Iš alinančio dykumų maratono grįžusius lietuvius gerbėjai ir artimieji sutiko kaip olimpinius čempionus.
Pirmą kartą dėl terorizmo grėsmės iš Afrikos į Pietų Ameriką perkelto Dakaro ralio finišą pasiekė du Lietuvos atstovų ekipažai. Automobilių varžybose aukščiausią vietą per visą ralio istoriją iškovojo latvišku „Oscar“ bagiu važiavęs Aurelijaus Petraičio ir Antano Juknevičiaus duetas, galutinėje įskaitoje užėmęs 25-ąją poziciją. Motociklų lenktynes 99-as baigė panevėžietis Mindaugas Slapšys su KTM.
Sunkiau nei Afrikoje
„Dakaro ralis Argentinoje ir Čilėje buvo sudėtingiausias, - „Respublikai“ tvirtino ketvirtąjį kartą šiose varžybose dalyvavęs A.Petraitis. - Labai trūko dvasinio peno. Skirtingai nei Afrikoje, čia negalėjome pasidžiaugti žavingais gamtovaizdžiais. Aplink trasą buvo išties niūru. Be to, ir organizatoriai, norėdami nukankinti dalyvius, persistengė. Galiausiai jie buvo priversti trumpinti ne vieną greičio ruožą“.
Užvakar vėlai vakare namo parskridę lietuviai pirmiausia oro uoste, o vėliau viename sostinės klubų buvo sutikti su gėlėmis, ąžuolų vainikais ir net per tris savaites pasiilgtais cepelinais.
Į greičiausiųjų trisdešimtuką prasibrovę mūsų šalies lenktynininkai viršijo net savo pačių lūkesčius. Norint kilti dar aukščiau, anot A.Petraičio, pirmiausia reikėtų kur kas didesnių finansinių resursų. „Planavome finišuoti trisdešimtuke ir tai pavyko. Išsipildė ir dar vienas noras - viename etapų turėjome progą startuoti šalia lyderių. Į startą stojome dvidešimti. Tai sunkiai nupasakojamas malonumas, - smagiausias akimirkas prisiminė A.Petraitis. - Net teisėjai nustebo, pamatę mus tokioje starto pozicijoje. Mėgino patikrinti, ar neįsivėlė klaida.
Siekti dar geresnių vietų padėtų tik išaugęs biudžetas. Galbūt profesionalumo prasme dar ne visai prilygstame pirmaujantiems, tačiau, atsiradus galimybei lenktyniauti tokiais automobiliais kaip jų, būtume konkurencingi“.
Stabdo finansai
Apie kitų metų Dakaro ralį lenktynininkas neskubėjo kalbėti: „Sunkmetis atsilieps visiems, o labiausiai išties brangiam automobilių sportui.
Norėtųsi tokį pasiekimą pakartoti tikrajame Dakare Afrikoje, tačiau nežinia, kokia bus finansinė situacija“.
Ekstremalių išbandymų lietuviams netrūko ir Pietų Amerikoje. Net kelissyk buvo kilusi grėsmė nepasiekti finišo linijos.
„Serpantine mūsų automobilis apsisuko. Vos išsilaikėme nenugarmėję nuo labai aukšto šlaito. Šis epizodas privertė susimąstyti. Kitą kartą naktį bagis visiškai užgeso kopose. Lijo, aplink visiškai tamsu, nieko nesimato. Jau galvojome, kad tą naktį teks ir praleisti kopose, bet pasisekė gana greitai išspręsti problemą“, - prisiminė A.Petraitis.
Pirmosiomis ralio dienomis sportininkams daugiausia rūpesčių trasoje kėlė košmariški dulkių debesys ir siauri keliukai: „Nelaužydami automobilio neturėjome jokių galimybių lenkti. O nuo dulkių dienos pabaigoje vos galėjome kvėpuoti“.
Neišvengė traumų
Motociklininkas M.Slapšys ralyje užimtos vietos nesureikšmino: „Svarbiausia buvo pasiekti finišą. Lenktynės baigėsi po pirmųjų penkių dienų, kai visi atsidūrė įprastose vietose. Aplenkti buvo įmanoma tik artimiausius konkurentus“.
Dar du lietuviai, dalyvavę motociklų varžybose, Balys Bardauskas ir Šarūnas Paliokas Dakaro maratono finišo nepasiekė, o namo grįžo sulaužytomis rankomis.
„Trečiąją dieną patirta trauma viską sumaišė. Nepamačiau dulkėmis užpiltos duobės ir kritau, kaip motociklininkai sako, lygioje vietoje. Mane aplenkė Mindaugas su Šarūnu, tačiau už kelių kilometrų jau radau Šarūną, gulintį tarp akmenų“, - su šypsena nemalonias akimirkas prisiminė B.Bardauskas. Jam viename greičio ruožų teko rimtas išbandymas - užgesinti atvira liepsna užsidegusį motociklą.
Pietų Amerikos dykumos pirma laiko palaužė ir „Mitsubishi“ visureigiu lenktyniavusius Arūną Lekavičių bei Ramūną Kručkauską. Pasiekti finišo jiems neleido krūvio neatlaikęs automobilio variklis.
