Lietuvoje be konkurencijos – krepšinis

Norėdami palyginti kaimyninių šalių aistrą sportui, „Go3“ išanalizavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos žiūrovų įpročius, ir paaiškėjo įdomių dalykų. Pasak šios vaizdo turinio platformos rinkodaros vadovės D. Filmanavičiūtės, per metus lietuviai bendrai sporto turiniui skyrė daugiausia laiko iš visų trijų Baltijos šalių – apie 11,3 mln. valandų, o tai reiškia, kad, jei tiek sporto žiūrėtų vienas žmogus be pertraukos, jam prireiktų beveik 1290 metų. Palyginimui, estai sporto turiniui per metus skiria 7,8 mln. val. arba maždaug 890 metų, o latviai – 5 mln. val. arba maždaug 570 metų. Visgi vienam žiūrovui Lietuvoje tenka beveik perpus mažiau laiko nei Estijoje: estas sporto transliacijoms šioje platformoje per metus skiria apie 64 valandas savo laiko, lietuvis – apie 33, o latvis – tik 27 valandas.

„Kad sporto transliacijų valandų Lietuvoje yra daugiau, nestebina, nes prenumeratorių čia turime daugiausiai, tad ir bendras sporto laidų žiūrėjimo laikas yra įspūdingas, tačiau paskaičiavus žiūrėjimo laiką vienam „Go3“ žiūrovui, nuo estų atsiliekame. Tam įtakos gali turėti keli veiksniai – skiriasi mėgstamo sporto transliacijų kalendorius ir formatai bei tai, kaip kiekvienoje šalyje sportas žiūrimas – tiesiogiai ar transliaciją atsisukus. Tačiau viena aišku – pagal žiūrimumą Lietuvoje krepšinis yra be konkurencijos: nors sporto laidoms ir varžyboms žiūrėti vidutiniškai mūsų prenumeratoriai skiria apie 38 minutes per savaitę, didžiąją šio laiko dalį užima būtent krepšinis. Beje, artimiausias prie ekranų „prilipdysiantis“ reginys, kurį transliuosime – naujas Eurolygos sezonas su 380 rungtynių, iš kurių – net 38 Kauno „Žalgirio“ mačai, tad neabejoju, kad žiūrimumo statistika Lietuvoje pramuš lubas“, – surinktus duomenis komentuoja D. Filmanavičiūtė.

Estai dievina ralį, latviai – ledo ritulį

Be to, kad vidutiniškai estai sportui skiria daugiau laiko – apie 74 min. per savaitę, nuo lietuvių jie skiriasi ir tuo, kad tai vienintelė Baltijos šalis, kurioje populiariausias sportas nėra komandinis žaidimas – estams pirmoje vietoje yra automobilių sportas, o ypač mėgstamas – pasaulio ralio čempionatas (WRC). Kaip pastebi D. Filmanavičiūtė, tikėtina, kad estai ralį myli todėl, kad turi savų herojų ir čempionatą prie pat namų: Ottas Tänakas ir šturmanas Martinas Järveoja 2019 metais tapo pasaulio ralio čempionais, o 2020 m. „Rally Estonia“ pirmą kartą tapo WRC etapu ir įsitvirtino tarp svarbiausių Baltijos šalių automobilių sporto renginių.

Kaip pastebi „Go3“ rinkodaros vadovė, nuo abiejų kaimynų pagal žiūrimą turinį skiriasi ir latviai. „Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad latviai sportui žiūrėti skiria mažiausiai laiko – vidutiniškai apie pusvalandį per savaitę, tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad latviai daugiausia iš visų Baltijos šalių mūsų platformoje žiūri įprastą televiziją, o būtent per ją transliuojamos jų mėgstamos ledo ritulio varžybos. Kaip giliai ledo ritulys įsišaknijęs Latvijoje, parodė 2023-ieji: Latvijos rinktinei iškovojus pirmąjį pasaulio čempionato medalį istorijoje, gegužės 29-oji tais metais buvo paskelbta Bronzos medalio pergalės diena. Šio įstatymo anotacijoje parlamentarai nurodė, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo ledo ritulys yra viena populiariausių ir labiausiai palaikomų sporto šakų Latvijoje, nors krepšinio istorija Latvija galėtų didžiuotis ne mažiau nei Lietuva“, – pasakoja „Go3“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims D. Filmanavičiūtė. 

Žiūrime sportą, nes norime susitapatinti

Kodėl taip norime susitapatinti su viena ar kita komanda, seniai yra paaiškinę socialinės psichologijos tyrėjai: klasikiniame 1976 m. tyrime Robertas Cialdini su kolegomis nustatė, kad universitetų studentai po savo komandos pergalių dažniau dėvėdavo universiteto atributiką nei po pralaimėjimų, o apie pergales kalbėdavo naudodami įvardį „mes“. Šį reiškinį dažnai vadiname „noru pasišildyti svetimos šlovės spinduliuose“ – kai žmogus prisiima kitų pergalę kaip savo, net jei pats prie jos neprisidėjo. Vėlesni tyrimai rodo, kad kuo sirgaliai labiau susitapatina su savo komanda, tuo pergalė labiau stiprina jų nacionalinio pasididžiavimo jausmą. Mažesnėms valstybėms tokie sporto pasiekimai gali būti ypač reikšmingi, nes tai viena iš sričių, kurioje jos gali lygiuotis su didžiosiomis šalimis ir būti pastebėtos pasaulyje.

„Dėl to nestebina, kad visame pasaulyje per sporto transliacijas prie televizoriaus susirenka neproporcingai didelė auditorija – norime būti kartu su palaikoma komanda, kai ji išgyvena svarbiausias akimirkas. Pavyzdžiui, JAV auditorijos matavimo bendrovės „Nielsen“ duomenimis, 2025 m. lapkritį, kai vyko lemiamos beisbolo „World Series“ kovos, NFL ir universitetų amerikietiškojo futbolo rungtynės, sportas sudarė vos 3 proc. įprastos televizijos laiko, bet sugeneravo net 37 proc. viso jos žiūrimumo. Beje, būtent sportas yra viena svarbiausių priežasčių rinktis vaizdo turinio platformą – „Kantar“ tyrimo duomenimis, reguliariai sportą žiūri 45 proc. pasaulio namų ūkių, o kas penktas naujas prenumeratorius paslaugą užsisako būtent dėl sporto, kurį myli – atsižvelgdami į tai, naujam sezonui atnaujinome savo prenumeratos planus, didžiausią dėmesį skirdami lojaliems sporto fanams. Jau dabar siūlome plačiausią sporto šakų, lygų ir kito sporto turinio pasirinkimą Baltijos šalyse, tačiau norime, kad sportas taptų priežastimi mūsų paslaugą rinktis ne kas penktam, o kas ketvirtam ar net kas trečiam sporto aistruoliui  – nesvarbu, ar jis domisi krepšiniu, raliu, ledo rituliu, ar kita sporto šaka“, – šypsosi D. Filmanavičiūtė.

Apie „Go3“:

„Go3“ – televizija, siūlanti vietinį ir tarptautinį turinį, filmus, serialus, televizijos kanalus bei svarbiausių sporto varžybų transliacijas. Platformos žiūrovai gali stebėti Eurolygos, NBA, UEFA Čempionų lygos, Anglijos „Premier“ lygos, „Formulės 1“, UFC ir kitų sporto turnyrų transliacijas.