Startų alkį Lietuvos stajeris nusprendė numalšinti praėjusį savaitgalį vykusiame Lenkijos 100 km čempionate: nuotolį jis įveikė per 6 val. 43 min. 13 sek. bei daugiau nei 7 minutėmis pagerino sau pačiam priklausiusį šalies rekordą.
„Visai neplanavau važiuoti į Lenkiją. Viskas prasidėjo nuo to, kad gerai pavyko subėgti Lietuvoje, Vingio parke, 50 kilometrų. Tada pagalvojau, kad reikia pabandyti prabėgti šimtuką. Pažiūrėjau, kad Lenkijoje vyks jų čempionatas, nusprendžiau ten sudalyvauti, – prisiminė A.Sorokinas. – Tačiau po 50 km varžybų nespėjau atsigauti, vėl pradėjau ruoštis ir ėmė skaudėti kojos nervą. Į 100 km varžybas vykau su tokiomis mintimis, kad net galiu nebaigti distancijos.“
Vis dėlto varžybose skaudanti koja kojos nepakišo. Kad Lietuvos rekordas kris, A.Sorokinas suprato įveikęs apie du trečdalius distancijos.
„Minčių buvo, kad galiu pasiekti rekordą, bet tai skausmai, tai dar kažkas trukdė. Kad rekordas bus, supratau maždaug po 60-70 kilometrų, galvojau, jog tikrai nenulūšiu, turėčiau atsilaikyti. Varžybų metu viskas sekėsi gerai, plius minus pagal planą. Planavau bėgti maždaug per 6.40-6.45 val., tą ir padariau“, – dėstė A.Sorokinas.
Siekti aukštų rezultatų padėjo ir paranki trasa Pabianicėje, kurioje vyko Lenkijos čempionatas.
„Trasa labai gera, tarp medžių, visą laiką bėgome šešėlyje. Daug medžių, todėl ten nesijaučia nei saulės, nei vėjo. Minusas tas, kad ten negaudo GPS, tai nežinai, kokiu tempu bėgi“, – sakė A.Sorokinas.
Pernai pasaulio 24 valandų bėgimo čempionatą Lietuvos lengvaatletis laimėjo per parą nubėgęs 278,92 km. Šiemet jis vylėsi dalyvauti Europos čempionate, o šį atšaukus – „Ultrabalaton“ varžybose aplink Balatono ežerą Vengrijoje. Vis dėlto planai pasikeitė dar kartą.
„Prieš metus planas buvo visiškai kitoks. Pagrindinis mano startas turėjo būti rugsėjo gale Europos iki 24 valandų čempionatas, bet jis buvo atšauktas. Už mėnesio Vengrijoje turėtų vykti „Ultrabalaton“ varžybos, 221 km bėgimas aplink Balatono ežerą – norėjau ten dalyvauti. Žiūriu, vis viskas užsidaro, tad nusprendžiau sustartuoti, kol galima, Lenkijoje. Dabar dar laukia varžybos Vengrijoje, bet nežinau, ar į jas važiuosiu. Jaučiuosi pavargęs, nežinau, ar atsigausiu“, – pasakojo ultra bėgikas.
Pasiruošimas 100 km bėgimui ir 24 valandų bėgimui skiriasi. Pasiruošti šioms distancijoms trunka beveik tris mėnesius, tad per metus realu sudalyvauti tik 2-3 varžybose.
„100 km bėgime daugiau akcentuojamas greitis, renkamas panašus pasiruošimas kaip maratonui. Tuo tarpu pasiruošimas 24 valandų bėgimui yra labiau kilometražo rinkimas, – teigė A.Sorokinas. – Manau, kad maždaug 10-12 savaičių reikia, kad pasiruoščiau ultra bėgimui. Dešimtą savaitę jau jaučiu, kad galiu ilgai bėgti. Varžybos ėjo ir praėjo, reikia jas pamiršti ir kelti sau kitus tikslus.“
