Prieš būsimą startą Europos čempionate kalbėjęs rinktinės treneris Vilius Stanišauskas teigė, kad komanda jau pamiršo paskutinę repeticiją prieš čempionatą, kai 59:87 buvo nusileista Graikijos krepšininkėms.
„Iš tikrųjų jau pamiršome tas rungtynes. Mums reikėjo jas pamiršti, atsispirti nuo tų klaidų, kurias ten padarėme. Nebuvo ten kažkas labai tragiško, tiesiog gal per anksti nuleidome rankas. Likus kelioms minutėms mes turėjome minus 15. Laisvą metimą įmetus būtume dar priartėję ir gal būtume pabaigę rungtynes minus 10 ar 15, o ne minus 30. Bet turime priimti tą pamoką ir manau, kad mes ją priimsime. Turime pradėti rungtynes su kitokia agresija ir energija negu pradėjome prieš Graikiją ir manau, kad viskas bus gerai“, – sakė V. Stanišauskas.
– Kaip apskritai vertinate pasiruošimą – ar pavyko pasiekti tai, ką buvote užsibrėžę?
– Iš tikrųjų vertiname gerai. Ką buvome suplanavę – viską padarėme. Aišku, kaip visada būna mini traumelių, kai kažkas negali pilnai sportuoti. Tas iš pradžių neramino, bet džiaugiuosi, kad dabar ateiname į Europos čempionato stadiją apsigydę ir visos žaidėjos gali 100 procentų žaisti.
– Slovėnės – pirmas varžovas. Jessica Shepard prisijungė pasiruošimo pabaigoje ir prieš Juodkalniją surinko 30 naudingumo balų. Kiek tai didelė jėga šiai komandai?
– Mes ją labai akcentuojame. Žinome, kokia tai žaidėja – languose ji taip pat buvo nesustabdoma, pagrindinis variklis, pagrindinė žaidėja. Turime planelį, kaip norime prieš ją žaisti. Pasižiūrėsime, ar mums tai pasiteisins. Manau, kad pasiteisins. Tiesiog turime tikėti savimi, tikėti tuo, ką darome, ir žiūrėsime. Aišku, jos nesustabdysi – ji vis tiek nebaigs rungtynių su nuliu atkovotų kamuolių ar nuliu taškų. Bet pristabdyti ją tikrai galime.
– Bet kaip gesinti tokią žvaigždę? Kokie esminiai akcentai?
– Žinome jos silpnąsias vietas. Žinome, kur galime kažkur rizikuoti, palaikyti atstumą. Ji nėra pati geriausia metikė. Reikia labai žiūrėti jos veiksmus, ją „box outinti“, pasiimti tuos kamuolius, atsitverti. Ji labai daug susirenka po atkovotų kamuolių, išprovokavusi pražangą, mesdama baudų metimus. Tai jei sustabdysi tokius dalykus, gali numušti jos rezultatyvumą ir naudingumą.
– Anksčiau minėjote, kad jums svarbus susižaidimas ir susikalbėjimas. Kaip vertinate rinktinės chemiją?
– Viskas gerai su mūsų chemija, su mūsų nuotaika. Mes einame į Europos čempionatą visos su vienu tikslu, su bendryste. Tikrai nėra kažkokių blogų nuotaikų. Žinome, ko norime, žinome, kaip norime žaisti, kaip norime pulti, kaip norime gintis. Turime tikėti savimi ir tas rezultatas ateis.
– Slovėnija yra aukščiausiai reitinguojama komanda jūsų grupėje. Ar tai rimčiausias varžovas ir kiek tai yra iššūkis pradėti turnyrą su tokia komanda?
– Nenoriu vertinti, ar tai rimčiausias varžovas, ar ne. Tikrai visos grupės komandos yra stiprios. Aišku, dabar akcentą dedame Slovėnijai, o tik po tų rungtynių pradėsime ruoštis Serbijai. Mums dabar stipriausia yra Slovėnija, nes su ja žaidžiame pirmas rungtynes.
– Jums pačiam – didžiausias karjeros turnyras. Kokios emocijos ir kiek jaučiate jaudulio prieš startą?
– Aplink turiu gerą trenerių kolektyvą, kuris tikrai nuramina. Su žaidėjomis irgi gerai sutariame, pabendraujame, priimame bendrus sprendimus, kur jos geriausiai jaučiasi. Aš nebijau jų paklausti, kaip jos nori vieną ar kitą situaciją žaisti. Ta bendrystė jaučiasi ir aš jaučiu palaikymą iš aplinkos. Kol kas nežinau, kaip bus rytoj atsibudus, bet dabar jaučiuosi gerai.
– Kalbant apie palaikymą – atvyks ir sirgalių, šeimos nariai. Kiek jums svarbu turėti palaikymą arenoje?
– Labai svarbu. Ir manau, kad svarbiausia toms mūsų dvylikai žaidėjų, kurios kausis. Aš žinau, kad jos kausis visas 40 minučių ir visas rungtynes. Jei atvažiuos žmonių ir jas palaikys – aš labai tuo džiaugiuosi.
– Prieš treniruotę buvo paskelbta, kad tapote „Kibirkšties“ treneriu. Ką jums reiškia prisijungti prie šios komandos?
– Iš tikrųjų kažkiek ir nustebau gavęs kvietimą. „Kibirkštis“ turėjo gerą sezoną, bet negalėjau jo atsisakyti, nes vis tiek tai europinio klubinio krepšinio komanda, kuri žais Eurolygos atrankoje. Džiaugiuosi tuo. Džiaugiuosi, kad išeisiu iš komforto zonos, nes visą laiką dirbau savo gimtajame mieste. Tai bus naujas iššūkis, bet man atrodo, kad mano karjeroje, kaip ir kiekvieno trenerio karjeroje, tokių iššūkių tikrai reikia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
