Pirmadienį vykusioje Lietuvos futbolo apdovanojimų šventėje M.Kuklys plušėjo išsijuosęs. 29 metų futbolininkas asistavo renginyje nedalyvavusiems komandos draugams ir priėmė rezultatyviausiam „SMScredit.lt A lyga“ čempionato žaidėjui Andrijai Kaludjerovičiui bei gražiausio pirmenybių įvarčio autoriui Matijai Ljujičiui skirtus prizus. Taip pat jis atsiėmė ir asmeninius įvertinimus – geriausio 2016 m. „SMScredit.lt A lyga“ žaidėjo ir daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlikusio futbolininko prizus. O galiausiai su kitais žalgiriečiais pasipuošė Lietuvos čempionams skirtais aukso medaliais. Šis sezonas M.Kukliui buvo ypatingas. Futbolininko teigimu – geriausias karjeroje. 2016 m. Mantas „Žalgirio“ gretose sužaidė 40 rungtynių, įmušė 7 įvarčius ir atliko 16 rezultatyvių perdavimų. „SMScredit.lt A lyga“ čempionate jis per 31 rungtynes pelnė 5 įvarčius ir 13 kartų rezultatyviai asistavo komandos draugams. Šiais metais M.Kuklys tapo ne tik tvirtu „Žalgirio“, bet ir Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės ramsčiu. Edgaro Jankausko treniruojamoje ekipoje jis sužaidė 9 rungtynes ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus.
Pasak M.Kuklio, būtent žaidimas rinktinėje padėjo atlikti šuolį į naują kokybinį futbolo lygį. „Sezono pradžia tokios geros pabaigos nežadėjo. Komandoje buvo daug naujų žaidėjų, reikėjo apsiprasti, be to, turėjau kelias smulkias, bet nemalonias traumas. Buvo sunkoka įsivažiuoti, apie tai byloja ir komandos rezultatai „SMScredit.lt A lyga“ čempionate kovo ir balandžio mėnesiais. Tačiau vėliau komanda įsibėgėjo ir nesustojo. O mano sezono lūžis įvyko Baltijos taurės turnyre. Jaučiau labai didelį norą ir išskirtinę motyvaciją įrodyti Lietuvos nacionalinės rinktinės treneriams, kad jie gali manimi pasitikėti. Rungtynėse su Estija E.Jankauskas mane pirmą kartą išleido į startinę sudėtį. Turėjau konkrečius nurodymus, aiškiai suformuotas užduotis ir tai, kad man pavyko jas įgyvendinti, dešimteriopai padidino pasitikėjimą savo jėgomis. Antros rungtynės su Latvija pridėjo dar daugiau motyvacijos, nes supratau, kad galiu žaisti rinktinėje, galiu būti svarbiu jos nariu. Manau, kad tai iš esmės pakeitė mano sezoną“, – po apdovanojimų šventės fkzalgiris.lt svetainei sakė geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku pripažintas M.Kuklys. 2006 m. su „Šiaulių“ ekipa aukščiausiame šalies futbolo divizione debiutavęs M.Kuklys į „Žalgirį“ persikėlė 2012 m. pradžioje. Per penkis sezonus žaliai-baltų gretose futbolininkas sužaidė 178 rungtynes, įmušė 48 įvarčius ir atliko 56 rezultatyvius perdavimus. Su „Žalgiriu“ M.Kuklys keturis kartus tapo Lietuvos čempionu, iškovojo penkias Lietuvos futbolo federacijos taures ir tris Supertaures. „Noriu padėkoti ir „Žalgirio“ treneriams. Būtent jie padėjo atrasti geriausią žaidimo receptą. Galima sakyti, kad jie mane įstatė į tam tikrus rėmus, bet man to tikrai reikėjo. Dabar drąsiai galiu pasakyti, kad šis sezonas neabejotinai buvo geriausias mano karjeroje. Esu labai patenkintas tiek komandos rezultatais, tiek ir savo žaidimu. Svarbiausia – neprarasti to pojūčio, pasitikėjimo, nepaleisti žaidimo gijų, kurias apčiuopiau šiais metais. Supratau, kad galiu tobulėti, galiu keisti savo žaidimą. Taip pat puikiai suprantu, kad aš dar nieko nepasiekiau, tad turiu stengtis, tobulėti ir būti dar geresniu futbolininku nei esu“, – teigė M.Kuklys. Mantai, ką tau reiškia geriausio „SMScredit.lt A lyga“ sezono futbolininko titulas? Tai yra įvertinimas už nuveiktą darbą, už žaidimą klube ir rinktinėje. Manau, kad žmonės įvertino ir mano progresą, tobulėjimą, žaidimo permainas. Per visą šių rinkimų istoriją tapai tik trečiu „Žalgirio“ futbolininku, gavusiu tokį apdovanojimą. 1992 m. geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku buvo išrinktas Virginijus Baltušnikas, o 2014 m. – Deividas Šemberas. Su juo tau teko ir pačiam žaisti „Žalgiryje“, o dabar iš jo rankų gavai geriausiojo prizą. Deividas man buvo ir yra futbolininko idealas, be jokios abejonės jis padarė didelę įtaką mano karjerai. Dar jaunystėje stebėdamas jo žaidimą mokiausi šio žaidimo paslapčių. Juo labiau, kad ne tik pozicijos, bet ir mūsų sudėjimas yra panašus. Daug ko išmokau iš jo per tuos dvejus žaidimo metus „Žalgiryje“. Džiugu, kad būtent D.Šemberas man įteikė apdovanojimą, pasveikino su pergale. Žvelgiant vien į statistiką galima pasakyti, kad praeityje turėjai ir geresnių sezonų. Štai 2013 metais vien A lygoje įmušei 12 įvarčių, atlikai 14 rezultatyvių perdavimų, pernai savo sąskaitoje turėjai 8 įvarčius ir 14 perdavimų. Kodėl būtent šis sezonas pačiam buvo geriausias? Manau, kad šiais metais mano žaidime atsirado naujų akcentų. „Žalgirio“ vyriausias treneris Valdas Dambrauskas reikalavo, kad imčiausi žaidimo organizatoriaus vaidmens, atlikčiau pirmą perdavimą į priekį. Anksčiau šias funkcijas atlikdavo D.Šemberas, Jurijus Kendyšas, o aš žaisdavau arčiau varžovų vartų. Dabar dažniau tekdavo atsitraukti prie gynėjų ir iš gilumo pradėti komandos atakas. Pokyčiai vyko ir sezono eigoje. Tarkime, kai pernai „Žalgiryje“ žaidęs J.Kendyšas dažniausiai eidavo kovoti dėl aukštų kamuolių, užimdavo 6 numerio poziciją, o aš – 8-o. Sezono pradžioje komandoje žaidęs Eltonas taip pat daugiausiai grūmėsi dėl taip vadinamo „pirmo kamuolio“. O mano vaidmuo buvo kitoks, žaisdavau arčiau puolėjų, galėjau dažniau jungtis į atakas. O kai sezono viduryje komandą papildė Slavko Blagojevičius, mes pradėjome žaisti kartu aikštės viduryje. Kadangi Slavko yra šiek tiek mažesnio ūgio, tad man teko daugiau kovoti dėl aukštų kamuolių. Ir turiu pasakyti, kad man tai pradėjo patikti. Atsirado azartas, noras nenusileisti. Ilgainiui tai tapo įpročiu ir dabar net negalvodamas einu į kovą, dalyvauju oro dvikovose. Taip pat ir rinktinėje. E.Jankauskas iš manęs norėjo daugiau gynybinio žaidimo, reikalavo, kad organizuočiau komandos žaidimą iš aikštės gilumos, o atakuojant varžovams – atlikčiau gynybines funkcijas. Tad stengiausi žaisti kiečiau, kovoti dėl kiekvieno kamuolio. Net ir žmona pastebėjo, kad mano žaidimas pasikeitė. Galiu pasakyti, kad esminis pokytis įvyko galvoje. Aš paprasčiausiai iškėliau sau tikslą – laimėti visas individualias dvikovas. Aišku, nebuvo lengva. Rungtynėse su Škotija teko grumtis su futbolininkais, kuriems dvikovos galva yra pats mėgiamiausias futbolo elementas. Tie susidūrimai buvo labai kieti, teko paragauti ir varžovų alkūnių. Škotai tvirti, fiziškai stiprūs, tad kovoti su jais buvo labai sunku. Bet tokių rungtynių nauda yra labai didelė. Akivaizdu, kad šiais metais futbolo mėgėjai aikštėje išvydo kitokį M.Kuklį. Iš tiesų, jaunystėje nelabai mėgau gintis, norėjosi daugiau atakuoti, dalyvauti puolamuosiuose veiksmuose. Bet dabar vis geriau jaučiuosi ir vykdydamas gynybines funkcijas. Be to, dabar nuo manęs priklauso komandos atakos kryptis, o anksčiau reikėdavo pačiam laukti perdavimo. Nesakau, kad nebesinori įmušti ar atlikti rezultatyvų perdavimą. Tai man ir dabar teikia didelį malonumą. Bet šiais metais atradau, kad ir gynyba gali teikti malonumą. Galiu pasakyti, kad svarbiausia yra komanda, jos rezultatai, o ne asmeniniai rodikliai, apdovanojimai. Man smagu, kai galiu padėti komandai. Tai gali būti ir įvartis, geras perdavimas, bet nebūtinai. Yra daug nepastebimų dalykų, kad ir gerai sužaistas epizodas gynyboje, prie savo vartų. Gal daugelis to nepamatys, neįvertins, bet futbolininkai supranta, kad kiekvienu naudingu veiksmu prisidedi prie svarbiausio tikslo – komandos pergalės. „Žalgiryje“ žaidi nuo 2012 m. Per penkerius metus su komanda Lietuvoje laimėjai viską ką galėjai, ir ne po vieną kartą. Kokių dar turi asmeninių tikslų, ambicijų? Tobulėjimui ribų nėra. Nesvarbu kur, kokioje komandoje žaidi, tu gali tobulėti. Bet kokius, net ir paprasčiausius futbolo veiksmus galima atlikti greičiau, tiksliau, staigiau. Sustabdyti kamuolį, pasitaisyti, atsidengti, atlikti perdavimą. Viską galima ir reikia nuolatos tobulinti. Net ir geriausi planetos futbolininkai treniruotėse nuolat šlifuoja šiuos futbolo elementus. E.Jankauskas reikalauja, kad futbolininkas kiekvieną dieną tobulėtų, eitų į priekį. Ir aš suprantu, kad tikrai dar turiu erdvės augimui. Esu motyvuotas ir noriu būti dar geresniu futbolininku.
