Lietuvos sporto šakų federacijos sako griežtą „Ne” šalių agresorių dalyvavimui tarptautinėse varžybose bei atvirai kalba apie norą matyti ne skystus, o kur kas principingesnius TOK sprendimus.
Nuomonė griežta ir nekelia net menkiausių abejonių
Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Justas Kalinauskas sako, jog tokiais atvejais nekyla jokių klaustukų. Plaukimo atstovai vienareikšmiškai yra prieš sprendimą leisti Rusijos ir Baltarusijos pavieniams sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose kaip neutraliems atletams.
„Mes ne kartą ir tarptautiniu lygmeniu buvome griežtai išsakę savo poziciją šiuo klausimu. Tam tikra prasme buvome išgirsti, bet čia jau yra daugiau niuansų, kadangi mūsų balsas yra tik dalis iš daugumos”, – tv3.lt portalui teigė jis.
Pasak plaukimo federacijos generalinio sekretoriaus, Lietuvos sportininkai supratingi, jie irgi nepalaiko šalių agresorių sportininkų. Bet už pačius plaukikus federacija kalbėti nenegali, leis jiems patiems spręsti, ar dalyvauti tam tikrose varžybose.
„Čia individualus sportas, taigi tuo pačiu ir individualus reikalas. Kiekvienas turi savo vertinimo skalę ir negalime liepti ar neliepti sportininkui kažką daryti. Dabar bendrausime su visais plaukikais ir žiūrėsime į jų nuomones. Stengsimės solidarizuotis su Ukrainos sportininkais”, – mintimis dalijosi jis.
Didelio apmaudo dėl TOK sprendimų, kurie palankūs šalių agresorių sportininkams neslėpė ir Lietuvos irklavimo federacijos generalinis sekretorius Saulius Ritter, pasak kurio, tiek federacijos, tiek ir sportininkų nuomonė identiška.
„Mes niekada nepalaikėme ir nepalaikysime tokių sprendimų. Mūsų tokia pozicija ir anksčiau buvo. Tarptautiniu lygmeniu buvome pasisakę, kad nereiktų leisti. Na, bet gaila, mes negalime padaryti tokios įtakos sprendimams kaip iš tikrųjų norėtume.
Reikia akcentuoti, kad šalių agresorių sportininkų dalyvavimas varžybose yra ir moralinis klausimas. Dažnai matome, kad varžybose dalyvauja Ukrainos sportininkai, kurie kovoja kare, gina savo šalį. Tai kaip jiems jaustis, kai reiktų varžytis su agresorių atletais?” – bendraudamas su tv3.lt svarstė S. Ritter bei pridūrė, jog kalbantis su sportininkais akivaizdžiai matosi, kad jų nuomonės labai negatyvios, jie labai netoleruoja tokių žinių.
Turi kovoti su tarptautinės federacijos požiūriu
Kai kurių federacijų požiūris tvirtas kaip gerai sucementuota siena. Jos šalių agresorių sportininkų griežtai nelinkusios įsileisti į varžybas.
Štai pavyzdžiui Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos prezidentas Sebastianas Coe penktadienį pareiškė, kad 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse vyksiančiose lengvosios atletikos varžybose kaip neutralūs sportininkai nedalyvaus nei rusai, nei baltarusiai.
Tačiau yra tarptautinių federacijų, kuriose situacija visiškai priešinga. Jų vadovų požiūris šalių agresorių sportininkų atžvilgiu visiškai negriežtas.
Su tarptautinės federacijos vadovais ir palankiu jų požiūriu į Rusijos ar Baltarusijos sportininkus atkakliai tenka kovoti Lietuvos imtynių federacijai.
Ji yra griežtai nusiteikusi prieš šalių agresorių dalyvavimą tarptautinėse varžybose, tačiau tokia nuomonė nesutampa su tarptautinės imtynių federacijos vadovybės nuomone.
„Be jokios abejonės, kad vertiname neigiamai sprendimą leisti Rusijos ar Baltarusijos sportininkams dalyvauti varžybose. Čia net ne liūdesys, o lengvas įniršis ar nusivylimas, – pabrėžė tv3.lt kalbintas Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Giedrius Dambrauskas. – Juk kol kas šalis agresorė nepasiruošusi būti demokratinės visuomenės dalimi. Tad mes kiekviename žingsnyje turime rodyti nepasitenkinimą. Įsivaizduokite, kaip važiuoti ir dalyvauti kartu su agresorės šalies sportininkais, kai kiekvieną dieną matome, kas dedasi Ukrainoje?”
Pasak G. Dambrausko, Lietuvos imtynių federacija labai artimai bendrauja su Ukrainos federacija, taip pat su Šiaurės šalių federacijomis, lenkais bei bando daryti bendrus sprendimus.
„Bandome rašyti raštus, daryti spaudimą tarptautinei federacijai, bet jis kartais suveikia, o kartais ne. Dažnai pasakoma, kad varžybose nedalyvaus kariškiai, sportininkai nėra susitepę. Bet kas iš to? Juk žinome, kad dauguma Rusijos sportininkų priklauso kariuomenės sporto klubui, iš ten yra jų tėvai treneriai ar dar kažkas. Baltarusijoje lygiai taip pat.
Deja, mūsų tarptautinė imtynių federacija eina visai kitu keliu, nei mes ar dar keleto kitų šalių atstovai norėtų. Turime tarptautinės imtynių federacijos prezidentą serbą Nenadą Lalovičių, kuris kaip diplomatas, gali su daug kuo skirtingai kalbėtis. Jis be galo suktas”, – pasakojo G. Dambrauskas.
Lietuvos imtynių federacijos prezidento teigimu, iš TOK norėtųsi kur kas principingesnių sprendimų ir kaip pavyzdį pateikia vieno miesto mero požiūrį.
„Įsivaizduokite, vyko imtynių varžybos Tamperės mieste, Suomijoje, atėjo to miesto meras ir griežtai pasakė – jeigu pamatys nors vieną sportininką iš Rusijos ar Baltarusijos, varžybas be jokių klausimų uždarys. Kodėl negalėtų toks principingas požiūris būti ir visose sporto organizacijų vadovybėse?” – svarstė jis.
Primename, TOK nusprendusi, kad pavieniai Rusijos ir Baltarusijos sportininkai galės dalyvauti 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse kaip neutralūs atletai, nurodė, kad jų dalyvavimas vasaros Olimpinėse žaidynėse bus su tam tikromis sąlygomis.
Viena jų – kad sportininkai įvykdys kvalifikacinius reikalavimus.
Kaip ir anksčiau, grįžtant į tarptautines varžybas, keliama sąlyga, kad rusai ir baltarusiai Paryžiuje gali dalyvauti tik po neutralia vėliava. Komandoms dalyvauti neleidžiama.
Sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nebus leidžiama atlikti savo šalies himno, o nacionaliniai simboliai ir vėliavos yra draudžiami.
o tada Lietuvos atletai, kurie nori dalyvauti, dalyvautu kaip neutralus atletai su olimpine veliava. kazkas panasaus buvo per Maskvos olimpiada, kai britai, vakaru vikieciai ir kiti ekgesi butent taip. bet manau, kad neisdris. o jeigu neisdris, nereikia moralizuoti ir kitu, kurie irgi renkasi tarp naudos, politikos, ir principu
