Apie tikslus kalbėjo skirtingai
Mūsiškės dalyvaus 7,5 kilometrų sprinto varžybose.
D. Rasimovičiūtė dėl savo pasirodymo nespėliojo. Drąsiau apie tikslą kalbėjo N. Kočergina.
„Tikiu, kad būsiu geriausiųjų 60-uke ir pateksiu į persekiojimo lenktynes. Tai – mano antroji svajonė, kurią turėčiau išpildyti. Pirmoji buvo dalyvauti olimpinėse žaidynėse, – tv3.lt vardijo Natalija. – Patekti į persekiojimo lenktynes linkiu ir Dianai.“
D. Rasimovičiūtės nuomone, jos pasirodymas sprinto varžybose priklausys nuo sėkmės šaudykloje.
Olimpinės žaidynės – ne pirmoji biatlonininkų pažintis su Pietų Korėja. Jie Pjongčange varžėsi ir anksčiau.
„Čia gerai jaučiausi, sekėsi neblogai. Trasos profilis mano organizmui labai patinka“, – vertino N. Kočergina.
Diana kitokios nuomonės: „Čia labai šalta. Norėtųsi, kad taip nebūtų. Be to, trasos labai sunkios.“
N. Kočergina neseniai nustebino biatlono pasaulį. Ji šeštajame pasaulio taurės etape Italijoje neprašovė nė karto ir buvo 38-a.
„Varžybos vyko kalnuose. Mano organizmui tokios sąlygos tinka. Tą dieną slysdavo slidės, pavyko šaudymas. Tačiau galbūt Pjongčange rezultatą pavyks pagerinti“, – nusišypsojo 32-ejų visaginietė.
Viena rinksis poilsį, kita – iškilmingą šventę
Šios olimpinės žaidynės D. Rasimovičiūtei penktosios. 33-ejų ignaliniškė buvo viena pagrindinių pretendenčių tapti Lietuvos vėliavneše. Vis dėlto, taip neįvyko – Diana nusprendė atidarymo ceremonijoje nedalyvauti.
„Kitą dieną laukia startas, o čia oro sąlygos tikrai žiemiškos, labai vėjuota. Nesinori rizikuoti, – aiškino D. Rasimovičiūtė. – Atidarymo ceremonijoje nedalyvavau nė karto. Baisus dalykas. Suprantu, kad praleidžiu emocijas, bet kažką reikia aukoti.“
N. Kočergina – olimpinių žaidynių debiutantė.
„Kaip, dalyvaudama pirmą kartą, nenueisiu į atidarymo ceremoniją? – klausė biatlonininkė. – Tai gali būti mano paskutinės varžybos. Būtinai eisiu į tokią iškilmingą šventę! Po jos pasistengsiu atsigauti ir gerai išsimiegoti.“
Atidarymo iškilmėse Lietuvos trispalvė patikėta T. Kaukėnui. Jis prieš ketverius metus biatlono varžybose Sočyje ilgai buvo tarp lyderių, o galiausiai užėmė 23-ąją vietą.
„Jis vos nesukūrė stebuklo. Nuo to laiko Tomas – mūsų komandos lyderis. Jis vertas vėliavnešio vardo“, – šypsojosi N. Kočergina.
Jai antrino ir D. Rasimovičiūtė: „Tomas – geras pasirinkimas. Kas gi kitas, jei ne jis?“
