„Žinau, kad daugelis ant manęs gali supykti, nes galiu pasakyti tiesą. Manau, turiu teisę kalbėti tiesą“, - teigė treneris.
„Turime būti dėkingi burtams. Dalyvavome ne viename čempionate, buvome puikios sportinės formos, tačiau niekaip nepavykdavo ant Kęsto pečių užkabinti medalio, - ketvirtadienį kalbėjo treneris. – Smagu, dabar mūsų laukia labai gerai žinomas varžovas. Belgas Yuhanas Tanas yra vienas geriausių Kęsto draugų, du metus jie kartu gyveno. Jie yra labai geri draugai“.
Treneris priminė, kad K. Navickas netgi pasauliniame reitinge yra aukščiau už būsimą varžovą. K. Navickas šiuo metu pasauliniame reitinge užima 73-ą vietą. „Tačiau nemanome, kad tai yra mūsų pozicija. Grįžtame į savo pozicijas po operacijos. Prieš ją buvome 38-oje pozicijoje, - kalbėjo treneris. – Aišku, reikia priminti, kad į žaidynes neatvyko penki stipriausi europiečiai. Pirmas šiame turnyre yra sureitinguotas 23-iasis sportininkas. Jį Kęstutis yra „apsilošęs“ per savo karjerą. Viskas yra mūsų rankose“.
Belgas Y. Tanas pasaulio reitinge – 79-as. „Nesakau, kuris iš jų laimės. Ne visada reitingai viską lemia. Medaliai? Nekalbu apie juos. Porą kartų jau esu prisikalbėjęs. Tiesiog sakau, kad kausime ne „kaip už Lietuvą“, mes kausimės už tuos žmones, kurie stovi mums už nugaros. Už tokius žmones, kaip fizinio rengimo trenerį Virginijų Malinauską, kuris su mumis dirba nuo 2008-ųjų metų“, - kalbėjo J. Špelveris.
„Kausimės už tuos žmones, kurie mums padeda. Ketvirtadienį po pergalės parašiau žinutę Artūrui Poviliūnui. Be šio žmogaus aš nebūčiau sugebėjęs paruošti Kęstučio tokiam lygiui. Kai visi sakė „Ką čia tas badmintonas?“ tuometinis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovas ištiesė ranką, padėjo. Parašiau jam „Ačiū už viską“, - sunkiai tramdydamas emocijas kalbėjo J. Špelveris.
Treneris priminė, kad tokių žmonių kaip Kęstutis Navickas – patyrusių tris sugrįžimus po traumų – badmintono pasaulyje nėra.
„Trys operacijos, trys reabilitacijos, Kęstui – 31-eri. Pirmame reitingo šimtuke tokio žmogaus nėra. Kęstas yra senas kareivis. Iki 36-erių galima lošti badmintoną, tik reikia žiūrėti, ką į save dedi, ką valgai, kiek miegi. Turime laiko. Kodėl senas kareivis? Jis pats apie save neseniai yra parašęs: „Visos kojos – vien randai, kaip seno kareivio“, - šypsojosi J. Špelveris.
Paklaustas, ar dažnai sulaukia neigiamų atsiliepimų apie badmintoną, treneris nukirto: „Nuolat“.
„Juk mes gyvename krepšinio šalyje. Nesu prieš šią sporto šaką, pats savo sportininko karjerą pradėjau krepšinio aikštėje. Rimtai žaidžiau krepšinį. Į badmintoną atėjau tik būdamas šešiolikos. Esu vienas didžiausių Kauno „Žalgirio“ fanų. Jeigu Gintaras Krapikas sako, kad jo kraujas yra žalias, aš galiu drąsiai sakyti, kad maniškis – pusiau žalias“, - juokėsi treneris.
Sulaukęs klausimo, kodėl Lietuvoje neblizga naujos badmintono žvaigždės, trenerio nuotaika pasikeitė. „O kad jūs žinotumėte, kiek man kainavo pinigų ieškojimas Kęstui, Akvilei (Stapušatytei, - red.past.)... Niekas juk nenori vargti. Lietuvos treneriai eina lengviausiu keliu. Jie dirba su mėgėjais ir vaikais, pinigėliai į kišenes teka, jokios atsakomybės. Aš drąsiai tai sakau. Todėl ir pykstu ant visos Lietuvos. Esu pasakęs: „Trisdešimt metų buvote šalia manęs, ir ką?“ Aš ariu su keturiais rimtais žmonėmis... O vaikų yra, tačiau laikas praeina ir nieko nesigauna. O aš jau 27-is metus „gaminu“ pirmojo šimtuko sportininkus“, - kalbėjo treneris.
