Gido užduotys yra tiesioginės, tarp jų – pagalba orientuojantis trasoje, atsigaivinant vandeniu, atstatant energiją specialiais geliukais. Yra ir netiesioginės – motyvuoti, paskatinti, palaikyti. Pasak A. L. Mikalainio, netiesioginė pagalba yra net svarbesnė, o darbas dėl bendro rezultato prasideda dar gerokai prieš tą akimirką, kai yra paskelbiamas bėgimo startas varžybose.
„Man Aušros rezultatai yra net svarbesni už mano paties. Juk ji yra žmogus, kuris ruošiasi paralimpinėms žaidynėms, o aš tiesiog stengiuosi padėti jai pasiekti tą rezultatą“, – sako Linas Mikalainis.
36-erių vyras, dirbantis komandos vadovu vienoje šalies telekomunikacijos įmonių, o laisvalaikiu bėgantis ilgas distancijas ir startuojantis tarptautiniuose maratonuose maždaug prieš metus priėmė naują iššūkį – tapo A. Garunkšnytės gidu, padedančiu mažai matančiai sportininkei dalyvauti varžybose.
„Iš pradžių net nebuvo minties, viskas sukosi apie mane patį, bet po to supratau, kad labiau išgyvenu dėl Aušros nei dėl savęs. Ir ne dėl to, kad aš jau kažko nepasieksiu, ne, aš tikiu, kad aš pasieksiu. Bet aš noriu, kad ir Aušrai būtų gerai, kad ir ji pasiektų savo tikslus, todėl aš tai darau.
Taip, čia tikriausiai turi perlipti savo ego. Tai sunku paaiškinti, tu tiesiog supranti, kad privalai tą padaryti. Tau taip liepia vidus, tu supranti, kad tai yra teisinga“, – apie vidinį norą bėgti su Aušra pasakoja Linas.
Gidas, „peiseris“ ar asistentas? Kuris žodis, įvardijantis regėjimo negalią turinčio sportininko pagalbininką maratono trasoje, labiausiai patinka Aušros Garunkšnytės bėgimo partneriui Linui Mikalainiui?
„Nėra didelio skirtumo, kaip pavadinsi, bet man labai patinka žodis ginklanešys. Ginklanešys man asocijuojasi su viduraamžių riteriais. Riteris būdavo tas kovotojas, o jo ginklanešys dirbdavo tam kovotojui, visada būdavo šalia jo, greta jo, dėl jo.
Ginklanešys yra žmogus, kuriuo kovotojas gali pasitikėti, o kovotojas yra žmogus, kuriuo tiki ginklanešys. Aš įsivaizduoju, kad mes su Aušra esame būtent tokia komanda. Ji manimi pasitiki, mes gerai sutariame. O aš ja tikiu, tikiu tuo, ką ji daro, man nekyla abejonių dėl to, ką ji daro. Aš esu šalia, o tai yra tas toks netiesioginis ginklas, kurį aš nešu“, – savo vaidmenį judviejų su Aušra tandeme apibūdina Linas.
Sėkmės recepto ingredientai – pasitikėjimas ir tikėjimas – brendo treniruotėse, varžybose ir, galiausiai, tiesiog pokalbiuose prie kavos puodelio su draugais „Love Stream Running“ bėgikų komandoje.
„Būna ir taip, kad žmonės gali lengvai bendrauti gerdami kavą, viskas smagu ir gerai, nekyla problemų. To neužtenka. Komandos patikrinimas vyksta tada, kai ateina įtampos akimirkos, kurios parodo tą tvarumą.
Viena iš tokių tiesos akimirkų man įsiminė pavasarį Rygos maratone, kai 41-ame kilometre aš patariau Aušrai pagalvoti apie mūsų trenerį Joną Žakaitį, pasiimti iš jo energiją, sudėti ją į tą kilometrą. Kai mes kirtome tą 41-ą kilometrą, paklausiau Aušros, ar ji nori sužinoti, kiek dar liko bėgti, o ji atsakė, kad ne.
Tada aš supratau, kad ji yra čia, kad ji manimi pasitiki, visiškai atiduoda kontrolę ir kad ji dar bėgs tiek, kiek reikės. Ir ji pasiekė labai gerą rezultatą. Man asmeniškai tai buvo labai geras jausmas, didelė pergalė ir pasiekimas“, – atvirai apie tvirtą emocinį ryšį su Aušra pasakoja Linas.
Linas įsitikinęs, kad sėkmingas pasirodymas Rygos maratone, kur Aušra užfiksavo geriausią savo rezultatą tarptautinėse varžybose ir bendroje moterų įskaitoje užėmė aukštą penktą vietą, buvo tik tarpinė stotelė. Duetas nusiteikęs siekti dar daugiau, o artimiausia proga tai padaryti bus spalio 29 d. Frankfurte.
Pagrindinį pasirengimo Frankfurto maratonui etapą Aušra praleido Druskininkuose, kur, klausydama pušų ošimo, per 33 rugsėjo ir spalio dienas nubėgo 648 kilometrus – daugiau nei kada nors anksčiau. Linas rugsėjo 24 d. įveikė maratoną Berlyne, o dabar ruošiasi talkinti Aušrai jau trečiame judviejų maratone.
Aušra ir Linas pirmą bendrą maratoną įveikė būtent šiame Vokietijos mieste, tačiau ir Aušra, ir Linas sako, jog tas pirmas blynas buvo prisvilęs. Dabar duetas nusiteikęs Frankfurte parašyti naują istoriją.
„Sprendimą, kur bėgti šį rudenį, Aušra priiminėjo su treneriu Jonu Žakaičiu. Mačiau, kad Aušrai yra šioks toks nenoras bėgti Frankfurte dėl praeities nesėkmės šleifo. Mano patarimas buvo toks, kad ir kas ten nutiko praeityje, reikėtų bandyti ne nugalėti tą Frankfurtą, bet susidraugauti su juo. Tau reikia tiesiog rasti kalbą su tuo, kas tau yra sunku ir pasiekti pergalę per teigiamus dalykus“, – pasakoja Linas.
Frankfurto maratonas – vienas pasirengimo 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėms žaidynėms etapų. A. Garunkšnytė pirmoji iš Lietuvos sportininkų iškovojo teisę dalyvauti 2021 m. Tokijo žaidynėse, tačiau jų išvakarėse patyrė sunkią traumą, užkirtusią jai kelią į svajonę. Ją pasiekti Aušra taikosi antru bandymu.
„Nežinau, ar būtinai aš būsiu su Aušra Paryžiuje. Žinoma, aš to labai norėčiau, bet galvoju labiau apie ją, o ne apie save. Ir aš net neabejoju, kad Aušra ten bus“, – įsitikinęs L. Mikalainis.
