„Krabas yra rusų kekšė“, – skandavo „Green White Boys“, o įvykio video užfiksuoas basketnews.lt įraše.
Netrukus susierzinęs V. Matijošaitis priartėjo prie tribūnos, jam į veidą buvo parodytos kelios vidurinio piršto kombinacijos. Po akistatos Kauno meras patraukė šalin.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Reda Zarauskienė BNS antradienį patvirtino, jog policija, gavusi anoniminį pranešimą, pradėjo administracinę teiseną dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
„Pradėta administracinė teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį, dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo“, – nurodė ji.
Minėtas straipsnis už necenzūrinius žodžius ar gestus viešose vietose, įžeidžiantį kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, numato baudą nuo 30 iki 140 eurų.
Pats V. Matijošaitis jau keletą kartų pasisakė šia tema.
„Savo chamišku elgesiu tie vaikinai, turbūt patys to nesuprasdami, pasitarnauja šaliai, su kuria nei aš asmeniškai, nei „Vičiūnų“ įmonės jau nuo metų pradžios neturi absoliučiai nieko bendro ir niekada nebeturės. (...) „Vičiūnų grupė“, ačiū Dievui, jau beveik prieš metus pardavė verslus Rusijoje ir išėjo. Ten mūsų kojos nebus. Taškas“, – antradienį Eltai perduotame komentare tikino V. Matijošaitis.
O štai trečiadienį buvo išplatintas dar vienas Kauno mero komentaras, tik dar smarkesnis: „Nežinau, kas buvo tas ar tie anonimai, kurių pareiškimą Policija gavo savaitės pradžioje. Tai tik parodo, kad žmonės nepritaria arenoje rėkusių jaunuolių veiksmams. Šiandien aš pats kreipiausi į pareigūnus, prašydamas įvertinti penktadienio įvykius, nes patyčioms ir chamizmui mūsų mieste neturi būti jokios tolerancijos.
Gerai, kad ten buvau aš. Kitas tokios agresijos gal ir neatlaikytų. Šįkart neatsivedžiau į rungtynes anūkų, bet man, kaip vyrui, gėda už tuos šaukusius su atkištais pirštais, nes aplink buvo daugiau vaikų, šalia stovėjo žmona.
„Žalgirio“ pergalės turi teikti džiaugsmą visiems, o ne skatinti priešpriešą ir susiskaldymą. Nenorėčiau, kad auganti karta Kaune dar kada nors matytų tokius agresijos priepuolius.
Šitas poelgis – apgirtusios interpretacijos be jokių faktų. Jeigu tai toleruosime, tuomet bet kurį žmogų gatvėj jie galėtų užmėtyti akmenimis. Šiandieninis Kaunas – per daug gražiai tvarkomas, vakarietiškas miestas, o tokie išsišokimai neturi nieko bendro su demokratija. Banditų laikai jau seniai praeityje.“
Portalas tv3.lt susisiekė su advokatu Karoliu Rugiu, kuris sutiko paaiškinti, kuo ypatinga ši situacija teisine prasme ir kokios istorijos galima tikėtis.
K. Rugys pabrėžia, jog kiekvienas sporto renginys ar bet koks kitas viešas įvykis privalo vykti laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, užtikrinant viešąją tvarką ir gerbiant kitų asmenų teises.
„Jei kyla įtarimų dėl galimų teisės pažeidimų arba gautas pranešimas apie tokius pažeidimus, teisėsaugos institucijos privalo atlikti išsamų įvykio aplinkybių tyrimą ir nustatyti, ar buvo pažeista teisė. Tai yra būtina tiek šiuo, tiek kitais atvejais. Svarbu paminėti, kad, jei būtų nustatyta, jog teisės pažeidimas įvyko, atsakomybė gali būti taikoma tik konkretiems asmenims, nes kolektyvinė atsakomybė grupės atžvilgiu negali būti taikoma. Bendrai pagal teisės aktus, priklausomai nuo teisės pažeidimo pobūdžio, gali kilti tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė, tiek civilinė atsakomybė. Tai priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, atliktų veiksmų, padarytos žalos ir kitų aplinkybių“, – situaciją komentavo advokatas.
Jis aiškino, jog administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta dėl nepadoraus gesto ar skanduotės, tai gali būti laikoma nedideliu viešosios tvarkos sutrikdymu.
„Teisėsaugos institucijos turi atlikti išsamų tyrimą, apklausdamos įvykio dalyvius, liudytojus, peržiūrėdamos vaizdo įrašus ir kitus įrodymus, įvertinti šalių elgesį prieš veiksmus, po jų ir pan. Kiekvieno asmens kaltė turi būti įrodyta neabejotinai, t.y. turi būti įrodyta teisės pažeidimo sudėtis. Nesant bent vieno teisės pažeidimo sudėties elemento, atsakomybės taikyti negalima. Po tyrimo paaiškės, ar apskritai atsakomybė kyla, o jei kyla, tai kam ir kokia“, – dėstė A. Rugys.
„Kalbant apie nepadorų gestą, svarbu nustatyti, kokiu tikslu jis buvo atliktas, – tęsė teisininkas. – Ar tai buvo atsakas į Kauno miesto mero veiksmus – galbūt į jo elgesį ar žodžius, ar tai buvo tiesiog chuliganiškas veiksmas? Jei paaiškėtų, kad Kauno miesto meras pats rodė nepadorų gestą, tai galėtų būti laikoma provokacija, o sirgalių veiksmai – atsaku. Tuo atveju būtų reikalinga vertinti abiejų pusių atsakomybę. Kita vertus, jei mero veiksmuose nebuvo jokių provokacinių elementų, teisėsaugos institucijos privalės nustatyti, ar sirgalių elgesys buvo pilietinis protestas, ar chuliganiškas veiksmas.“
Aiškindamas pačios skanduotės turinį, A. Rugys atkreipė dėmesį, jog „krabas“ ir „kekšė“ yra bendriniai lietuvių kalbos žodžiai.
„Todėl svarbu nustatyti jų vartojimo kontekstą ir aiškiai įvertinti, kokiu tikslu jie buvo naudoti. Ar tai buvo atsakas į buvusius Kauno miesto mero veiksmus ir verslo ryšius su Rusija, ar tai buvo chuliganiški veiksmai, siekiant paniekinti asmenį, pažeisti viešąją tvarką? Šiuos klausimus turėtų išsiaiškinti tyrimas, esant reikalui, pasitelkiant kalbos specialistus, atliekant ekspertizę. Be to, reikia vertinti ir žodžių išsakymo kontekstą, t.y. abiejų pusių elgesį, gestus ir pan., tiek prieš konfliktą, tiek ir jo metu, nes tai turi įtakos tiek gestų, tiek skanduočių vertinimui“, – pabrėžė advokatas.
„Galutinė atsakomybė priklausys nuo tikrųjų sirgalių motyvų ir veiksmų, – tęsė K. Rugys. – Jei jie tiesiog išreiškė savo politinę poziciją ir kritiką, tai galėtų būti laikoma pilietine saviraiška, kuri turėtų būti vertinama pagal proporcingumo principą. Tokiu atveju pradėta teisena turėtų būti nutraukta. Jei jų veiksmai buvo agresyvūs, chuliganiški ar niekinantys, su tikslu pažeisti viešąją tvarką, tai galėtų kilti atsakomybė.“
Galiausiai teisininkas atkreipė dėmesį, jog Kauno miesto meras, būdamas politiku ir viešu asmeniu, turi platesnes kritikos ribas.
„Vieši asmenys, ypač politikai, turi būti labiau pakantūs kritikai, – teigė K. Rugys. – Taip pat reikia atsižvelgti į kritikos kontekstą. Saviraiškos laisvė, ypač pilietinės visuomenės saviraiškos laisvė, yra itin ginama ir saugoma. Siekiama ją riboti kuo mažiau, o bet kokie bandymai ją varžyti visuomet vertinami atsargiai, atsižvelgiant į proporcingumo principą, nes demokratinėje visuomenėje tokie veiksmai gali sukelti rimtas pasekmes. Be to, turi būti vertinamas ir kritikos kontekstas – šiuo metu, kai kaimyninėje valstybėje vyksta karo veiksmai, pilietinės visuomenės reakcija gali būti aštresnė. Tokiais atvejais kritika, pilietinės pozicijos išsakymas gali būti leidžiamas, jei juo siekiama bendro viešojo intereso ir naudojamasi tokia saviraiškos forma.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
EIKIT Į GATVĘ IR SKANDUOKIT!
Čia buvo pradžia,bet laukit gerb.rungtynių vadovai ir apsauginiai daugiau tokio gėrio.
Tuojau užgauliosim kitų komandų fanus,prezidentą .
Tokiu atveju reikia stabdyti rungtynes.Tai būtų pamoka tokiems ,,sirgaliams,,Tokie tikrai yra protiškai nesveiki.
Dabar renginio vadovybė ,,UŽDEGĖ ŽALIĄ ŠVIESĄ ,,
