V. Ivanauskui tai nebus nauja patirtis dirbant su jaunaisiais Lietuvos futbolininkais – 2008-2009 metais jis treniravo tuometinę Lietuvos iki 18 metų vaikinų rinktinę.
Savo karjeros metais V. Ivanauskas buvo gavęs „rūsčiojo“ pravardę. Ar jis toks pat griežtas ir kaip treneris?
„Ne šventasis“, – laidoje „Nematoma pusė“ šyptelėjo jis.
V. Ivanausko kartos Lietuvos rinktinė buvo bene sėkmingiausia per visą šalies istoriją – penkerius metus sugebėjo laikytis pirmajame FIFA reitingo penkiasdešimtuke – dabar tai atrodo kaip labai tolima svajonė.
„Vėliau buvo padaryta labai daug klaidų, kas liečia trenerių kvalifikaciją, nekalbu apie aukščiausio lygio profesionalus, bet apie vaikų trenerius – iki šiol ši problema nėra išspręsta. Jie nekompetentingi.
Atsilikome labai stipriai, kitos komandos nuėjo į viršų, o mes į apačią. Iki penkiolikos metų mūsų vaikai nuo bendraamžių iš užsienio ne daug kuo atsilieka. Bet pereinamajame laikotarpyje nuo penkiolikos metų pas mus yra stagnacija, kurią reikia išjudinti“, – įsitikinęs jis.
Nemažai metų Vokietijoje ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris praleidęs V. Ivanauskas pripažįsta, kad net vidutinės šios šalies futbolo akademijos yra daug geresnės nei geriausios Lietuvoje.
„Jaunimui pirmas tikslas yra išvažiuoti ir patekti į tas akademijas“, – įsitikinęs jis.
U19 rinktinėje V. Ivanauskas sieks įvesti drausmingą, vokiško stiliaus futbolą.
„Mes niekuomet nežaisime tiki-taka, niekada nebūsime brazilais ar portugalais. Mūsų prigimtis, struktūra, kūnai, šiaurinės gyvenimo sąlygos nėra pritaikytos futbolui. Norėtųsi, kad 2-3 žaidėjai būtų tokio lygio, pridėtume lietuvišką jėgą ir tai suderinus būtų idealu“, – sakė treneris.
Visas pokalbis su V. Ivanausku – „Nematoma pusė“ laidoje.
