Aštuoniolikmetis kovotojas portalui tv3.lt prisipažino, kad Muay Thai kovos menas jo gyvenime atsirado jam tik gimus. „Tėtis treniravosi Muay Thai, o nuo 1996-ųjų metų pradėjo dirbti treneriu. Aš į pasaulį atėjau 1997-aisiais. Į salę, kurioje dirbo tėtis, pradėjau vaikščioti, kai man buvo ketveri. Todėl galiu drąsiai sakyti, kad į Muay Thai pasaulį įsitraukiau natūraliai“, - šypsojosi vaikinas.
Šypsena nuo jo veido nedingo ir sulaukus klausimo, ar tėtis per tuos metus labai pasikeitė. „Kiek prisimenu, tai jis mano vaikystėje buvo toks pat kaip dabar: visada geros nuotaikos, besirūpinantis šeima ir pamišęs dėl sporto, - teigė M. Jasiūnas. – Pirmos savo treniruotės tikrai nepamenu. Tai buvo prieš keturiolika metų, buvau labai mažas“.
- Kokios mintys sukasi tavo galvoje pries kovą?
- Prieš kiekvieną kovą stengiuosi susikaupti ir nusiteikti jai šimtu procentu. Dar ir dar kartą mintyse prisimenu tai, ką darėme per treniruotes. Analizuoju savo būsimus varžovus, ieškau jų silpnųjų pusių.
- Ar kovotojas jaučia baimę?
- Kovotojas ringe jaučiasi, kaip žuvis vandenyje, bet kitose situacijose, manau taip, kaip ir visi žmonės. Juk baimė kyla iš savisaugos instinkto. Ta emocija, kurią mums sukelia baimė, padeda išvengti tam tikrų grėsmių ar bent joms tinkamai pasiruošti. Būčiau nesąžiningas jei sakyčiau, kad aš nieko nebijau ir neturiu jokių baimių. Ko išmokau sportuodamas ir dalyvaudamas varžybose, tai valdyti baimes ir jas išnaudoti siekiant dar aukštesnių gyvenimo tikslų.
- Kaip manai, koks yra pagrindinis kovotojo gyvenimo tikslas?
- Išlikti žmogumi.
- Tavo manymu, Lietuva gali suteikti galimybę tapti pasaulinio lygio kovotoju?
- Į šį klausimą galima būtų atsakyti klausimu, ar verslininkas dirbdamas tik Lietuvos rinkoje gali tapti pasaulinio lygio? Manau, kad ne. Treniruotis ir ruoštis varžyboms Lietuvoje galima, bet norint tapti pasaulinio lygio kovotoju, vien Lietuvos neužteks. Norint tapti geriausiu turi treniruotis ir kovoti su geriausiais pasaulio kovotojais. Pasiekęs tam tikrą lygį Lietuvoje turi kelti savo meistriškumą Tailande, Olandijoje ar Jungtinėse Amerikos valstijose.
- Kaip vertini konkurenciją Lietuvos kovos menų rinkoje?
- Lietuvoje yra nemažai sporto klubų, kuriuose vyksta Muay Thai, kikbokso ir bushido treniruotės. Tarp vidutinio lygio kovotojų konkurencija yra, bet kiek iš tų kovotojų pasiekia aukštesnį nei Lietuvos lygį? Turime dėkoti Donatui Simanaičiui, kuris organizuoja pasaulinės serijos KOK turnyrus visoje Europoje. Su jo pagalba ir atsiranda galimybė mūsų gabiems kovotojams išplaukti į tarptautinius vandenis.
- Kaip manai, kuo esi pranašesnis už savo varžovus?
- Savikritiškai sunku pasakyti, kuo esu pranašesnis už savo varžovus. Manau, kad tam lygyje, kuriame esu dabar, varžovai yra labai stiprūs ir talentingi. Teko dalyvauti sporto stovyklose Baltarusijoje, Tailande, Olandijoje: visur sportininkai aria tikrąja to žodžio prasme. Aukodami savo visą laisvą laiką ir negailėdami savo sveikatos. Galbūt mano pranašumas prieš mano varžovus yra mano šeima, kuri aukodama savo svajones padeda man siekti užsibrėžto tikslo.
- Lapkričio 14 dieną laukia kova „Bushido Hero’s“ turnyre? Kaip jau ruošiesi?
- Tai bus ketvirtas kartas, kai teks kovoti „Siemens“ arenoje. Kad dalyvausiu šiame turnyre, sužinojau rugpjūčio mėnesį. Pasiruošimą pradėjau Olandijoje, o prieš keletą dienų sužinojau, kad varžovas bus olandas. Nekantrauju išmėginti jėgas su juo, kad galėčiau įvertinti, ar sugebėjau „perkasti“ olandišką kikbokso mokyklą.
- Ar galima sakyti, kad ringas, kova yra tarsi narkotikas, kuris „užkabina“ ir nepaleidžia?
- Su priklausomybėmis savo užsiėmimo nenorėčiau lyginti. Priklausomybė tai liga, kuria žmonės serga, o aš nesergu, aš gyvenu. Tai - mano gyvenimas, o kas gali būti brangiau už jį. Variklis, kuris verčia mane judėti pirmyn yra pergalių alkis. Tik nugalėjęs varžovą suprantu, kad einu teisingu keliu į dar didesnes ir reikšmingesnes pergales.
- Kaip įsivaizduoji savo karjerą? Jau dabar juk galima pasakyti, kad ne kiekvienas toks jaunas kovotojas dalyvauja tokio mąsto renginiuose.
- Įsivaizduoti savo karjerą toliau nėra sunku. Pasižiūri pačius garsiausius šių dienų kovotojus, tai daugumai virš trisdešimt metų, o man tik aštuoniolika. Kaip susiklostys mano kovotojo karjera priklausys nuo daugelio dalykų, o dalyvauti KOK turnyruose man didelė garbė ir atsakomybė. Jeigu tavim pasitiki ir tave kviečia, vadinasi tavim pasitiki. O jei tavim pasitiki - nuvilti negali.
