Istorinis ispanų dominavimas ir nepramušama gynyba
Antrąjį Pasaulio taurės titulą (pirmąjį nuo 2010 m.) iškovojusi Ispanija tapo vos septintąja rinktine, laimėjusia šį turnyrą daugiau nei vieną kartą, o Anglija lieka vienintele šalimi su vieninteliu trofėjumi. Ispanai taip pat tapo vos trečiąja komanda istorijoje, kuri, būdama Europos čempionė, laimėjo ir Pasaulio taurę (prisijungdama prie 2008–2010 m. Ispanijos ir 1972–1974 m. Vakarų Vokietijos). Luiso de la Fuente auklėtiniai pademonstravo beprecedentę gynybą – per visą turnyrą praleido vos vieną įvartį (prieš belgo Charleso De Ketelaere'o smūgį) ir užfiksavo net septynis „sausus“ mačus, įskaitant šešerias rungtynes iš eilės be praleisto įvarčio, kas yra absoliutus Pasaulio taurės rekordas. Vienintelė komanda, per visą turnyrą nepraleidusi nė vieno įvarčio, išlieka Šveicarija (2006 m.).
Ispanai varžovams leido susikurti vos 2,3 tikėtino įvarčio (xG) per visą čempionatą (vidutiniškai 0,3 per mačą), o tai yra geriausias rodiklis nuo 1996-ųjų. Vyriausiu visų laikų Pasaulio taurės turnyrą laimėjusiu treneriu tapęs 65–erių metų L. de la Fuente pratęsė įspūdingą seriją – ispanai nepralaimėjo jau 38 rungtynių iš eilės visuose turnyruose, taip pagerindami 2018–2021 m. Italijos fiksuotą rekordą. Strategas lieka nepralaimėjęs visų 15-os savo rungtynių didžiuosiuose turnyruose, o pati Ispanija laimėjo 14 iš pastarųjų 15 mačų. Vienintelė komanda, kurios ispanai neįveikė, buvo Žaliasis Kyšulys (0:0) atidarymo rungtynėse. Tai jau antras turnyras iš eilės, kai būsimi čempionai nelaimi pirmojo mačo (2022 m. Argentina pralaimėjo Saudo Arabijai), nors per pirmus 21 turnyrus tai nutiko vos tris kartus. Ispanija per visą turnyrą nė karto nebuvo atsiliekančios komandos pozicijoje ir laimėjo šešis iš septynių savo didžiųjų turnyrų finalų (daugiau turi tik Vokietija – 7).
Jaunųjų talentų triumfas finale
Ispanijos gretose žibėjo jaunieji talentai. Būdamas 19-os, Lamine'as Yamalis tapo pirmuoju paaugliu istorijoje, laimėjusiu ir Europos čempionatą, ir Pasaulio taurę. Jis yra ketvirtas jauniausias žaidėjas, laimėjęs šį trofėjų, ir trečias jauniausias finalo dalyvis po brazilo Pele ir italo Giuseppe Bergomi. Dar grupių etape prieš Žaliąjį Kyšulį L. Yamalis (18-os) tapo jauniausiu europiečiu, žaidusiu dviejuose didžiuosiuose turnyruose. Kartu su 19-mečiu Pau Cubarsi (septintas jauniausias čempionas istorijoje), ispanai tapo pirmaja komanda, kurios startinėje sudėtyje Pasaulio taurės finale žaidė du paaugliai. P. Cubarsi finale atliko net 121 tikslų perdavimą – tai antras geriausias rezultatas per pastaruosius 60 metų, nusileidžiantis tik brazilo Dungos 130 perdavimų 1994-aisiais.
Turnyro geriausiu žaidėju („Auksiniu kamuoliu“) pripažintas Rodri, tapęs pirmuoju ispanu, pelniusiu šį apdovanojimą, ir pirmuoju nugalėtojų komandos atstovu nuo brazilo Romario (1994 m.). Geriausio jaunojo žaidėjo prizas atiteko P. Cubarsi, o „Auksinė pirštinė“ – vartininkui Unai Simonui. Saugas Fabianas Ruizas tapo vos dešimtuoju futbolininku, tame pačiame sezone laimėjusiu ir Pasaulio taurę, ir UEFA Čempionų lygą. Pergalingą įvartį pelnęs F. Torresas džiaugėsi trečiuoju savo karjeros Pasaulio taurės įvarčiu (pirmuoju nuo 2022 m.), o jo smūgis 106-ąją minutę tapo trečiu vėliausiu pergalingu įvarčiu finalų istorijoje. Jis prisijungė prie vokiečio Mario Gotze (2014 m.) kaip antrasis po keitimo pasirodęs žaidėjas, nulėmęs finalo baigtį.
Karti Argentinos patirtis ir L. Messi rekordai
Tuo tarpu Argentinos rinktinei ir 39-erių L. Messi tai buvo karti patirtis. Nors L. Messi tapo pirmuoju žaidėju, pradėjusiu tris Pasaulio taurės finalus startinėje sudėtyje (prisijungė prie brazilo Cafu, žaidusio trijuose finaluose), ir pirmuoju, kapitonu buvusiu trijuose finaluose, argentiniečiai per pagrindinį laiką neatliko nė vieno smūgio ne tik į vartų plotą, bet ir apskirtai. Vyriausiu finalo aikštės žaidėju tapęs L. Messi (antras vyriausias finalistas po italo Dino Zoffo 1982 m.) pirmąjį smūgį atliko tik 117-ąją minutę, o iš viso kamuolį lietė 54 kartus – tai penktas prasčiausias jo karjeros rodiklis. Tai jau trečias kartas per pastaruosius 60 metų, kai Argentina finale nesugeba smūgiuoti į vartų plotą (taip pat 1990 ir 2014 m.).
Nepaisant to, kad vartininkas Emiliano Martinezas finale atliko net 11 atremtų smūgių (daugiausiai per 60 metų), Argentinos 13-os nepralaimėtų Pasaulio taurės rungtynių serija nutrūko – tai buvo pirmasis jų pralaimėjimas nuo 2022 m. mačo su Saudo Arabija. Rungtynių pabaigą apkartino Enzo Fernandezo raudona kortelė – jis tapo šeštuoju žaidėju, išvarytu Pasaulio taurės finale (pirmuoju nuo olando Johnny Heitingos 2010 m.), o net 50 proc. šių kortelių priklauso argentiniečiams (taip pat Pedro Monzonui ir Gustavo Dezotti 1990 m.). Argentina finale suklupo ketvirtą kartą (1930, 1990, 2014 ir 2026 m.), susilygindama su Vokietijos antirekordu, ir liko antra trijuose iš pastarųjų keturių savo finalų. Be to, pratęsta „čempionų prakeiksmo“ serija – pastarieji keturi titulą ginantys ir finalą pasiekę čempionai jį pralaimėjo (Argentina 1990 m., Brazilija 1998 m., Prancūzija 2022 m. ir Argentina 2026 m.). Tarp L. Messi ir L. Yamalio užfiksuotas didžiausias amžiaus skirtumas tarp finale žaidusių varžovų – daugiau nei 20 metų, o pati ilgoji pertrauka finale truko net 27 minutes ir 24 sekundes.
Įvarčių fejerverkai ir K. Mbappe dominavimas atkrintamosiose
Šis Pasaulio taurės turnyras atkrintamosiose varžybose pasižymėjo gausybe istorinių rekordų. Prancūzijos žvaigždė Kylianas Mbappe tapo pirmuoju žaidėju, laimėjusiu „Auksinį batelį“ dviejuose Pasaulio taurės turnyruose iš eilės. Bronziniame finale, kuriame Anglija neįtikėtinu rezultatu 6:4 įveikė Prancūziją (tai pirmas toks rezultatas istorijoje ir rezultatyviausias mačas nuo Vengrijos 10:1 pergalės prieš Salvadorą 1982 m.), K. Mbappe pelnė du įvarčius. Jis tapo pirmuoju žaidėju nuo vokiečio Gerdo Mullerio (1970 m.), viename turnyre įmušusiu 10 ar daugiau įvarčių. K. Mbappe taip pat tapo visų laikų rezultatyviausiu Prancūzijos rinktinės žaidėju (58 įvarčiai, aplenkęs Olivier Giroud su 57) ir rezultatyviausiu prancūzu Pasaulio taurės istorijoje (14 įvarčių, aplenkęs Justą Fontaine'ą su 13). Jis prisijungė prie Michelio Platini ir Dominique'o Rocheteau kaip trečiasis prancūzas, pasižymėjęs trijuose skirtinguose turnyruose.
Anglijos rinktinė taip pat fiksavo rekordus – Harry Kane'as (6) ir Jude'as Bellinghamas (7) tapo pirmuoju duetu istorijoje, viename turnyre pelniusiu daugiau nei po penkis įvarčius. H. Kane'as tapo antruoju anglu po Davido Beckhamo, mušusiu trijuose Pasaulio taurės turnyruose. Mažajame finale Bukayo Saka džiaugėsi „hat-trick'u“, tapdamas ketvirtuoju tai padariusiu anglu (po Geoffo Hursto, Gary Linekerio ir H. Kane'o) bei antruoju žaidėju istorijoje, pelniusiu tris įvarčius rungtynėse dėl trečiosios vietos (po J. Fontaine'o 1958 m.). J. Bellinghamas tapo jauniausiu europiečiu (22-ejų metų ir 353 dienų), žaidusiu keturiuose didžiuosiuose turnyruose. Pusfinalyje prieš Argentiną anglai atliko pirmąjį smūgį tik 33-ąją minutę (Johnas Stonesas) – tai ilgiausias laukimas nuo 1966 m. Anglija taip pat tapo vienintele komanda XXI amžiuje, kuri pusfinalyje pelnė pirmąjį įvartį, bet nepasiekė finalo (tai nutiko du kartus – 2018 ir 2026 m.).
Atkrintamosiose netrūko ir neįtikėtinų sugrįžimų. Belgijos rinktinė aštuntfinalyje prieš Senegalą atsiliko 0:2 iki pat 85-osios minutės, tačiau sugebėjo išsigelbėti, o Youri Tielemansas pelnė patį vėliausią įvartį Pasaulio taurės istorijoje (124:44). Senegalas, nepaisant pralaimėjimo, tapo pirmaja Afrikos komanda, viename turnyre pelniusia 10 įvarčių. Argentina aštuntfinalyje prieš Egiptą atsiliko 0:2 iki 78-osios minutės, bet laimėjo per pagrindinį laiką, o E. Fernandezas pelnė 3000-ąjį įvartį turnyro istorijoje. Brazilas Gabrielis Martinelli pelnė vėliausią pergalingą įvartį per pagrindinį laiką (95:00) prieš Japoniją, o belgas Romelu Lukaku tapo pirmuoju žaidėju, pelniusiu įvarčius po keitimo keturiuose skirtinguose mačuose (ir pirmuoju, tai padariusiu tris kartus viename turnyre). Vokietija pirmą kartą istorijoje pralaimėjo baudinių seriją (penktasis bandymas turnyre) ir patyrė vos antrą tokį pralaimėjimą didžiuosiuose turnyruose (po 1976 m. Europos čempionato finalo prieš Čekoslovakiją).
Visi keturi pusfinalio dalyviai buvo buvę čempionai (trečias toks kartas po 1970 ir 1990 m.) ir užėmė pirmąsias keturias vietas FIFA reitinge, o Prancūzijos strategas Didier Deschamps'as pasiekė 20-ies pergalių ir 27-erių rungtynių rekordus.
Veteranų atsisveikinimas ir ilgaamžiškumo rekordai
Savo pėdsaką paliko ir legendiniai veteranai. Cristiano Ronaldo tapo pirmuoju žaidėju istorijoje, pasižymėjusiu šešiuose skirtinguose Pasaulio taurės turnyruose, o aštuntfinalyje prieš Kroatiją pelnė savo pirmąjį karjeros įvartį atkrintamosiose varžybose (tai buvo jo 31-asis smūgis už grupių etapo ribų). Kroatas Luka Modričius prisijungė prie C. Ronaldo (12 turnyrų) kaip antrasis europietis, žaidęs 10-yje didžiųjų turnyrų (L. Modričius žaidė visuose nuo 2006 m., išskyrus 2010 m. Pasaulio taurę). Jų tarpusavio mačas tapo pirmuoju istorijoje, kuriame žaidė trys futbolininkai, turintys daugiau nei 20 Pasaulio taurės rungtynių patirtį (C. Ronaldo – 26, L. Modričius – 23, Ivanas Perišičius – 21).
L. Messi grupių etape prieš Alžyrą užfiksavo vyriausio žaidėjo „hat-trick'o“ rekordą (38-erių) ir, įmušęs prieš Jordaniją, tapo pirmuoju žaidėju, pasižymėjusiu septyneriose rungtynėse iš eilės (vėliau seriją pratęsė iki devynių). Tuo tarpu urugvajietis Fernando Muslera ir Žaliojo Kyšulio atstovas Vozinha tapo pirmaisiais 40-mečiais, žaidusiais vienas prieš kitą tame pačiame mače. Pietų Korėjos žvaigždė Son Heung-Minas (prisijungęs prie trenerio Hong Myung-Bo) ir brazilas Neymaras prisijungė prie elitinio klubo, sužaisdami savo ketvirtuosiuose Pasaulio taurės turnyruose, o Neymaras tapo antruoju brazilu po Pele, juose pelniusiu įvarčius.
Grupių etapo anomalijos ir istoriniai debiutantai
Grupių etape užfiksuota gausybė neįprastų rezultatų. Vokietija 7:1 sutriuškino Kiurasao rinktinę – tai buvo ketvirtas kartas, kai vokiečiai pelno 7 ar daugiau įvarčių (aplenkė Vengriją su 3 tokiais mačais). Kiurasao tapo pirmąja debiutante nuo Pietų Korėjos (1954 m.), praleidusia 7 įvarčius per pirmąjį mačą, ir patyrė skaudžiausią debiutantų pralaimėjimą nuo tų pačių 1954 m. (Pietų Korėjos 0:9 prieš Vengriją). Vėliau Kiurasao sužaidė 0:0 su Ekvadoru, kur vartininkas Eloy Roomas atrėmė 15 smūgių (pakartojo amerikiečio Timo Howardo 2014 m. rekordą), o Ekvadoras atliko net 18 smūgių į vartų plotą be įvarčio – tai aukščiausias rodiklis nuo 1966 m. Švedijos rinktinė pasižymėjo unikaliu kontrastu – pirmąjį mačą laimėjo 5:1 prieš Tunisą, o antrąjį 1:5 pralaimėjo Nyderlandams (pirma tokia komanda nuo pačios Švedijos 1938 m.). Turkijos rinktinė per dvi rungtynes atliko net 62 smūgius, bet nepelnė nė vieno įvarčio, o ispanas Mikelis Oyarzabalis per pirmąsias 30 minučių nė karto nepalietė kamuolio.
Istorinius pasiekimus fiksavo ir kitos rinktinės. JAV rinktinė pirmą kartą istorijoje pelnė 4 įvarčius, kai 4:1 nugalėjo Paragvajų (tai buvo jų trečioji pergalė 3 įvarčių skirtumu). Škotas Johnas McGinnas (31-erių) tapo vyriausiu savo šalies įvarčio autoriumi, aplenkdamas Kenny Dalglishą (1982 m.). Švedas Mattiasas Svanbergas pasižymėjo praėjus vos 18 sekundžių po po keitimo (antras greičiausias po urugvajiečio Richardo Moraleso 16 sek. 2002 m.), o prancūzas Ousmane'as Dembele „hat-trick'ą“ prieš Norvegiją surinko per pirmąsias 32 minutes (antras anksčiausias po austro Ericho Probsto 24 min. 1954 m.). Kanados atstovas Jonathanas Davidas tapo pirmuoju turnyro šeimininku nuo G. Hursto (1966 m.), pelniusiu tris įvarčius viename mače, kai kanadiečiai 6:0 sutriuškino Katarą – Kanada tapo pirmaja šalimi ne iš Europos ar Pietų Amerikos, pelniusia 6 įvarčius.
Jauniausiu turnyro žaidėju tapo 17-metis meksikietis Gilberto Mora, tapęs jauniausiu šeimininkų atstovu (šeštas jauniausias apskritai) ir antru jauniausiu atkrintamųjų startinės sudėties žaidėju po Pele (1958 m.). Maroko atstovas Ismailas Saibari tapo pirmuoju afrikiečiu, pasižymėjusiu visose trejose grupių etapo rungtynėse, o brazilas Vinicius Junioras tapo penktuoju tai padariusiu savo šalies atstovu (po Jairzinho, Romario, Ronaldo ir Rivaldo). Žaliasis Kyšulys tapo pirmuoju debiutantu nuo Senegalo (2002 m.), nepralaimėjusiu nė vieno mačo grupių etape. Pietų Afrikos Respublikos atstovas Yaya Sithole tapo pirmuoju žaidėju nuo boliviečio Marco Etcheverry (1994 m.), gavusiu raudoną kortelę atidarymo rungtynėse. Šiame mače raudonas korteles taip pat gavo Themba Zwane ir Cesaras Montesas – tai buvo penktas mačas istorijoje su 3 raudonomis kortelėmis ir pirmas nuo Nyderlandų ir Portugalijos dvikovos 2006 m. Paragvajus aštuntfinalyje prieš Prancūziją negavo nė vienos kortelės (pirmas toks atvejis nuo 1998 m. mačo su Nigerija). Marokas tapo pirmaja Afrikos šalimi, du kartus pasiekusia ketvirtfinalį (2022 ir 2026 m.).
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
