Į Tokiją nevykstanti bėgikė Balčiūnaitė paviešino jautrų laišką: „Sveikata yra svarbesnė už medalį“

Į Tokijo olimpines žaidynes dėl traumos nevykstanti 32-ejų metų Lietuvos bėgikė Eglė Balčiūnaitė socialiniuose tinkluose pasidalino jautria žinute.

2008 ir 2016 m. olimpinių žaidynių dalyvė planavo dalyvauti ir Tokijo olimpiadoje, tačiau atsinaujinusi trauma treniruotės metu privertė pakeisti planus.

„Nekenčiu skųstis, bet velniop tai, tai padaro mane stipresne.

Jau kelis mėnesius kovoju su sveikatos problemomis. Nuo praėjusių metų buvo didelis patobulėjimas ir jaučiausi sugrįžusi į vėžias. Buvau labai laiminga ir džiaugiausi kiekvienu bėgimo žingsneliu, kiekvienu prakaito lašeliu ir net tuo sunkiu kvėpavimo po finišo, nes jaučiau, kad tai mane priartina prie savo tikslo.

Prieš kelias savaites gražią saulėtą dieną Šveicarijoje turėjau 150 metrų bėgimą su komanda, kurio negalėjau pabaigti. Išlindo mano sena trauma, kuri sustabdė mane viduryje mėgstamiausios treniruotės. Kaip? Kodėl? Buvo daugybę klausimų ir dar daugiau nuoskaudų.

Vėliau turėjau priimti skaudų sprendimą ir susitaikyti, kad nebūsiu pasiruošusi savo trečiosioms olimpinėms žaidynėms. Taip, mano draugai, trečiosioms. Daug, tiesa? Šiai trauma reikia laiko išgyti, o aš iki termino negalėjau bėgti pakankamai greitai. Neslėpsiu: Tokijas buvo mano svajonė. Atidaviau visas jėgas, laiką, pastangas ir pinigus, kad tai įvyktų. Bet visi žinome, kad profesionalus sportas neapseina be traumų. Niekas nėra apsaugotas. Yra, kaip yra.

Aš ne tik sportininkė, bet taip pat ir moteris. Sveikata yra svarbesnė už bet kokį medalį. Jeigu mano kūnas prašo manęs daugiau laiko, aš duosiu jam tiek, kiek reikia, kad pasiekčiau didžiausius savo tikslus.

Girdėjau žmones sakančius, rašančius ir rėkiančius: „Egle, tu per sena, per lėta, nepakankamai gera, tavo laikas baigėsi. Tu per stora, galvok apie vaikus, esi apgailėtina, geriau palik tai..“.

Su visa pagarba visiems pateikiu tą patį atsakymą: „Aš nesu jūs, aš Eglė ir darau tai savo būdu. Nešvaistykite energijos aiškindami man ar bandydami įrodinėti, ką aš turiu daryti, jeigu to net neprašiau, nes jūs manęs nežinote. Gerai?

REKLAMA

Tikiu svajonių galia. Taip pat tikiu ir žmonija. Tai nėra baigta, kol aš to nenusprendžiau. Man gali tekti mūšyje kovoti ne kartą, kad jį laimėčiau.

Kuriam laikui stabdau savo pasiruošimą, kad galėčiau atsigauti tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Ateina metas pokyčiams.

Ačiū visiems, kurie vis dar šalia manęs. Palaiko, padeda ir tiki manimi. Tai neįkanojama! Esu labiau nei laiminga, kad jus turiu. Nekantrauju pradėjo naują gyvenimo puslapį ir pasidalinti juo su jumis.

Greitai susitiksime bėgimo takelyje, nes mes tai galime!“.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų