Vienas iš pirmųjų Palangoje pasirodė Mindaugas Kuzminskas, kuris šiemet rinktinėje yra bene didžiausią patirtį tokio pobūdžio čempionatuose sukaupęs žaidėjas.
Krepšininką į stovyklą lydėjo mylimoji Lina ir sūnus.
„Džiaugiuosi čia būdamas, nes niekada negali žinot, kada viskas baigsis“, – dalijosi M. Kuzminskas.
Su plačia šypsena į žurnalistų klausimus atsakinėjęs krepšininkas neslėpė emocijų ir paatviravo apie derybas su nauju klubu.
Su kokiomis mintimis atvykstate į komandą, kuri yra šiek tiek apibyrėjusi?
Ne pirmą kartą atvykstu, kai ji yra apibyrėjusi ir nematau čia nieko labai baisaus. Važiuoja tie, kurie nori važiuoti ir tas yra svarbiausia. O pačios mintys atvykus labai įdomios. Kiekvieną kartą atvykus supranti, kad tau lieka vis mažiau laiko, o tada vis labiau norisi važiuoti.
Ar užteko poilsio po Turkijos čempionato?
Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad užteko. Fiziškai užteko, bet norėjosi daugiau pabūti su šeima. Tačiau atvykstu į čia ir žinau, kad neužilgo vasaromis turėsiu daugiau poilsio.
Atvykstate be kontrakto kitam sezonui, kaip ši situacija?
Dažniausiai atvykdavau jau su kontraktu, tik pernai buvo tokie išimtiniai metai. Dabar irgi vyksta derybos ir visa situacija gali būti išspręsta artimiausiomis dienomis. O jeigu ir nepavyks nebijosiu rizikuoti kaip ir pernai, nes vėliau ši rizika pasiteisino.
Planuojate keltis iš Turkijos kažkur kitur?
Panašu, kad taip.
Ar keičiasi prioritetai dabartinėje karjeros stadijoje renkantis naują klubą?
Keičiasi su kiekvienais metais. Atsižvelgiu labiausiai į tai, kad būtų gerai ir šeimynai, kadangi yra ir mažas vaikas. Tikiu atveju negali rinktis prastų vietų, kuriose galbūt siūlo didesnį atlygį. Šis dalykas yra prioritetas. Žinoma ir atlygis tikrai nėra paskutinėje vietoje. Tačiau svarbiausias dalykas yra, kad tavęs ten labai norėtų, nes visos krepšininko emocijos ir nuotaikos persiduoda į namus, todėl norisi, kad tos emocijos būtų geros.
Per savo karjerą esu rungtyniavęs ne tokiose gerose vietose, bet rungtyniavęs daug ir gerai. O tada ir aplinka, kurioje gyveni pasidaro geresnė.
Ar nesumažina rinktinės džiaugsmo atkritęs būrys žaidėjų?
Mums patiems gal ne, nes mes žinome kur važiuojame, ypač kai ne visi yra buvę tuose čempionatuose. Bet ką matau pagal visuomenės nuotaikas, tai visi yra gerokai nurašę. Tačiau kartais galbūt yra geriau būti tokioje situacijoje.
Sekate kitų rinktinių situacijas?
Sekame. Šis čempionatas yra toks, kad nesvarbu ar mes susilpnėję, ar sustiprėję atvažiuojame, bus toks vienų rungtynių čempionatas. Greičiausiai tos rungtynės bus su graikais, kur spręsis ar esame geri, ar blogi. Iš vienų rungtynių gali pasimatyti daug.
Gal teko bendrauti su treneriu apie tai, kokioje pozicijoje jus mato?
Kaip ir sezono metu, taip ir dabar galiu žaisti per kelias pozicijas. Kur mane matys, ten ir žaisiu, man nėra jokių problemų. Anksčiau daugiau žaisdavau daugiau 3 pozicijoje, tačiau natūralu, kad su amžiumi dažniau tenka žaisti 4. Tačiau viskas su tuo yra gerai. Visose pozicijose galiu žaisti, o ypatingai dažnai tai tenka daryti rinktinėje, kur negali būti jokio ego. Jeigu laimėsim visiems bus gerai, jeigu pralaimėsim, visiems bus blogai, todėl reikia galvoti apie tai.
Ar nebaisus Filipinų karštis?
Visiškai ne. Dėl to ir važiuojame ten anksčiau ir visoms komandoms sąlygos vienodos. Nėra taip, kad mes čia atskrisim, o kiti jau seniai ten gyvena.
