Penkios kovos ir penkios pergalės. Tokia sąlyga, jei nori laimėti pasaulio kiokušin karatė čempionato aukso medalį ir rankose kelti skulptoriaus Kęstučio Musteikio gražuolę taurę. Ateinantį savaitgalį Vilniuje vyksiančiame turnyre gausi Lietuvos rinktinė pasirengusi eiti iki galo, tačiau prognozuojama, kad ant prizininkų pakylos lips trys mūsų šalies atstovai.
Tikisi trijų medalių
Balandžio 13–14 dienomis Vilniuje 144 sportininkai iš 42 šalių kausis dėl planetos kiokušin karatė pirmenybių titulų. Į kas ketverius metus vykstantį renginį suvažiuos pajėgiausi kovotojai.
„Konkurencija išties didelė. Ko tikimės iš savo sportininkų? Federacija nekelia tikslų laimėti medalius ar tam tikras vietas. Jei sportininkas padaro tai, ką gali, tobulėja, tai yra svarbiau nei medalis, – antradienį Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje sakė Europos karatė organizacijos viceprezidentas Romas Vitkauskas.
Anot jo, daugiausia tikimasi iš tų, kurie tapo Europos čempionatų nugalėtojais ir prizininkais: „Tikimės kokių trijų medalių. Tai būtų labai gerai. Tokia realybė – vieną kovą pralaimėjai ir su turnyru atsisveikini.“ Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos moterų rinktinė šiame čempionate bus neabejotina favoritė.
Balandžio 13 dieną bus varžomasi dėl trijų aukso medalių vyrų lengvojo svorio kategorijoje, moterų lengvojo ir vidutinio svorio kategorijose. Balandžio 14 dieną – vyrų vidutinio ir sunkiojo svorio kategorijose, moterų – sunkiojo svorio kategorijoje.
Prireiks ir sėkmės
Vienas Lietuvos rinktinės trenerių Paulius Klapatauskas, anksčiau ir pats tapęs tokio pasaulio čempionato nugalėtoju, tvirtino, kad pasirengimas vyko sklandžiai. „Žinoma, kai rinktinė tokia gausi, būna visokių netikėtumų. Gaila, kad vienas mūsų lyderių Donatas Imbras patyrė traumą“, – kalbėjo jis.
Treneris pasakojo, kad pasirengimas buvo suskirstytas į du ciklus: „Pirmąją treniruočių stovyklą rengėme Trakuose, o prieš mėnesį ją pakartojome. Sportininkai sistemingai dirba ir per čempionatą pasieks aukščiausią sportinę formą. Dabar norisi nesiblaškyti ir laimėti medalius.“
Viena iš Lietuvos rinktinės lyderių Rita Pivoriūnaitė džiaugėsi, kad iš visų trijų moterų „lengvasvorių“ tikimasi aukštų rezultatų. „Neabejoju, kad bent viena užlips ant prizininkų pakylos. Kuri tai bus ir kokios spalvos medalis, neprognozuosiu. Varžybas sudaro didelė dalis pasirengimo, labai didelė dalis psichologinio nusiteikimo ir šiek tiek sėkmės“, – sakė ji.
2009 metais pasaulio čempionato auksą iškovojusi Margarita Čiuplytė tikino, kad atgal nesidairo ir į kiekvienas varžybas eina kaip į naujas. „Visi sako, kad iš mūsų kažko tikisi, tai norėčiau, kad visi tikėtų. Kiekvienas rinktinės narys turi patikėti savimi ir pasiekti tai, ko trokšta. O trokšta medalių“, – kalbėjo kovotoja.
Trauma – dėl improvizacijos
Achilo sausgyslės traumą per treniruočių stovyklą patyręs rinktinės lyderis D. Imbras pasakojo, kad susižeidė per įprastą treniruotę: „Vyko elementari kova. Ji nebuvo galinga, stengiausi ieškoti būdų, kaip įveikti partnerį, ėmiau improvizuoti ir štai rezultatas. Nuvykau į ligoninę ir čempionatą stebėsiu kaip žiūrovas.“
Karatistas tvirtino, kad norint laimėti pasaulio čempionate reikia pateikti kokią nors naujovę. Būtent taktinių ir kitų naujovių D. Imbras tikisi matyti ateinančiame turnyre. „Žinoma, pergalę galima iškovoti penkiais ar septyniais būdais. Pamatysiu, kokiais darbo vaisiais mėgaujasi dabartiniai čempionai. Beje, pirmą kartą karjeroje tokį čempionatą stebėsiu kaip žiūrovas. Įdomi patirtis“, – teigė jis.
Jei eiti, tai iki galo
Norvegijoje gyvenančiam, dirbančiam ir sportuojančiam Norbertui Lisauskui tai bus debiutas pasaulio čempionate. „Praėjusiais metais buvau karatė stovykloje, o rudenį dalyvavau atrankos turnyre. Tą unikalų šansą išnaudojau – laimėjau. Tikiuosi, kad būsiu pats savimi patenkintas, kai kovosiu Vilniuje“, – sakė jis.
Europos čempionas Orestas Procas prisiminė, kad prieš ketverius metus vykusios planetos pirmenybės Sankt Peterburge jam nebuvo sėkmingos. „Iš šio čempionato tikiuosi geriausio. Jei eiti, tai iki galo, o kaip seksis, matysime sekmadienį“, – kalbėjo jis.
Lietuvos rinktinė pasaulio kiokušin karatė čempionate (Vilnius, balandžio 13–14)
MOTERYS
Lengvasis svoris (iki 55 kg): Samanta Trinkūnaitė, Rūta Brazdžionytė, Diana Mačiūtė, Rita Pivoriūnaitė
Vidutinis svoris (iki 65 kg): Inga Mikštaitė, Gabija Gudeliauskaitė
Sunkusis svoris (daugiau kaip 65 kg): Margarita Čiuplytė, Diana Balsytė, Nora Vaznelytė
VYRAI
Lengvasis svoris (iki 70 kg): Vytautas Kalvaitis, Andrius Miseckas
Vidutinis svoris (iki 80 kg): Orestas Procas, Norbertas Lisauskas, Vytautas Cėpla
Sunkusis svoris (daugiau kaip 80 kg): Lukas Kubilius, Valdemaras Gudauskas, Edgaras Sečinskis.
Aukščiausi Lietuvos sportininkų pasiekimai pasaulio karatė čempionatuose pagal pilno kontakto karatė kiokušin taisykles:
1996 m. Pasaulio moterų karatė čempionatas (JAV, Niujorkas): A. Žirlytė – 5 vieta
1997 m. Pasaulio čempionatas (Japonija, Tokijas): R. Mikšytė – 1 vieta, O. Jomantaitė – 2 vieta, T. Turčinskas – 5 vieta.
2001 m. Pasaulio čempionatas (Budapeštas, Vengrija): P. Klapatauskas – 1 vieta, G. Tankevičius – 2 vieta, J. Tumaitė – 2 vieta, S. Stanevičiutė – 2 vieta.
2005 m. Pasaulio čempionatas (Osaka, Japonija): D. Imbras 2 vieta, V. Viščius – 4 vieta, A. Milevskis – 5 vieta.
2009 m. Pasaulio čempionatas (Sankt Peterburgas, Rusija): M. Čiuplytė – 1 vieta, I. Mikštaitė – 3 vieta.
Tiktai Tokijuje kas ketveri metai vykstančiuose pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionatuose, dar vadinamais karatė olimpiadomis, D. Imbras ir M. Čiuplytė yra iškovoję sidabro medalius, o L. Kubilius ir I. Mikštaitė – ketvirtas vietas, D. Gudauskas – šeštą vietą.
TIK FAKTAI
Pasaulio karatė organizacijos (WKO) reitinguose Lietuva tarp 85 organizacijos šalių užima trečią–penktą vietą. Tarp visų sporto šakų Lietuvoje karatė sportininkai pagal pasiekimus ir iškovotus medalius Europos čempionatuose yra tarp lyderių o pagal pasaulio čempionatų medalius – lyderių penketuke. Karatė – viena populiariausių sporto šakų Lietuvoje ir Vilniuje. Pagal masiškumą karatė Lietuvoje patenka tarp 5 masiškiausių sporto šakų.
Pasaulio karatė organizacija (WKO) jungia 85 šalis iš visų žemynų. 10-yje regionų kelerius metus vyko atrankinės varžybos. Europos čempionatuose buvo varžomasi dėl 3 vietų kiekvienoje moterų svorio kategorijoje ir 6 vietų kiekvienoje vyrų svorio kategorijoje. Lietuvai, kaip šaliai organizatorei, skirta po vieną papildomą vietą kiekvienoje svorio kategorijoje.
Tris dienas truks Pasaulio karatė organizacijos (WKO) generalinė asamblėja ir komitetų posėdžiai, tris dienas – Pasaulio karatė organizacijos (WKO) atestacinis seminaras ir egzaminas.
