„Medijų rėmimo fondas, nė euro nedavęs TV laidai „Krepšinio pasaulyje“, nors valstybė specialiajai programai dėl 2025–2027 metais prarastų pajamų, susijusių su azartinių lošimų reklamos ribojimais, paskyrė net 4 milijonus eurų. (...) Dėl MRF (Medijų rėmimo fondo – BNS) organizuoto konkurso Všį „Ketvirtoji valdžia“ parašė ieškinį, kurį priėmė Regionų administracinis teismas Vilniuje“, – feisbuke rašė V. Mačiulis.
„Kaip sovietiniais laikais, grupelė MRF šviesuolių nurodė konkursantams, ką ir kaip turi daryti žurnalistai“, – teigė jis.
Regionų administracinis teismas BNS patvirtino, kad šiemet liepą priėmė V. Mačiulio vadovaujamos „Ketvirtosios valdžios“ skundą Medijų rėmimo fondui.
Pasak teismo, skundu prašoma panaikinti fondo gegužės sprendimą, kuriuo atmesta projekto „Lietuvos tapatybė – krepšinis: žiniasklaidos patyrimas ir trūkumai ugdant visuomenę“ paraiška ir neskirtas finansavimas. Taip pat prašoma įpareigoti fondą iš naujo vertinti paraišką.
Tuo metu fondo vadovas Ruslanas Iržikevičius sako, kad fondas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo viešai nekomentuoja bylos aplinkybių, proceso šalių argumentų ir teismui pateiktų įrodymų, tačiau pažymi, kad tvarka visiems konkurso dalyviams yra vienoda.
„Finansavimo objektas yra visuomenei reikšmingo turinio projektai. (...) Nei pareiškėjo veiklos trukmė, nei jo patirto pajamų praradimo dydis nėra ir negali būti savarankiškas pagrindas skirti finansavimą nevertinant projekto turinio“, – pranešime teigė R. Iržikevičius.
Jis pabrėžė, kad fondas finansavimą skiria viešų konkursų būdu, vadovaudamasis iš anksto paskelbtomis finansavimo sąlygomis ir visiems pareiškėjams vienodai taikomais kriterijais.
„Sprendžiant dėl finansavimo, vertinama projekto turinio kokybė, aktualumas, pagrįstumas, numatomas poveikis ir palyginamoji vertė kitų konkursui pateiktų projektų atžvilgiu“, – teigė fondo vadovas.
„Viešai išsakytas teiginys, esą fondas nurodo žurnalistams, ką ir kaip kurti, neatitinka faktinės padėties“, – teigė jis.
Pasak fondo vadovo, konkursuose pateikti projektai konkuruoja tarpusavyje, o bendra prašomo finansavimo suma viršija galimybes. Jo duomenimis, šiemet buvo prašoma skirti daugiau kaip 23,3 mln. eurų, o finansavimui skirta 9,2 mln. eurų, arba apie 40 proc. prašytos sumos.
Pasak jo, specialiojoje programoje pirmajame etape pareiškėjai iš fondo prašė 5,3 mln. eurų, o finansavimui buvo skirta 2,18 mln. eurų, antrajame etape prašyta 2,6 mln. eurų, o skirta 952,9 tūkst. eurų.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
