Kaip jau rašėme, E. Stanionis taip pat kovos šiame turnyre, tačiau jo varžovas dar nėra aiškus. Daugiau E. Stanionio minčių apie pertrauką ir ateitį galite skaityti paspaudę čia.
Prie mikrofono sėdo ir UTMA vadovas Viktoras Gecas, kuris aptarė būsimą turnyrą, pasakė, kodėl jame atsirado E. Stanionio kova, ko galime laukti „UTMA 19“ turnyre ir kaip pasikeitė kovotojų honorarai, kai susikūrė UTMA organizacija.
„Smagu vėl čia būti. Visada susitinkame tik po kovų, o dabar toks įvadas prieš rudenį, prieš naują sezoną. Organizacijoje pasikeitė daug dalykų. Turbūt daugiau už mūsų veiksmus kalbės patys turnyrai, jų kokybė, žiūrimumas ir lankomumas. Džiugu dėl prieš tai paskelbtos naujienos. Turbūt esminis klausimas, kuris visiems kyla, yra Dominykas Dirkstys ir Sergejus Maslobojevas. Galime patikinti, kad D. Dirkstys turėjo traumą, bet viskas tvarkoje, jis yra pasiruošęs ir kovos. Manau, kad tai bus istorinis turnyras, kai turime tokią kovą, kuri brendo trejus metus. Tai bus pagrindinė vakaro dvikova. Taip pat tame pačiame turnyre pasirodys Eimantas Stanionis. Prisimenu laikus, kai atrodė, kad tai neįmanoma ir nepadaroma. Dabar tai yra įmanoma ir manau, kad turėsime pirmą tikrą, organišką, visiškai išparduotą areną“, – sakė E. Stanionis.
– Kada tiksliai užgimė idėja, kad E. Stanionį galima atsivežti kautis jau rugsėjį? Visuomenėje vyravo nuomonė, kad jis kausis lapkritį.
– Jau kurį laiką viskas atsimuša į derybas su Egidijumi Kavaliausku. Kaip ir E. Stanionis minėjo, jis daug negali plėstis, bet mes gana aktyviai deramės. E. Stanionio ir mūsų pusė yra pasiruošusi, laukiame žinių iš jų. Viskas taip sugulė, kad Eimantas jau metus laiko nekovojęs. Susiklostė tokios aplinkybės, kad vasarį ir balandį jam nebuvo net teorinių šansų, nes kamavo mini traumos ir panašūs dalykai. Pamatėme, kad S. Maslobojevui su D. Dirkščiu viskas gerai. Tai yra aukščiausio lygio kova, bet apskritai tiek UTMA organizacijai, tiek koviniam sportui Lietuvoje iki to tikro organiško 16 500 žmonių išparduoto renginio tikrai trūksta ir turbūt būtų pritrūkę. Pamatėme, kad turime rezervo, pasiūlėme šitą idėją, visiems ji tiko ir manau, kad rugsėjo 26 d. dar kartą perrašysime istoriją. Ją čia perrašinėjame ir perrašinėjame. Turbūt kovinio sporto istorija ir yra apie tai, ką daro UTMA, bet tai bus dar vienas didelis žingsnis kovinio sporto augimo link.
– Užsiminėte, kad S. Maslobojevo ir D. Dirkščio kova bus pagrindinė. Ar nėra keista, kad E. Stanionis bus antroje pagrindinėje kovoje ir ką tai apskritai pasako apie UTMA augimą?
– Nemanau, kad tai yra keista. Pats su Eimantu kalbėjau ir realiai nemanau, kad tai apskritai turėtų būti keista. Gal labiau nuo D. Dirkščio pradėkime, nes jis buvo tas pirmasis, kuris, jeigu atsimenate, su Dovydu Rimkumi VDU Botanikos sode atidarė šitą kovinio sporto reikalą. Jis ketverius metus brandino, kad tai įvyktų, todėl kažkaip apkeisti šį dalyką nemanau, kad reikėtų. Manau, kad tai yra bendra ir visi turi dirbti dėl bendro tikslo. Kaip ir E. Stanionis sakė, jis galbūt nelabai mėgsta D. Dirkščio, turbūt visi tą žino, bet kai D. Dirkščiui lūžo ranka, medikų ir kiti kontaktai atėjo iš Eimanto. Gal jie ir nėra draugai, gal ir nėra taip, kad mėgtų vienas kitą. Turbūt gal ir sukovos kažkada, jeigu tai įmanoma ir jeigu abu to norės, bet esmė, kad čia yra bendras tikslas. Mes visada matome didesnį paveikslą. Šiai dienai „UTMA 19“ turnyrui ruošiasi 40 kovotojų. Iš tų 40 yra 34 lietuviai. Vienas mūsų turnyras ir 40 kovotojų duoda galimybę užsidirbti, galimybę būti pamatytiems didžiausiame pastarųjų kelerių metų turnyre Europoje. Jeigu žinote, kas padarė didesnių, tai įvardinkite, bet turbūt neįvardinsite.
– Rugsėjo turnyre mūsų laukia net 20 kovų?
– Pristatysime šiek tiek naują konceptą. Kovų bus šiek tiek mažiau, bet turėsime dar tokį mini turnyrą, kuris vyks kelios dienos iki pagrindinio renginio. Naudojame modelį, kuris yra paplitęs Amerikoje, kai vyksta dideli turnyrai – jauni kovotojai gauna galimybę pasirodyti prieš pagrindines kovas. Taip norime visą tą turnyro dėmesį, kurį turime, atitempti jauniems kovotojams, kad jie irgi būtų pastebėti.
– Kiek raundų numatyta E. Stanionio kovoje?
– 10 raundų.
– Kaip šįkart vyksta E. Stanionio oponento paieškos? Kiek jos lengvesnės lyginant su pirmuoju kartu, kai organizavote jo kovą?
– Žymiai lengvesnės, nes mes turime ką parodyti. Turime savo medžiagą, savo istoriją. Mumis pasitiki tikrai labai daug vadybininkų, todėl yra žymiai lengviau kalbėti. Galiausiai turime bokso istoriją, kuri nėra didelė, bet šiokia tokia jau yra. Mes ją sukūrėme ir visi aplinkui buvę žmonės – personalas, teisėjai, sankcionavimo atstovai – matė, kad dirbame tinkamu lygiu, todėl nėra labai sunku su visais derinti detales. Yra kitos aplinkybės, nes Eimantas yra reitinguotas kovotojas. Mano asmeniškai tikslas su E. Stanioniu susideda iš dviejų dalių. Viena yra kova su E. Kavaliausku, kita – kova Lietuvoje dėl pasaulio čempiono titulo. Mes link to einame. Tai yra sunkus kelias ir jeigu ateisime iki pasaulio čempiono titulo, mums neapsimokės to daryti čia, bet galimai mes sukursime didelę istoriją. Tas kelias iki to yra ilgas, bet jis yra reitinguotas. „Ring“ žurnalo reitinge jis yra ketvirtas. Lietuviams kartu su S. Maslobojevo ir D. Dirkščio kova bei su kikboksu turėti ketvirtą pasaulyje reitinguotą kovotoją, kuris antrą kartą kovoja namuose, manau, yra prabanga, kurią reikia vertinti. Didžiausia padėka keliauja žiūrovams, lietuviams, kurie domisi koviniu sportu. Net ir tiems, kurie nesidomėjo, bet pradėjo domėtis dėl UTMA. Jūs esate variklis. Taip pat ir žurnalistai, kurie ateina, skiria laiko, rašo ir domisi – tai yra mūsų varomoji galia. Šiai dienai mes esame to varomi. Nemažai organizacijų pasaulyje veikia į minusą, neuždirba ir tik investuoja. Mes šiuo atveju dirbame kitaip, todėl dar kartą didžiausia padėka kovinio sporto fanams, visiems žiūrintiems ir ateinantiems į arenas.
– Ar tai bus vienintelė bokso kova rugsėjį?
– Rugsėjį taip, bet boksą, kaip sporto šaką, planuojame vystyti ateityje.
– Ne kartą paminėjote E. Kavaliausko ir E. Stanionio kovą. Kaip manote, kada realistiška ją galiausiai išvysti?
– Manau, kad 2027 m. vasarį arba balandį. Tokios yra mano preliminarios datos.
– Kalbant apie S. Maslobojevą, kova su D. Dirkščiu bus paskutinė pagal jo kontraktą. Ar jau prasidėjo derybos su Sergejumi dėl ateities?
– Kol kas neprasidėjo. S. Maslobojevas turi tokias dvi puses – jis yra tikrai labai geras, vienas geriausių pasaulyje pussunkio svorio kategorijos kovotojų. Jis turbūt su visais jau yra kovojęs ir jam padaryti įdomias kovas ne su lietuviais yra tiesiog labai sunku. „Glory“ kovotojai yra pririšti kontraktais prie šios organizacijos, o mums yra sunku sukelti susidomėjimą, nes žmonėms neįdomu, kai jis kovoja prieš silpnesnius varžovus. Pavyzdžiui, prieš Pauliukevičių, nežinau, ar galime jį palaikyti silpnesniu, jis tiesiog turi mažiau patirties. Man yra žymiai įdomiau, kad jie kovotų revanšą ir Pauliukevičius gautų dar kartą šansą, negu S. Maslobojevas kovotų prieš užsienietį, kuris Lietuvos rinkai nėra žinomas. Tada tai tampa neįdomu. Tiesiog tiesiai šviesiai taip pasakysiu. Kol kas žiūrime, dėliojame, bet faktas, kad turbūt rasime sprendimą ir norėsime, kad jis čia baigtų karjerą. Kiek žinau, kažkada S. Maslobojevas prieis ir prie šito punkto.
– Reikia nepamiršti, kas mūsų laukia po mėnesio. Kalbant apie S. Maslobojevą ir D. Dirkstį, ar galima atskleisti povandeninių dalykų, kaip vyksta kovotojų pasiruošimas? Viskas sklandu? Kokios naujienos, kurių aistruoliai galbūt negirdėjo viešojoje erdvėje?
– Apie D. Dirkstį visi girdėjo ir matė, kad jis turėjo delnakaulio lūžį. Tiksliai neprisimenu, kaip jis vadinasi, bet faktas, kad tai neprideda pranašumo. Jeigu S. Maslobojevui taip atsitiktų, dar sakytum, kad išvažiuos ant talento ir patirties, o D. Dirkščiui faktas, kad tai nieko neprideda. Visgi jis mus patikino, kad viskas gerai. Mes nesame turėję problemų dėl jo žodžio laikymosi, jis organizacijos niekada nėra pavedęs. Nemanau, kad ir šįkart paves. Kaip jis atrodys po traumos ir to laiko, kai negalėjo sportuoti? Pažiūrėsime. Manau, kad jeigu jam kažko ir pritrūks, revanšas galėtų būti ne ką mažiau įdomus. Reikia nepamiršti, kad S. Maslobojevas turi nemažai sąlygų dėl svorio, todėl čia gali būti šioks toks D. Dirkščio pranašumas, nes Sergejui reikės pasikankinti.
– Žiūrovai klausia dėl kontraktų: kiek dar galės pasipildyti UTMA kovotojų gretos ilgaisiais kontraktais?
– Ribos nėra. Mes dirbame ir kontraktus duodame tiems, kuriais tikime ir su kuriais norime dirbti. Neturime nusimatę kažkokios ribos, kada sustosime juos pasirašinėti. Šiai dienai pasirašinėjame su tais, su kuriais mums atrodo, kad mūsų augimo ir organizacijos ėjimo į priekį strategija veikia.
– Žmonės nori pamatyti daugiau turnyrų ir ypač daugiau jaunimo juose. Galime užakcentuoti šią žinutę?
– Labai dirbame šiuo klausimu. Tikrai norime integruoti jaunimą. Matome labai didelį susidomėjimą, gauname atgalinį ryšį iš kovinio sporto salių, kad jos plečiasi ne mėnesiais, o savaitėmis, žmonės netelpa. Kovinis sportas yra vienas iš tų, kur dažnai visame pasaulyje talentai atsiranda 24-erių metų, o 28-erių jau kovoja dėl pasaulio čempiono titulo. Būna, kad išeina iš darbo, pradeda sportuoti ir tampa čempionais. Šis sportas ir yra apie tai, kad viskas priklauso ne nuo mokyklos, kurioje esi mokomas nuo penkerių metų, o nuo to, kaip tu nori ir kaip sieki savo tikslo. Dirbame šiuo klausimu ir, kaip minėjau, jau dabar pristatysime mažą idėją turnyrui su jaunimu. Toliau ties tuo labai aktyviai dirbame ir tikiu, kad artimoje ateityje pristatysime dar daugiau naujovių bei įtrauksime jaunimą.
– Buvo klausimų dėl aštuntuko – 81 kg svorio kategorijos turnyro dėl čempiono diržo ir 50 000 eurų premijos. Šios premijos dydis labai visus nustebino ir privertė susimąstyti pačius kovotojus.
– Mes paskaičiavome, ką galime, tą ir duodame. Norime, kad kovotojai uždirbtų. Jie jau ir dabar uždirba, tik niekas to nesako garsiai, nes turbūt tokia taisyklė – niekas nesigirs, kad uždirba. Jeigu galime dėl kažko pasigirti, nors UTMA šiaip nemėgsta girtis, dėl šito pasigirsime. Kad suprastumėte, dabar honorarų vidurkis yra apie 15–20 kartų didesnis nei tas, kuris buvo prieš atsirandant UTMA organizacijai.
– Žiūrovai dar klausia – kada D. Dirkščiui bus nebeleidžiama daryti pusvalandinių išėjimų į ringą?
– Kada arenoje nebebus laukiančių ir norinčių pažiūrėti tų išėjimų, tada nebeleisime daryti. Kol žmonės nori, tol darysime. Tarp kitko, D. Dirkščio išėjimas šįkart, mano žiniomis, irgi bus vienas iš įspūdingesnių. Manau, kad verta laukti vien dėl to.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
