Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad dar neapsisprendusių pasiskiepyti nuo COVID-19 garbaus amžiaus gyventojų jau nebeįtikins niekas kitas – tik šeimos gydytojai. Jie patys, nors yra skatinami ir finansiškai, teigia, kad šis darbas jau darosi bergždžias, mat žmonės nelinkę pakeisti savo nuomonės. O jei ir nusprendžia pasiskiepyti, tai paskatinti artimojo ligos ar, deja, netekties.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad dar neapsisprendusių pasiskiepyti nuo COVID-19 garbaus amžiaus gyventojų jau nebeįtikins niekas kitas – tik šeimos gydytojai. Jie patys, nors yra skatinami ir finansiškai, teigia, kad šis darbas jau darosi bergždžias, mat žmonės nelinkę pakeisti savo nuomonės. O jei ir nusprendžia pasiskiepyti, tai paskatinti artimojo ligos ar, deja, netekties.

REKLAMA

Vyriausiųjų gyventojų vakcinacijos procentas valdantiesiems vis dar nekelia džiugesio. Tą patvirtina tiek šių grupių vakcinacijos procentai Statistikos departamento teikiamose švieslentėse, tiek kasdien nuo COVID-19 mirštančių vyresnių pacientų skaičiai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžia, kad šiuo metu taikoma ne viena priemonė paskatinti pasiskiepyti šios grupės asmenis. 

REKLAMA

Visų pirma, gydytojai yra skatinami aktyviai įsitraukti į gyventojų konsultavimą vakcinacijos klausimais ir skatinimą skiepytis. 

„Šeimos gydytojams ir jų komandos nariams yra skiriamos skatinamosios išmokos už kiekvieną bet kokia forma (žodžiu, raštu, elektroniniu paštu, telefonu ir kt.) paskatintą skiepytis ir paskiepytą pirmąja COVID-19 vakcinos doze asmenį“, – dėstoma SAM atsakyme.

15 eurų skiriama už 75 metų ar vyresnį asmenį, 5 eurai – už jaunesnį kaip 75 metų asmenį.

Kartu yra mokamos didesnės kompensuojamosios sumos už skiepijimo paslaugas skiepijant namuose arba socialinės globos įstaigose: darbo dienomis įkainis siekia 12,49 euro, o poilsio ir švenčių – 24,66 euro. Skiepijant gydymo įstaigoje šie įkainiai sudaro atitinkamai 3,37 ir 4,60 euro.

„Senjorų skatinimui skiepytis taip pat yra skirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemonė – 100 eurų išmoka pirma arba sustiprinančiąja doze pasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems asmenims“, – pridūrė ministerijos specialistai.

REKLAMA
REKLAMA

Įsitikinimų lengvai „neišmuši“

Visgi patys šeimos gydytojai sako, kad jokie finansiniai skatinimai nepadės, jei žmogus griežtai apsisprendęs nesiskiepyti.

Kaip portalui tv3.lt pasakojo Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva, nors gydytojai daugiausiai susiduria su tais pacientais, kurie noriai skiepijasi, klausia, domisi, yra ir tokių, su kuriais tenka labiau padirbėti.

„Yra dalis tų, kurie dvejoja. Tai tokie pacientai tikrai užduoda labai daug klausimų, su jais reikia padirbėti, būna, ir artimieji klausia, bijo dėl šalutinių reakcijų, nes turi daug lėtinių ligų. Tai jei žmonės dvejoja ir jų baimės adekvačios, normaliai viską paaiškinus, jie sutinka skiepytis. 

„Iš tiesų artimieji kažkodėl galvoja, kad taip elgdamiesi jie daro teisingai, nors dažniausiai, kaip rodo patirtis, patys vaikai, anūkai ir parneša tą virusą iš ugdymo įstaigų, kolektyvų tiems vyresniems žmonėms.“

Bet yra dar trečia grupė senjorų, kurie turi savo įsitikinimą, kad jie nesiskiepys. Galbūt jie turi artimuosius, kurie įtikina nesiskiepyti, nes neva nuo to bus blogai. Iš tiesų artimieji kažkodėl galvoja, kad taip elgdamiesi jie daro teisingai, nors dažniausiai, kaip rodo patirtis, patys vaikai, anūkai ir parneša tą virusą iš ugdymo įstaigų, kolektyvų tiems vyresniems žmonėms“, – komentavo gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA

Ji apgailestavo, kad artimieji, skatindami nesiskiepyti ar ir patys to nedarydami, taip tik prikuria bėdų. 

„Bet šioje vietoje šeimos gydytojai nebeturi, ką pasakyti, nes tai yra žmogaus apsisprendimas. Ir ypač jei ir artimieji palaiko tą apsisprendimą, tai darosi bergždžias reikalas. Liūdna dėl tokių pacientų, tačiau negali dabar gydytojas prisiimti atsakomybės už žmogų, kuris pats nusprendė nesiskiepyti“, – konstatavo A. Astafjeva.

A. Astafjeva neslėpė, kad medikams tarpusavyje tenka pasidalinti ir konfliktinėmis istorijomis, kai sulaukiama aršiai nusiteikusių pacientų.

„Būna situacijų, kai ateina, draudžia, sako, neleisiu skiepyti, tikrai būna. Ir ypač kai žinai, kad žmogus nusiteikęs priešiškai, sulauki to pykčio, kad gydytojas kaip ir kaltas, yra spaudžiamas, ar prisiims atsakomybę, jei kas nutiks blogo. Kažkaip nesuprantama, kad skiepas juk yra profilaktika nuo sunkių komplikacijų“, – pridūrė gydytoja.

Greitai persigalvoja, kai miršta artimasis 

Medikė apgailestavo, kad vis dar gajūs įvairūs mitai apie vakcinas, neva po jų miršta žmonės: „Bet jei Lietuvoje įskiepijus tiek dozių taip mirtų po tų skiepų, tai matytume ir statistiką. Nekalbu, kad būna visokių atvejų, alergijų, kai reikia skubios pagalbos, kad po skiepo kelias dienas gali būti blogai, pakilti temperatūra. 

REKLAMA
REKLAMA

Ir kai apie tai įspėji, žmogus žino, iš anksto pasiruošia ir viskas praeina. O dabar žmonės, atrodo, bijo tų šalutinių reakcijų, apie tai daug kalbama, ir mes apie tai pasakome, kad gali ir ranką skaudėti, limfmazgiai padidėti, bet visa tai praeina.“

Tačiau kartu ji prasitarė, kad vis tik labiausiai radikaliai skiepų atžvilgiu nusiteikusiuosius persigalvoti priverčia susidūrimas su liga iš arčiau.

„Kai šeimoje kažkas suserga ir atsiduria ligoninėje ar net numiršta, labai greitai viskas pasikeičia. Tada jau nebereikia net įtikinėti, ateina ir sako, kad nori skiepytis. Tada net ir prieš tai nusiteikę prieš skiepus, tvirtinę, neva nespėjo pasiskiepyti, greitai persigalvoja ir galvoja, kad gal geriau pasiskiepyti ir pasisaugoti“, – pastebėjo A. Astafjeva.

Visos sąlygos pasiskiepyti

Pašnekovė pažymėjo, kad dabar realiai sudarytos visos sąlygos senjorui pasiskiepyti – tą galima padaryti iš pas šeimos gydytoją, vaistinėje ir pan.

„Juk daugelis jų reguliariai lankosi gydymo įstaigose. Ir tikrai pamatėme, kad atsiradus galimybei paskiepyti šeimos gydytojams, senjorui labai patogu tą padaryti, nereikia registracijos, skambinti, artimųjų palydos, nes iki gydytojo dažniausiai jie ir taip ateina. 

REKLAMA
REKLAMA

Jei yra senjorai, kurie sunkiai juda, ir pačios gydymo įstaigos inicijuoja nuvykimą į namus skiepyti, jiems nebereikia kažkur laukti, kažkokiame skiepijimo centre, kur sunku užsiregistruoti“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

„Finansiniai skatinimai čia nebepadeda, jie net sukiršino visuomenę, nes ateina pacientas ir klausia, tai kiek gausit, kad paskiepysit?“

Nors šeimos gydytojai už įtikintus pasiskiepyti pacientus gauna skatinamąjį priedą, patys medikai teigia, kad ši priemonė kaip tik kiek prisidėjo prie supriešinimo.

„Finansiniai skatinimai čia nebepadeda, jie net sukiršino visuomenę, nes ateina pacientas ir klausia, tai kiek gausit, kad paskiepysit? Gydytojui tie priedai nėra labai didelė panacėja, kad štai paskambinsiu, įtikinsiu ir gausiu. Taip, tos išlaidos gal kiek dengsis, nes kažkas paskambins, bus paskirta daugiau laiko. Bet kad gydytojas praturtės, tikrai taip nėra“, – sakė šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė.

Jai antrindama pridūrė ir šeimos gydytoja Toma Kundrotė, teigdama, kad jokie skatinimai neveikia, jei žmogus turi savo nepajudinamus įsitikinimus.

REKLAMA
REKLAMA

„Nėra ką kalbėti apie tuos skiepus ir skatinimus – jei tiesiogiai žmogui duodant 100 eurų jis nevažiavo skiepytis, tai skatink neskatinęs, kalbink nekalbinęs, nieko nebus“, – konstatavo ji.

Pilnai vakcinuota – 1,4 mln. gyventojų

Statistikos departamento duomenimis, 80 m. ir vyresnių asmenų grupėje iš viso yra paskiepyta 70 proc. gyventojų.

75–79 m. amžiaus grupėje vakcinacijos procentas siekia beveik 80 proc., 70–74 m. – 85,2 proc., 65–69 m. – 83,3 proc.

Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1,88 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota – 1,43 mln. gyventojų, dar beveik 357 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančią dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.

Taip,labai miršta.O,miršta,nuo gydytojų tingėjimo dirbti,kai nėra įmanoma prisiprašyti pagalbos.Gėda jiems turėtų būti,jiems rūpi mirtingumo rodikliai ,o ne žmonės.
Dėl skiepų: viskas pasikeičia, kai kažkam iš artimųjų po skiepų prasideda sveikatos problemos, kurių niekada nebuvo-insultai, infarktai, širdies ritmo sutrikimai, trombai, autoimuninės ligos..o korona vistiek užsikrečia, serga ir miršta skiepyti..
Du dedules mire su dviem skiepais nu coronos kardinalei pasikete nuomone apie skiepus giditojai tikrai teisus 10
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų