveikatos Lietuvos gyventojams nepriduoda“, – kalbėjo ji.
Įgėlė Verygai dėl jo per plauką neįvykdytos reformos
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas apgailestavo, kad rezoliucija paremta kažkokiais pramanais, prielaidomis ar net melu.
„Gal galite įvardyti nors vieną ligoninę, kuri bus uždaroma? Tikrai sunku suprasti, kokių tikslų siekiama. <...> Manau, kad ši rezoliucija beprasmė. Suprantu, kad kolega Sabutis nori išsaugoti Jonavoje chirurgijos ir akušerijos skyrių. Jis, beje, lieka, nes jūs atitinkate kriterijus, kuriuos nustatė ne šita Vyriausybė, o ankstesnės Vyriausybės, kad jei per 2 metus iš eilės yra mažiau nei 300 gimdymų, toks skyrius nerentabilus“, – kalbėjo jis.
Reaguodamas į eksministro Aurelijaus Verygos cituojamus gydytojų nuogąstavimus, kad reformą galima prilyginti diversijai, A. Matulas dūrė pirštu į paties buvusio ministro ruoštas permainas.
„Kaip tuomet reikėjo pavadinti jūsų pertvarką, kurią vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, nes pagal jūsų priimtus įstatymus, už kuriuos balsavo ir ne vienas socialdemokratas, pagal tuos 5 kriterijus nebūtų likę nė vienos rajono ligoninės“, – sakė parlamentaras.
Plačiau apie ruošiamas permainas kviečiame skaityti čia.
