Dažnas profesionalas jaučia dėkingumą savo pirmajam treneriui, kuris uždegė aistra dviračių sportui, tapusiu pagrindiniu gyvenimo kelrodžiu. O štai italų čempionas Moreno Argentin, sulaukęs 50-mečio, viešai pareiškė dėkingumą savo gimdytojams ir ragino dviratininkus vienytis, norint išsikovoti savo teises ir užtikrinti dviračių sporto ateitį.
Pateikiame fragmentus iš „Gazzetta dello Sport“ išspausdinto interviu su Moreno Argentinu (aut. Luca Gialanella), kurį dėl išskirtinio meistriškumo jo kartos (1981-1994) gerbėjai praminė „Il Maestro“.
Laimingi 1960-ieji
„Dėkoju savo tėvams, kad leido man gimti tada, kada gimiau [1960 m., „Balsas.lt“]. Aš jaučiau didelį alkį. Dabar, kai pasižiūriu, dviratininkai silpni, be charakterio. Šiais laikais dviratininkai nepasižymi dideliu užsidegimu, jie uždirba gerus pinigus jau nuo mažų dienų. Dabar kiti laikai, keičiasi kartos, sportininkai viskuo aprūpinti jau nuo gimimo. Štai kodėl lenktynėse trūksta emocijų, trūksta dviratininkų, kurie kaitintų kraują“.
Dviratininkai robotai
„Antai Contadoras [...], tai tobula lenktynių mašina, sukurta laboratorijoje vienintelėms varžyboms – Turui. Nesvarbu, asmenybė jis ar ne. Ir jis, ir Schleckas, yra tokie patys. Puikiai žinai, kaip jie važiuos, kur jų reikės patykoti. Jie neturi fantazijos, nerizikuoja [...]. Dabar dviratininkai yra robotai“.
„Nesakau, kad turėjau ypatingus fizinius duomenis, bet sąmojo ir lenktynių taktikos nestokojau. Dviračių sporte, taip kaip ir gyvenime, neužtenka vien jėgos“.
Balsas tyruose
„Šiandieniniame dviračių sporte turi prisitaikyti arba neišgyvensi. Aš labiau linkęs gyventi savo galva. Savo valia nusprendžiau pasitraukti ir dabar esu čia, San Donà di Piave, turiu čia savo darbą. Dabar [dviračių sporte,– „Balsas.lt“] galioja tik UCI ir jos sprendimai. Rėmėjai ir dviratininkai neturi teisės kalbėti. Dviračių sporte viešpatauja dirbtinė demokratija, nėra valios ką nors keisti. [...] Ant vieno padėklo sudėti Didieji turai, istoriniai klasikai ir eilinės lenktynės, neturinčios tradicijų. Ar tai įmanoma?“
Svarbu tik pinigai?
„Aišku. Pažiūrėkite, kaip pasikeitė nuostatai, balai ir įskaitos. Pelnas ir verslas. Rėmėjai atneša pinigus, išlaiko dviratininkus, tačiau negali kalbėti, negali pareikšti savo nuomonės dėl taisyklių. O juk būtent jie nusipelno pagarbos, jie pagrindiniai veikėjai“.
O kaip gi dviratininkai?
„Jie neturi savojo aš, nes jei jie pakeltų balsą, jie daugiau nebevažiuotų. Paimkime [Franco] Pellizotti, kurį neseniai buvau sutikęs. Jis prarado visus metus dėl abejotinos biologinio paso vertės, tačiau tyli, nes, priešingu atveju...“.
Ar yra išeitis?
„Dviratininkams reikia stoti mūru, kad galėtų perrašyti taisykles, kurios juos žlugdo. [...]. Bet aš manau, kad jie nesugebės susivienyti ir pasirūpinti savo ateitimi. Kaip profesionalas aš važiavau 14 sezonų [+84 pergalės,– „Balsas.lt“]: kiek dabar atsirastų tokių, kurie pasiektų bent pusę tiek, kiek aš?“.
*
Trumpai:
Būdamas 21-erių metų, Moreno Argentin užėmė 3 vietą prestižinėse „Milan-SanRemo“ (1982), o po dar dviejų metų (būdamas 23-ejų) – 3 vietą „Giro d'Italia“ lenktynėse (1984).
Sulaukęs 26-erių, M. Argentin tapo Pasaulio čempionu (1986).
„Fleche Wallonne“ lenktynėse dukart buvęs antras (1985, 1988) ir triskart laimėjęs 1 vietą (1990, 1991, 1994), italų čempionas iškovojo dar 4 pergales „Liege-Bastogne-Liege“ (1985, 1986, 1987, 1991), pranokdamas belgų legendą Eddy Merckxą, iki tol karaliavusį Ardėnų klasikuose.
Šiuo metu 86 pergalių savininkas kartu su garsiu architektu Matteo Thunu dirba ties sporto viešbučio projektu Dolomituose (Alleghe, Belluno prov.), su numatomu velodromu ir dviračių trasomis – vasaros, o slidinėjimo trasomis – žiemos sezonu.
Susiję tekstai:
M. Cipollini: mano laikais dviračių sportas buvo visai kitoks!
