Triuškinama pergale Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos vyriausiojo trenerio poste debiutavęs Rimas Kurtinaitis tikina, jog nelengva pradėti darbą nuo sezono vidurio, kai komandai iškelti aukšti uždaviniai.
Tryliktuoju „Lietuvos ryto“ treneriu per klubo istoriją tapęs R.Kurtinaitis šeštadienį per Baltijos krepšinio lygos rungtynes įsirašė į savo sąskaitą pirmąją pergalę.
Naujojo trenerio vadovaujami sostinės krepšininkai namie 101:79 įveikė „Valmieros“ komandą.
Po debiutinių rungtynių R.Kurtinaitis atsakė į „Lietuvos žinių“ klausimus.
– Komanda suklydo net 25 kartus. Davėte krepšininkams pylos?
– Nepykau dėl to. Tiesiog kiekvienas žaidėjas netiki savimi. Turime kamuolį rankose ir patys bijome. Nežinau, kodėl taip yra, bet išgyvendinsime. Kiekvienam duosime konkrečias instrukcijas aikštelėje ir bus paprasčiau.
– O gal žaidėjai jaudinosi? Juk jiems vadovauja naujas treneris.
– Nemanau, kad jaudinosi. Mūsų visos klaidos – atakuoji du prieš vieną ir kamuolį numeti į užribį. Tai ne jaudulys, o techninis brokas.
– Varžybos nelaukia ir laikas jus spaudžia...
– Labai spaudžia. Tai, ką ruošėme, du kėlinius šeštadienį žaidėjai atidirbo. O per likusius du kėlinius gynėsi ne pagal mūsų sistemą, o taip, kaip moka. Teko į aikštelę leisti aštuonis žaidėjus, nes kitais dar nepasitikiu.
– Kuriais nepasitikite, jie komandai nereikalingi?
– Sezonas tik įpusėjo, ir jei Marijonas Petravičius žais po 30– 35 minutes, nebus gerai. Koks stiprus būtumei, ištisus metus vienas negali dirbti. Jo mums reikės baigiantis sezonui, per atkrintamąsias varžybas. Bet pabandžiau į aikštelę išleisti Michailą Anisimovą... Patys matėte, kas buvo. Tai ne vieno žmogaus problema. Tai visos komandos problema. Noriu, kad komanda žaistų pagal tam tikras sistemas. Ir jei vienas sraigtelis suklysta, byra visas mechanizmas. Nesakau, kad Anisimovas geras ar blogas. Kol kas jis nieko neperprato. Su juo reikia rimtai individualiai dirbti.
– Dirbate komandoje nuo praėjusio trečiadienio. Kiek jau pažinote šią ekipą?
– Nemažai žaidėjų ir taip žinojau. Malonus atradimas – Milko Bjelica. Per televizorių kiek matydavau – laksto aikštelėje aukštas žaidėjas ir tiek. O dabar matau, kad jis pakankamai greitas ir gudrus. Su juo galima dirbti. Jis jaunas ir perspektyvus.
Patinka Branko Milisavlijevičius, nes klauso nurodymų. Mane visi gąsdino, kad jis nesigina, bet šeštadienį neblogai darbavosi. Tiesiog problema ta, kad ankstesniuose klubuose, kur jis žaidė, treneriai nevertė jo gintis. Manau, mes sugebėsime jį išmokyti dirbti gynyboje.
O Chuckas Eidsonas yra NBA lygio žaidėjas. Jis nesistengia pelnyti kuo daugiau taškų, o tiksliai vykdo mano nurodymus.
Reikia komandoje turėti bent vieną gynybinio plano žaidėją. Pernai savo komandoje tokį turėjo Aivarą Kiaušą. Jis kaip „pitbulis“ įsikabina į varžovų lyderį ir gainiojasi po visą aikštę. „Lietuvos ryto“ komandoje tokio žaidėjo kol kas nėra.
– Nelengva pradėti darbą komandoje nuo sezono vidurio?
– Nelengva. Pernai, kai atėjau į Vroclavo klubą, ši komanda buvo dešimtoje vietoje, tad konkrečių uždavinių niekas man nekėlė. Bet Lenkijos čempionate buvome treti.
O „Lietuvos ryte“ yra konkretūs uždaviniai: tapti Lietuvos ir Baltijos lygų čempionais, Europos taurės turnyre patekti į aštuntuką. Dėl Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės nežinau – mano sutartyje nieko neįrašyta. Bet aišku, kad norėsime ir LKF taurę laimėti. Užduotys nelengvos. Australas Matthew Nielsenas sudarė 40 procentų komandos jėgos. O dabar turime M.Petravičių, M.Bjelicą, D.Zavacką, kuris nežaidžia stabiliai. Bet aš nenoriu keisti komandos žaidėjų. Noriu tik papildyti ekipą.
Mums reikia įžaidėjo. M.Prekevičius vadovauja neblogai, gali ir įmesti, bet turi savybę daryti klaidelių. Ir reikėtų sunkiojo krašto puolėjo. Turiu savo viziją, bet remiamės į finansus. Man patinka, kad klubo vadovybė nedrabsto bet kur pinigų ir nevelka minusinio šleifo. „Lietuvos rytas“ – vienas iš nedaugelio klubų – man regis, Europoje tokių yra tik šeši, kur nevėluoja atlyginimai. Manau, žaidėjai turėtų tokią atmosferą įvertinti.
